Jei jau gintis, tai ne vėzdais

Europos Komisija praėjusią savaitę pristatė vadinamąją baltąją knygą „Europos gynyba – pasirengimas 2030“. Joje siūloma Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikti iki 150 mlrd. Eur paskolų.  

Bet, regis, Lietuvos premjero galimybė pasiskolinti nesužavėjo.

„Leidimas skolintis – ačiū už jį, bet mes ir anksčiau turėjome leidimą. Vienintelis geras dalykas yra biudžeto deficito taisyklės išimtis – gynybai galima biudžeto deficitą viršyti pusantro procento. Ačiū už tai. Bet daugiau visa papildoma skolinimosi našta guls ant mūsų ekonomikų, tai tiek tos ambicijos“, – kovo 20 d. teigė G. Paluckas.

„Gamtoje ir politikoje dalykai dažnai iš toli atrodo gražiau, nei priėjus iš arčiau. Bet ačiū ir už tai, kad Europos Komisija sugebėjo priimti tokius sprendimus. Vadinamasis paskolų fondas, aišku, yra patogiau nei bėgti per Europą ištiesus rankas ir skolintis iš privačių bankų investuotojų ir bankų“, – akcentavo jis.

Tad kadangi premjeras nesiruošia (nes nepatogu) „bėgti per Europą ištiesus rankas“, priimti Komisijos siūlymą vis dėlto teks. Ne vėzdais juk gintis, jei tektų. 

Apie tai, kad, siekiant ambicingų tikslų padidinti Lietuvos išlaidas gynybai iki 5–6% BVP, dalį pinigų teks skolintis, buvo kalbama senokai. Nes net valdžios sumanyti mokestinai viražai jokiais būdais negalės padengti net mažos dalies reikalingos sumos: Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų turėtų skirti papildomus 12–13 mlrd. Eur.  

Kol esmingesnių papildomų pajamų šaltinių nerasta, bus skolinamasi, vėliau Vyriausybė planuoja dalį išlaidų padengti įvedus naujus mokesčius ir padidinus kai kuriuos jau esamus tarifus. Pasisemti daugiau pinigų valdantieji tikisi ir iš ekonomikos augimo.

Beje, būtent tokias jų viltis ir mėgina nugesinti verslas bei ekonomistai, perspėdami, kad tokios mokesčių permainos, apie kurias dabar kalba Vyriausybė, ekonomikos augimą gali tik pristabdyti, o jos konkurencingumą – sumažinti.

Geriau nuteikianti (ir gal kiek realesnė) žinia yra ta, kad bent keturios Vokietijos, Ukrainos gynybos pramonės įmonės nori bendradarbiauti su Lietuva. Be to, siekiama užmegzti ryšius su JAV, Švedijos, Jungtinės Karalystės ginkluotės gamintojais: norima juos įtraukti į bendrus amunicijos, kitos ginkluotės projektus, o gynybai skiriamos lėšos liktų ir būtų investuojamos Lietuvoje bei skatintų ekonomiką. 

Premjeras kviečia užsienio bendroves kurti mūsų šalyje bendras gynybos pramonės įmones. 

„Bendras – tai reiškia dalinantis rizikomis tiek kapitalo investicijų, tiek teisinio reguliavimo, tiek tos pagamintos produkcijos realizavimo rinkoje“, – pasak BNS, po vakar, kovo 24 d., Taline vykusio susitikimo su Estijos premjeru Kristenu Michalu sakė G. Paluckas.

Anot premjero, dalis tokių bendrų įmonių produkcijos liktų Lietuvos kariniuose sandėliuose, o tai padėtų suvaldyti ginkluotės savikainą.

„Nes šiandien matome kainas, skriejančias į dangų. Nes visiems visko reikia“, – pridūrė jis.

Primename, kad Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ kartu su dviem Lietuvos valstybės įmonėmis šiemet pradeda įgyvendinti 260–300 mln. Eur preliminarios vertės 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje projektą. Jį numatoma baigti 2027 m. pradžioje. Koncernas mato ir daugiau galimybių investuoti Lietuvoje.

Gal pagaliau šiokios tokios naudos sulauksime ir iš Giraitės gamyklos: Vyriausybė šiemet tęsia derybas su JAV gynybos technologijų milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos įrengimo minėtos gamyklos teritorijoje.  

Lietuvoje planuojama įkurti tris su gynybos pramone susijusius klasterius, atverti poligonus jų gaminiams išbandyti, įsteigti naują rizikos kapitalo fondą gynybos pramonei remti.

Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė, pranešė, kad Lietuvoje planuojama įkurti tris su gynybos pramone susijusius klasterius, atverti poligonus jų gaminiams išbandyti, įsteigti naują rizikos kapitalo fondą gynybos pramonei remti.

„Principas yra paprastas – ką gali, pasigamink pats Lietuvoje“, – sakė ji.

Ministrės teigimu, pirmiausia Lietuva planuoja pasigaminti reikalingus kiekius kritinės amunicijos.

„Esame pajėgūs čia turėti prieštankinių minų ir kitų minų gamybą“, – tvirtino ji.

Dar vienas, ketvirtasis, anot ministrės, – krašto apsaugos tikslams planuojama panaudoti „Lietuvoje stiprų civilinį jūros klasterį“.

D. Šakalienė siunčia signalą šalies verslui: jis bus toliau skatinamas per valstybės užsakymus ir pirkimus. Tam pavasario sesijoje Seimas turi priimti reikalingus pakeitimus dėl realaus žaliojo koridoriaus gynybos pramonei suformavimo.

Dabar svarbu, kad būtų kuo greičiau rasti sprendimai, kaip nedelsiant „įdarbinti“ visus tuos planus, ketinimus, pažadus, vizijas ir kitus šalies saugumui svarbius projektus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)