Aiškėja mokesčių reformos pagrindai
Papildyta skyriumi „Pelno mokestį siūloma didinti iki 18%, lengvatinį – iki 8%“.
Valdančiajai koalicijai iki kovo 10 d. apsvarsčius Finansų ministerijos pateiktus pasiūlymus, Seimo pavasario sesijoje bus parengti konkretūs mokestinių įstatymų pataisų projektai.
Kol kas jokie galimi sprendimai nėra viešinami, bet užsimenama, kad tikėtini pokyčiai gyventojų pajamų, pelno, nekilnojamojo turto mokesčių srityse, koreguojami arba įvedami nauji aplinkosauginiai mokesčiai.
Pokyčiai šioje srityje būtini siekiant užtikrinti biudžeto tvarumą nuo kitų metų krašto apsaugos finansavimą padidinus iki 5–6% bendrojo vidaus produkto.
[infogram id="598c9d83-d42f-4939-a1a9-4dc16c74c028" prefix="lY8" format="interactive" title="Mokesčių pakeitimai 2025 m."]
Ministerija siūlo du GPM tarifus – 20% ir 32%
Naujienų agentūra BNS praneša, jog finansų ministerija siūlo taikyti du gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio – 20% ir 32%.
Kaip rodo BNS turimi ministerijos parengti siūlymai dėl mokesčių pokyčių, metinės pajamos iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (pernai trečiąjį ketvirtį – 134.300 Eur) būtų apmokestinamos 20%, o nuo 60 VDU – 32%.
Būtų apmokestinamos ir darbuotojų naudos, kurią jie gauna darbdaviui sumokėjus papildomo savanoriško sveikatos draudimo įmokas už darbuotoją. Iš to papildomai į biudžetą tikimasi surinkti 15,5 mln. Eur.
Be to, siūloma netaikyti neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) „likučio“ daugiau nei 1 VDU per mėnesį uždirbantiems gyventojams. Taip tikimasi į biudžetą gauti apie 8,4 mln. Eur papildomų pajamų.
Kaip nurodo ministerija, tokių tarifų poveikį pajustų 128.000 žmonių, nes jiems būtų naikinamas NPD virš vieno VDU. Jų maksimali mokestinė našta didėtų iki 11 eurų per mėnesį.
Analogiški tarifai siūlomi ir apmokestinant individualiai dirbančiųjų pajamas bei pajamas iš kitų veiklų. Individuali veikla dabar apmokestinama 15%.
Ministerijos teigimu, dėl to mokestinė našta nesikeistų 194.000 individualiai dirbančių žmonių, tuo metu 15.000 pokyčius pajustų, iš jų apie 700 žmonių galėtų būti taikomas 32% tarifas.
Maždaug 15.000 gyventojų, gaunančių pajamas iš kitų šaltinių (ne iš individualios veiklos ar iš darbo užmokesčio), pokyčius irgi pajustų, iš jų 1.500 būtų taikomas 32% tarifas, o 403.000 gyventojų niekas nesikeistų.
Dividendams, kaip ir dabar, siūloma taikyti 15% GPM.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė individualią veiklą 2023 metais siūlė apmokestinti 20% GPM tarifu, tačiau jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis būtų nesikeitęs, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17%, o 2026 metais – iki 20%. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi uždirbantiems mažiausiai 3.000 Eur per mėnesį arba 35.000 Eur per metus.
[infogram id="8436bcb0-67d3-48ac-84f0-15a8e6ce8542" prefix="V2X" format="interactive" title="Mokesčių pakeitimai 2025 m.: siūlomi mokesčių tarifai"]
Pelno mokestį siūloma didinti iki 18%, lengvatinį – iki 8%
Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16% iki 18%, o lengvatinį – nuo 5% iki 8%. Dėl to į biudžetą planuojama surinkti papildomai apie 200 mln. Eur.
Be to, siūloma naujam smulkiajam verslui nuo vienerių iki dvejų metų ilginti mokesčių „atostogas“, kai taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Dėl to biudžetas negautų apie 41 mln. Eur, tačiau, ministerijos teigimu, tai skatintų verslumą.
Kaip rodo BNS turimi ministerijos siūlymai dėl mokesčių pokyčių, ketinama peržiūrėti ir avansinio pelno mokesčio mokėjimo tvarką – nuo 0,3 mln. iki 0,5 mln. Eur didinti ribą, nuo kurios tektų jį mokėti.
Be to, siūloma nauja tvarka įmonių grupėms atskaitant nuostolius – nustatyti 70% apmokestinamųjų pajamų ribą nuostolius perkeliančiai ir visai grupei, ir jos įmonėms. Dėl to tikimasi į biudžetą surinkti papildomai 23 mln. Eur.
Ministerija taip pat siūlo leisti atskaityti stipendijas, mokamas pagal sutartis su mokslo įstaigomis už studijuojančius darbuotojus. Skaičiuojama, kad dėl to nebus gauta 85 mln. Eur įplaukų į biudžetą.
Visus Finansų ministerijos siūlomus mokesčių pakeitimus dar svarstys valdančiųjų mokesčių keitimo darbo grupė, vėliau – Vyriausybė ir Seimas.
BNS jau rašė, kad „aušriečiai“ ir demokratai skeptiški dėl pelno mokesčio didinimo. Jis nuo šių metų pradžios jau padidintas iki 16%.
Cukraus mokestis
Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų Finansų ministerijos siūlymui, būtų apmokestinti saldūs gėrimai, iš vadinamojo cukraus mokesčio biudžetas galėtų gauti apie 25 mln. Eur pajamų, praneša agentūra BNS.
VERSLO TRIBŪNA
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
100 milijonų eurų – tiek pinigų investuotojai jau sutelkė per „Letsinvest“ platformą. Jos valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris sako, kad ši suma atspindi ne tik pelnytą investuotojų bendruomenės pasitikėjimą, bet ir sukurtą realią ekonominę naudą visiems – nuo naujų darbo vietų iki pastatytų būstų.
Lietuvos kreditavimo rinka yra gerokai labiau išsivysčiusi nei kaimyninių šalių, konstatuoja Linas Armalys, smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“, veikiančio Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos rinkose, vadovas. Mūsų šalies verslininkai turi didelį pasirinkimą, iš ko pasiskolinti: bankų, kredito unijų, nebankinių kredituotojų, sutelktinio finansavimo platformų ir net greitųjų kreditų.
Didelio masto, technologiniu požiūriu sudėtingi projektai tampa vis dažnesne Lietuvos įmonių realybe. Tačiau jų finansavimas neretai tampa iššūkiu dėl didelės kapitalo apimties, ilgo atsiperkamumo laikotarpio ir su tuo susijusių rizikų. Šią spragą rinkoje siekiama užpildyti pasitelkiant ILTE paskolas iš finansinės priemonės „Milijardas verslui“, suteikiančias galimybę įmonėms pasiskolinti iki 150 mln. eurų tiesioginių ar subordinuotų paskolų atvejais ir iki 250 mln. eurų sindikuotų paskolų atvejais. Apie tai, kokiems verslams šiuo metu toks finansavimas aktualiausias, pasakoja nacionalinio plėtros banko valdybos narė ir Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Kaip rodo BNS turimi ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai, numatomi du cukraus mokesčio tarifai – 7,4 Eur ir 21 Eur už 100 litrų gėrimų.
7,4 Eur tarifas būtų taikomas, kai cukraus keikis 100 mililitrų neviršytų 8 gramų, o jį viršijus – 21 Eur. Pastarasis tarifas būtų taikomas ir energiniams gėrimams.
Ministerija nurodo, kad dėl naujo mokesčio 1 litro gėrimo kaina didėtų 9-25 ct.
Visus Finansų ministerijos siūlomus mokesčių pakeitimus dar svarstys valdančiųjų mokesčių keitimo darbo grupė, vėliau – Vyriausybė ir Seimas.
