2024-11-18 05:50

Automobiliai – vėl mokesčių taikiklyje

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Įmonių lengvieji automobiliai ne vienus metus yra vienas svarbiausių taikinių politikų ir Mokesčių inspekcijos akiratyje, o nuo sausio 1-osios dar taps ir itin riebiu kąsneliu – visi mokesčiai už lengvąjį automobilį neretai galės pasiekti pusę ar dar didesnę dalį nuo jo įsigijimo kainos. Reguliavimas ir mokesčių našta ne vienai įmonei taps dar sunkesnė, tačiau vargu ar smarkiai padės aplinkosaugai, nes neskatins atnaujinti automobilių parko.

Mokesčių ekspertai skaičiuoja, kad lengvieji automobiliai Lietuvoje apmokestinti labiau nei tabakas ar alkoholis – tarsi tai būtų koks nors išskirtinis įmonės turtas. 

Pasak Saulės Dagilytės, mokesčių ekspertės, advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujančios partnerės, per pastaruosius 4 metus mokesčių reforma buvo sugalvota ir užmiršta, nekilnojamojo turto mokesčio sistemą bandyta tvarkyti, bet viskas taip ir liko.

„Tačiau viena mokestinė tema nuolat buvo ant bangos – apie tai kalbėjo politikai, Valstybinė mokesčių inspekcija organizavo akcijas, tyrė, griežtino, o Seimas priėmė įstatymus, kuriais toliau didino mokesčius vieninteliam turto tipui – įmonių lengviesiems automobiliams“, – vardija ji.

Ir štai: nuo sausio 1 d. įsigaliojus su tarša susijusiems automobilio įsigijimo kainos bei nuomos išlaidų atskaitos ribojimams, ne vienai bendrovei mokesčių našta taps dar sunkesnė: už įmonės automobilį ji neretai gali pasiekti 50% ir daugiau transporto priemonės įsigijimo kainos.

S. Dagilytė skaičiuoja: pavyzdžiui, už 37.000 Eur kainuojantį automobilį (vidutinė šių metų naujo automobilio įsigijimo kaina), kuriuo darbuotojas važinėja ir savo reikalais bei naudojasi kai kuriomis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatomis, per 5 metus gali tekti sumokėti beveik 18.000 Eur mokesčių – tai 58% automobilio įsigijimo kainos be PVM (jei automobilio CO2 išmetimai yra 130–200 g/km).  

Jei automobilis kainuoja 75.000 Eur, mokesčiai sieks apie 40.000 Eur mokesčių (64% automobilio kainos) ir t. t.

Nuo 2025 m. pradžios įsigaliojus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaita yra ribojama, siejant ją su automobilio išmetamu anglies dvideginio (CO2) kiekiu, didelė dalis įmonių automobilių bus apmokestinami iš principo keturiais skirtingais mokesčiais, skaičiuoja mokesčių ekspertė.  

Pirmiausia tai 21% pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio dauguma bendrovių neturi teisės įtraukti į atskaitą ir susigrąžinti.  Už stalą, spinta ir pan. susigrąžinti galima, yra tik viena išimtis – lengvasis automobilis.

PVM atskaitos ribojimai buvo įvesti dar 2002 m. motyvuojant tuo, kad šis mokestis dažnai susigrąžinamas už automobilius, naudojamus asmeninėms reikmėms. 

Tada buvo teigiama, kad ši tvarka yra laikina. Tačiau jau žinome, ką pas mus reiškia sąvoka „laikina“: tvarka per daugiau nei 20 metų taip ir nebuvo pakeista. Nors įvesta nauja – įmonių automobilių naudojimas buvo prilygintas fizinio asmens pajamoms natūra, kurios apmokestintos GPM ir „Sodros“ mokesčiais. 

Taigi, lengvuosius automobilius įsigyjančių bendrovių pečius užgulė dvigubo apmokestinimo našta. 

Trečias apmokestinimo niuansas – pajamų natūra gaunantis darbuotojas, jei nuo jų GPM sumokėjo įmonė iš savo lėšų (o ne išskaitė iš darbuotojo atlyginimo), neretai netenka galimybės tokios sumos apimtimi pasinaudoti kitomis GPM lengvatomis, t. y. susigrąžinti dalies GPM už draudimo, pensijų ir kt. įmokas. Apie tai išsamiai VŽ rašė čia.

Ketvirtas apmokestinimas – nuo sausio įsigaliojantys ribojimai išlaidų už automobilį atskaitymams, kurie nemažai daliai bendrovių reikš daugiau sumokėto pelno mokesčio (16% tarifas). 

VŽ kalbinti verslo atstovai, nekvestionuojantys automobilių aplinkosauginių mokesčių, įsigijimo kainos atskaitos pelno mokesčio ribojimui prieštarauja dėl dviejų svarbiausių priežasčių: pirmiausia dėl to, kad įvedamas keliagubas apmokestinimas. Kita priežastis – didėjanti administracinė našta.

„Skirtingiems automobiliams bus taikoma skirtinga atskaita, reikės tvarkyti apskaitą atskiriems automobiliams, skirtingai fiksuoti nusidėvėjimą“, – aiškina Vilius Kriaučiūnas, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) politikos patarėjas.

Siūloma pažvelgti iš dar vieno kampo – ar nauja tvarka prisidės prie Lietuvos automobilių parko, kurio vidutinis amžius yra beveik 17 metų, atnaujinimo.

Veikiausiai ne – tokie mokesčiai gali atnešti daugiau žalos nei naudos.  

 „Yra įmonių, kurios galbūt norėtų pasikeisti automobilį į kiek naujesnį, kurio tarša – nebe 200 g/km, o, tarkime, 150 g/km. Tačiau dabar už tokį pirkinį laukia „bausmė“, todėl gali būti, kad taršiu automobiliu bendrovė naudosis tol, kol jis subyrės“, – mano Gintautas Ignotas, vienos iš „Toyotos“ atstovybių, UAB „Tokvila“, vadovas.

Iš minėto pasiūlymo valstybė ketina surinkti mažiau nei 10 mln. Eur. Verslininkai tikina, kad tai – labai mažai. Užtat pačiam verslui reguliacinės naštos kupra paūgės – papildomai padirbėti teks įmonių finansininkams.

Kaip neretai Lietuvoje būna, naujovių sumanytojai neskaičiuoja realios naudos, kurią gautų apkrovę verslą naujais mokesčiais ir papildomais reikalavimais.

Ne naujiena ir tai, kad ir šį kartą reguliacinės naštos kaštai teisėkūros procese įvertinti nebuvo. Gal vis dėlto ši ydinga daugiametė „tradicija“ vieną kartą prieis liepto galą ir įvairių naujovių iniciatoriai bei kūrėjai pagaliau imsis taikyti sveiko proto kriterijus.  

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791