2017-05-11 09:01

Karas dėl šprotų ir strimelių keliasi į Seimą

 Algimanto Kalvaičio (VŽ) nuotr.
Algimanto Kalvaičio (VŽ) nuotr.
Seime užregistruotos Žuvininkystės įstatymo pataisos, numatančios sumažinti žvejybos kvotų koncentracijos ribą, toliau audrina žvejus. Į dvi skirtingas stovyklas pasidalijusių žvejybos įmonių ginčas dėl strimelių ir šprotų kvotų skirstymo tęsiasi jau penkerius metus.

Trylika susivienijusių įmonių bando įrodyti, kad šiuo metu Baltijos jūros žuvininkystėje sudarytos nelygios verslo galimybės, nes dvi tų pačių savininkų valdomos įmonės gauna didžiąją dalį šprotų ir strimelių kvotų, o kitos priverstos dalytis likutį ir balansuoti ant bankroto ribos. Pagal 2013 m. patvirtintas Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, kvotos yra skirstomos pagal per 6 m. sugautą žuvų kiekį. Vienos rūšies žuvų kvotos koncentracija vienam ūkio subjektui negali viršyti 40%.

Alfonsas Bargaila, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas, teigia, kad dabartinė reguliavimo tvarka sudaro išskirtines sąlygas dviem ūkio subjektams gauti didžiąją dalį šprotų ir strimelių kvotų.

52795
130817
52791