Architektų rūmams nepavyko užginčyti Vilniaus bendrojo plano išimties

Nuo 2007-ųjų galiojančia nuostata savivaldybė pasinaudojo du kartus. Vienas jų – naujajame miesto centre planuojamas verslo kompleksas, projektuojamas architekto D. Libeskindo. „Studio Libeskind“ vizualizacija.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutraukė bylą, kurioje Architektų rūmai bandė užginčyti Vilniaus bendrajame plane numatytą išimtį, kuria svarbiems projektams gali būti suteikta teisė nesilaikyti kai kurių plano reikalavimų. Architektų savivaldos institucija teigia, kad ginčas dėl viešojo intereso pavirto į ginčą dėl architektūros sąvokos.

Architektų rūmai į teismą kreipėsi gindami viešąjį interesą: prašė išaiškinti, ar bendrajame plane numatyta išimtis neprieštarauja kitiems įstatymams ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams. Įstaiga norėjo išaiškinimo, ar pagal šią nuostatą savivaldybės taryba gali savarankiškai, nevykdant planavimo procedūrų, priimti sprendimus, leidžiančius nesilaikyti bendrojo plano reikalavimų. Tačiau teismas nusprendė, kad architektų prašyta ištirti nuostata nėra susijusi su architektūra ir joje įgyvendinamu viešuoju interesu, todėl bylą nutraukė.

Vilniaus miesto teritorijos bendrajame plane numatyta, kad esant aiškiai deklaruotam viešajam interesui, ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui, projektui gali būti daromos išimtys dėl statinių aukščio ir užstatymo intensyvumo. Išimtis gali būti pritaikyta, jei tam balsavimu pritaria savivaldybės taryba. Ši nuostata galioja nuo 2007-ųjų ir nuo to laiko ja buvo pasinaudota du kartus: pernai dėl „Lords LB Asset Management“ planuojamo komplekso „k18b“ prie Baltojo tilto ir tais pačiais metais dėl planuojamos kogeneracinės jėgainės.

Pasak teismo, šis punktas pats savaime nereguliuoja teisinių santykių architektūros srityje, t. y. klausimų, susijusių su funkciniu, erdviniu ir vizualiai suvokiamu meniniu statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimu.

Tačiau su tokia teismo pozicija Architektų rūmai nesutinka.

„Mūsų manymu, teismas neįsigilino į architektūros sąvokos turinį, kuris išdėstytas Architektūros įstatyme, ir nesivadovavo šio įstatymo 3 straipsniu, kuriame tiksliai pasakyta, kas laikoma viešuoju interesu architektūros srityje. Teismas susiaurino architektūros sampratą iki fizinių aplinkos parametrų, nuošaly palikdamas faktą, kad architektūros sprendiniais yra derinami skirtingi visuomenės interesai ir šis derinimo procesas taip pat patenka į architektūros sąvokos turinį. Esame nusivylę, jog teismas laikėsi pozicijos, parankios tam tikroms interesų grupėms, bet tikrai ne visai visuomenei“, – pranešime cituojama Daiva Bakšienė, Rūmų pirmininkė. Pasak jos, ši nutartis bus skundžiama.