Numindžioto grėblio fenomenas
VŽ pamėgino peržvelgti Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės kelionę per mokesčių reformos labirintus bei dabartinių valdomųjų judėjimą ta kryptimi.
Konservatorių, liberalų bei Laisvės partijos sudaryta valdančioji dauguma apie ryžtą peržiūrėti mokesčių sistemą prabilo pačioje darbo pradžioje – 2020 m. gruodį. Sumanė, kad ši sistema „būtų teisingesnė ir sąžiningesnė“.
Buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti ne tik įvairių ministerijų vadovai, bet ir socialinių partnerių – darbdavių ir profsąjungų – atstovai, ekonomikos ekspertai.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad darbo grupė nebuvo formalus susibėgimas –posėdžiavo, ir ne kartą ar du, joje buvo išsakyta daugybė pasiūlymų, kaip koreguoti mokesčių sistemą.
Tik tai Finansų ministerija (FM) neskubėjo nei apibendrinti tos gausybės pasiūlymų, nei teikti savo reformos projektų.
Valdančiųjų ketinimams rimčiau imtis mokestinės pertvarkos kelią pastojo COVID-19 pandemija su visomis jos pasekmėmis, vėliau kilo Kremliaus surengta nelegalių migrantų iš Baltarusijos krizė.
2022-ųjų vasaris – vėl Rusijos ranka: karas Ukrainoje padiktavo kur kas skubesnius ir gyvybiška svarbius uždavinius – teko svarstyti Lietuvos gynybos stiprinimo klausimus.
Mokesčių reformai teko stabtelėti. Vis dėlto 2023 m. kovą finansų ministrė Gintarė Skaistė pagaliau pristatė tam tikrus mokestinius pasiūlymus.
Tarp jų – pajamų iš individualios veiklos apmokestinimo palaipsnis didinimas, didelių pajamų papildomas apmokestinimas, „Sodros“ lubų reforma, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų ir verslo liudijimų pajamų ribos korekcijos, pelno mokesčio lengvatos pakoregavimas, iš artimųjų gautų dovanų apmokestinimas ir kt.
Skaičiuota, kad visų pasiūlytųjų mokestinių pokyčių galutinis poveikis viešiesiems finansams 2026 m. pasiektų beveik 450 mln. Eur, tačiau kartu atkreiptas dėmesys, kad jeigu bus sutarta sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, pratęstos kai kurios verslui taikomos lengvatos, tuomet biudžetas iš mokestinių korekcijų galėtų per metus surinkti vos apie 180 mln. Eur.
Netrukus, t. y. 2023 m. gegužę, buvo pristatyta pakoreguota mokesčių reforma. Tarp pasiūlymų atsirado investicinė sąskaita.
2023-ųjų viduryje Europos Komisija sustabdė kelių dešimčių milijonų eurų išmokėjimą Lietuvai iš Ekonomikos atstatymo fondo, sutrumpintai vadinamo RRF, ir pagrasino užšaldyti dar šimtus milijonų, jeigu Lietuva nevykdys savo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinti mokesčių reformą, ypač nekilnojamojo turto (NT) mokesčio srityje.
Todėl 2023 m. spalį Vyriausybė pasiūlė gana painią NT mokesčio pertvarką, tačiau politinės diskusijos tiek dėl pasiūlyto NT mokesčio, tiek ir dėl kitų mokestinių iniciatyvų buvo gana aršios, net sukėlė „lėkščių daužymą“ tuometinėje koalicijoje.
Galiausiai parlamentas 2024 m. birželį patvirtino gerokai aptrupėjusią, faktiškai simbolinės apimties mokesčių reformą, įsigaliojusią nuo 2025 m. sausio 1 d.: dar metams pratęstas 2023-aisiais įvestas bankų solidarumo mokestis; pelno mokestis padidintas nuo 15 iki 16%; gerokai padidinti alkoholio ir rūkalų akcizai – nuo 8 iki 25% ir kt.
Kartu įsteigtas Gynybos fondas, į kurį pervedamas laikinasis bankų solidarumo įnašas bei dalis iš akcizų ir pelno mokesčio surinktų lėšų.
Politologai kalba, kad tokiam mokestinių priemonių dokumentui patvirtinti buvo labai netinkamas laikas – artėjo net treji rinkimai, o kuris gi politikas savanoriškai užsinertų nepopuliarių sprendimų kilpą?
Vadinti minėtus mokestinius pakeitimus reforma būtų pernelyg skambu. Ne visiškai suprantama, kam buvo reikalinga ir ta plačiai atstovaujama darbo grupė, jei, kaip VŽ pasakojo kai kurie paminėtosios darbo grupės nariai, tarp oficialiai pristatytųjų iniciatyvų beveik nebuvo tokių, kurie toje grupėje buvo aptarti ir dėl kurių buvo sutarta.
Praėjus „netinkamam laikui“ nauja valdžia į kitos politinės realybės šviesą atsigabeno savus mokestinius pasiūlymus.
Gintauto Palucko vadovaujama devynioliktoji Vyriausybė iškart paskelbė, kad jau per artimiausius porą-trejetą mėnesių jie bus paviešinti.
Šių metų vasario pabaigoje Socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir partijos „Nemuno aušra“ valdančiąją koaliciją pasiekė pirminiai FM mokestiniai pasiūlymai.
Tačiau pažadėti kažką rinkėjams, suregzti pasiūlymus yra viena, kas kita, kai po glotniu vienybės paviršiumi slypi nesutarimų rieduliai. Šios koalicijos partnerių akibrokštų sulaukiame kone kasdien – tuo vis pasirūpina nemunoaušriečius vadeliojantis jų lyderis.
Ne išimtis ir mokestiniai reikalai: pats Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis VŽ podkaste „Kontekstai“ pripažino: „Tai nėra paprastas procesas, kadangi nuomonės išsiskiria. Ypatingai kalbant apie NT mokesčio pokyčius, pelno mokesčio tarifo didinimą, lengvatinio PVM tarifo pakeitimą. Dėl tam tikrų pajamų apmokestinimo dalykų irgi vyksta diskusijos. Tai nėra kol kas lengvi sprendimai ir jie sunkiai stumiasi į priekį. Bet ieškoma kompromiso. Tad tiesiog reikia sulaukti.“
Laukiame. Sako, kad sulaukti reikia kovo pabaigos – mat premjeras žada mokesčių pakeitimus pristatyti suinteresuotoms visuomenės grupėms. Ar visiems, ar tik „grupėms“?
Vyriausybė tikina siekianti, kad mokesčių pakeitimai būtų priimti pavasario Seimo sesijoje, idant jie įsigaliotų nuo kitų metų.
Stebint ankstesniųjų valdžių pažadus, prarastą laiką, panašu, kad artėjame prie to paties „grėblio“: dabartinių valdančiųjų kivirčai, blaškymais, laiko švaistymas visiškai nesvarbiems klausimams narplioti kelia pagrįstas abejones, ar jiems pavyks įgyvendinti didesnę dalį pasiūlytųjų mokestinių iniciatyvų.
Regis, prie tokių vaizdelių jau lyg ir turėtume būti įpratę. Tik laikai dabar kiti. Ir tikslai – gyvybiškai svarbūs.
Tik iki rugsėjo 30 d.
fiziniams asmenims nuo 18 Eur/mėn.
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai
