Kilpą užveržti lengva, kas toliau?

Finansų ministerijos (FM) pateiktoje vadinamojoje mokesčių reformoje praktiškai dominuoja vien tik siūlymai didinti mokesčius ir plėsti jų bazę. Planuojami nauji mokesčiai, susiję su ne gyvybės draudimu, siūloma plėsti NT mokesčio mokėtojų ratą, akiratyje – du GPM dydžio tarifai, priklausomai nuo pajamų dydžio, – 20% ir 32%. 

Ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16% iki 18%, o lengvatinį – nuo 6% iki 8%. Dėl to į biudžetą planuojama surinkti papildomai apie 200 mln. Eur. Beje, pelno mokestis nuo šių metų pradžios jau padidintas iki 16%. 

Taip pat ketinama peržiūrėti ir avansinio pelno mokesčio mokėjimo tvarką – nuo 0,3 mln. iki 0,5 mln. Eur didinti ribą, nuo kurios tektų jį mokėti.

Be to, siūloma nauja tvarka įmonių grupėms atskaitant nuostolius – nustatyti 70% apmokestinamųjų pajamų ribą nuostolius perkeliančiai ir visai grupei, ir jos įmonėms. Dėl to tikimasi į biudžetą surinkti papildomai 23 mln. Eur.  

Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų FM siūlymui, būtų apmokestinti saldūs gėrimai, iš vadinamojo cukraus mokesčio biudžetas galėtų gauti apie 25 mln. Eur pajamų, praneša agentūra BNS.

2026 m. po mokesčių reformos į biudžetą papildomai planuojama surinkti 224 mln. Eur, po 2030 m. papildomos pajamos siektų 542 mln. Eur.

Verslo atstovai teigia: FM jiems tikino, kad bus mokesčių korekcijos, o dabar, palyginti su praėjusios kadencijos mokestiniais pasiūlymais, pasak Andriaus Romanovskio, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento, yra „mokesčių reforma“ kubu – ji gerokai radikalesnė visomis apimtimis.  

„Tai tik Finansų ministerijos matymas, gal mums toks nejaukumas kaip verslo bendruomenei pasirodė, nes buvo kalbama, kad bus socialinis dialogas – bus kalbama, bandoma paaiškinti tokius sprendimus. Kol kas matome, kad viskas vyksta už uždarų durų koalicijoje“, – kovo 10 d. Žinių radijui sakė LVK vadovas.

Pasak jo, pinigų gynybai galima surinkti ne tik skolinantis, bet ir iš ekonomikos augimo, tačiau čia bus priešingas efektas, nes siūloma kelti mokesčius, turinčius tiesioginę įtaką ekonomikos augimui.

Pasak LVK prezidento, Lietuvai konkuruojant su kaimyninėmis šalimis, pelno mokestis, kurį siūloma didinti 2% punktais, yra jautriausias investicijoms.

„Atrodo, kad gyvename savo smėlio dėžėje ir nematome, kas dedasi aplinkui. Esame pafrontės valstybė, dėl to mažėja mūsų investicinis patrauklumas, JAV tuoj pritaikys muitus Europos Sąjungai, daug verslų šiuo metu jaučia situacijos neapibrėžtumą. Juo labiau kad esame apsupti mokestiniu požiūriu konkurencingiausių valstybių pasaulyje. Nuoširdžiai nesuprantame, kaip Lietuva ketina surinkti pajamų gynybai „iš ekonomikos augimo“, jei siūlo didinti ekonomikos augimui žalingiausius mokesčius“, – prieš kelias dienas aiškino A. Romanovskis.

LVK vadovas primena, kad ankstesnėse diskusijose gynybos poreikių finansavimas buvo siejamas su kitais šaltiniais – pajamomis iš ekonomikos augimo, šešėlio mažinimo ir skolinimosi. Kitos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ir Didžioji Britanija, neseniai taip pat paskelbė, jog gynybos finansavimas bus reikšmingai didinamas iš kitų šaltinių, o mokesčių našta nedidės.  

Verslo atstovai sako sutinkantys su pasirodžiusiu siūlymu įvesti visuotinį gynybos mokestį. Be to, verslas pritartų ir visuotiniam NT mokesčiui bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimui.

„Mokestinių skylių užlopymas yra teigiamas dalykas, tačiau perėjimas prie progresinių mokesčių nepagrįstas ir gali pakirsti mūsų ekonomiką ir biudžetą. Mūsų padėtyje būtina kruopščiai įvertinti bent kelis skirtingus scenarijus, o tikslas turi būti investicijų augimas ir mokesčių bazės išsaugojimas“, – aiškina Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.

Pasak jos, padidinti mokesčiai skatintų verslus ir kvalifikuotus specialistus išsikelti svetur, nedeklaruoti pajamų arba paprasčiausiai mažiau uždirbti, siekiant išlikti žemiau progresinio apmokestinimo ribos. Toks sprendimas prieštarautų Vyriausybės programoje nurodytam tikslui skatinti šalies ekonominę plėtrą, kurti naujas kokybiškas kvalifikuotas darbo vietas ir didinti kuriamą vertę. 

Norint surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą, reikia ne didinti tarifus, o skatinti žmones daugiau uždirbti, investuoti ir kurti darbo vietas. Mokesčiai turėtų būti proporcingi sukurtai vertei – uždirbtoms pajamoms, netaikant diskriminacinių tarifų, priklausančių nuo pajamų dydžio.

Natūralu, kad dabar verslas, visi mokesčių mokėtojai, ant kurių pečių guls nauja našta, klausia: ar vėl juos mokės tie patys, o šešėlis tarps toliau?  

Nieko negirdėti, kaip taupys (ir ar išvis taupys) valstybė. Ar bus efektyvinamas valstybinio aparato darbas?  Kada, kaip ir kiek?

Kada pagaliau realiai sumažės biurokratų armija? Vis dar turime 70 kontroliuojančių institucijų – komitetų, tarnybų, komisijų etc.

Ko gero, „pažvejojus“ didžiuliame valdininkijos-biurokratijos liūne galima būtų ištraukti kur kas įspūdingesnes sumas nei tie 500 mln. Eur, kurie papildomai numatyti į biudžetą po gerų 5 metų. 

Kol kas tik vardijami didesni ir nauji mokesčiai, kalkuliuojami dar nesurinkti pinigai, tačiau nėra aiškios komunikacijos, kur bus išleistos tos lėšos: ar piliečiams bus pateikiama skaidri ataskaita, kur nukeliauja nauji mokesčių pinigai?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)