Valdančiųjų siūlymą palengvinti LRT vadovo atleidimą vertins Vilniaus universiteto mokslininkai
Atlikti poveikio vertinimą paprašyta Vilniaus universiteto Komunikacijos ir Teisės fakultetų mokslininkų. Tai padaryti jie turės nuo 10 iki 30 darbo dienų.
Kol ekspertizė nebus pateikta, nei Kultūros komitetas, nei visas Seimas negalės svarstyti minėtos įstatymo pataisos.
Projekto poveikio vertinimo antradienį paprašė opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijų nariai.
Prašymą pasirašė 42 parlamentarai, pagal Seimo statutą tokiu atveju skirti ekspertizę privaloma.
Kreipimesi prašoma įvertinti, ar siūlomas teisinis reguliavimas neturės neigiamos įtakos pagrindiniams visuomeninio transliuotojo veiklos principams – politinio neutralumo, demokratijos, nepriklausomumo – bei kitiems teisinės valstybės principams.
Taip pat prašoma pateikti vertinimą, ar įstatymo projekto priėmimas nesusiaurins Europos Sąjungos teisės taikymo Lietuvoje apimties, atsakant į klausimą, ar jis atitinka Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatas.
Opozicija atkreipė dėmesį ir į Seimo Teisės departamento išvadą, kad įstatymo projektu siūlomas reguliavimas, kuriuo atsisakoma nuostatos, jog LRT tarybos išreikštas nepasitikėjimas generaliniu direktoriumi turi būti grindžiamas viešuoju interesu, bet nenurodomi jokie kiti objektyvūs pagrindai, kuriais taryba turėtų remtis pareikšdama nepasitikėjimą.
Šį penktadienį Seimo Kultūros komitetas planavo svarstyti „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotą ir visų valdančiųjų palaikomą LRT įstatymo pataisą palengvinti šios įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų tvarką.
Pagal projektą LRT vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra 6 iš 12.
Vėliau „aušriečių“ lyderis pripažino, kad svarstant pataisą parlamente reikės nustatyti septynių tarybos narių balsų kartelę generalinio direktoriaus atleidimui.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.
LRT taryba paragino Seimą išlaikyti dabartinę kartelę.
Minėtas pataisas parlamentas planavo svarstyti jau kitą savaitę.
BNS rašė, kad dėl politikų veiksmų prieš LRT nacionalinio transliuotojo darbuotojai šią savaitę pradėjo protesto akciją, kai eteryje skelbia tylos minutes ir reikalauja politikų patraukti rankas nuo LRT. Jie eteryje taip pat kalba apie tai, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakoja nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama.
Nacionalinio transliuotojo žurnalistai sako jaučiantys beprecedentį politikų spaudimą ir stebintys siekį užvaldyti visuomeninį transliuotoją.
Žurnalistų bendruomenė savo ruožtu žada organizuoti įvairias pilietines akcijas, apie kurias skelbs socialiniuose tinkluose, viena jų – laiškų Seimo nariams rašymas.
Gruodžio 9 dieną 12 val. dėl siūlomų pataisų prie Seimo organizuojamas žurnalistų inicijuotas protestas.
