Išimtį Vilniaus bendrajame plane teismas turės svarstyti iš naujo

Ši išimtis galioja nuo 2007-ųjų ir nuo to laiko ja buvo pasinaudota du kartus: pernai dėl „Lords LB Asset Management“ planuojamo komplekso „k18b“ prie Baltojo tilto ir tais pačiais metais dėl planuojamos kogeneracinės jėgainės.

Dėl šios išimties teisėtumo į teismą kreipėsi Architektų rūmai. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą nutraukė. Rūmai tokį sprendimą ginčijo aukštesnėje instancijoje, kuri bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

Architektų rūmai praneša, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas turi teisę ginti tik su architektūra susijusius santykius, kadangi vien iš Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintų pareiškėjo funkcijų akivaizdu, jog jo kompetencija apima ne tik architektūros sritį, bet ir urbanistinę bei teritorijų planavimo veiklą. 

Panaikintame VAAT sprendime buvo teigiama, kad  Architektų rūmai pareiškime nepateikė argumentų, kaip minėtas punktas pažeidžia architektūros ar su ja susijusius interesus. Pasak teismo, šis punktas pats savaime nereguliuoja teisinių santykių architektūros srityje, t. y. šiame punkte nėra reglamentuojami klausimai, susiję su funkciniu, erdviniu ir vizualiai suvokiamu meniniu statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimu.

Rūmai atskiruoju skundu kreipėsi į LVAT teigdami, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino Rūmų kompetenciją ir taip užkirto kelią efektyviam viešojo intereso gynimui.