Nelengva lengvųjų automobilių mokesčių našta: tai labiausiai apmokestintas turtas

„Per pastaruosius ketverius metus mokesčių reforma buvo sugalvota ir užmiršta, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema bandyta tvarkyti ir liko nesutvarkyta. Tačiau viena mokestinė tema nuolat buvo ant bangos – apie tai kalbėjo politikai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) organizavo akcijas, tyrė, griežtino, o Seimas priėmė įstatymus, kuriais toliau didino mokesčius vieninteliam turto tipui – įmonių lengviesiems automobiliams“, – VŽ kalba Saulė Dagilytė, mokesčių ekspertė, advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė.

Anot jos, lengvieji automobiliai Lietuvoje apmokestinti labiau nei tabakas ar alkoholis, o nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems reikalavimams, mokesčių našta už įmonės automobilį neretai gali pasiekti 50% ir daugiau nuo transporto priemonės įsigijimo kainos.

Pavyzdžiui, už 37.000 Eur kainuojantį automobilį (vidutinė šių metų naujo automobilio įsigijimo kaina), kuriuo darbuotojas važinėja ir savo reikalais bei naudojasi kai kuriomis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatomis, per penkerius metus gali tekti sumokėti beveik 18.000 Eur mokesčių – tai 58% automobilio įsigijimo kainos be PVM (jei automobilio CO2 išmetimai yra 130–200 g/km), skaičiuoja S. Dagilytė.  

Už 55.000 Eur vertės automobilį tektų sumokėti daugiau nei 28.000 Eur (62% jo kainos), už 75.000 Eur kainuojantį – apie 40.000 Eur mokesčių (64%).

„Lengvieji automobiliai Lietuvoje apmokestinti labiau nei tabakas ir alkoholis. Niekaip nesuprantu, kodėl jie yra toks išskirtinis įmonės turtas“, – sako S. Dagilytė.

Nuo 2025 m. pradžios įsigaliojus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaita yra ribojama, siejant ją su automobilio išmetamu anglies dvideginio (CO2) kiekiu, didelė dalis įmonių automobilių bus apmokestinami iš principo keturiais skirtingais mokesčiais, skaičiuoja mokesčių ekspertė.  

Neatskaitomas PVM

Pirmiausia tai 21% pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio dauguma bendrovių neturi teisės įtraukti į atskaitą ir susigrąžinti.  

„Įmonė, nusipirkusi stalą ar spintą, turi teisę susigrąžinti PVM bendra tvarka. Tačiau yra vienas turto tipas, už kurį susigrąžinti PVM Lietuvoje negalima, – tai lengvasis automobilis“, – teigia S. Dagilytė.

PVM atskaitos ribojimai buvo įvesti dar 2002 m. motyvuojant tuo, kad PVM dažnai susigrąžinamas už automobilius, naudojamus asmeninėms reikmėms. 

Tada buvo teigiama, kad ši tvarka yra laikina. Tačiau per daugiau nei 20 metų ji nebuvo pakeista, nors problema buvo išspręsta GPM įstatymo pakeitimais – įmonių automobilių naudojimas buvo prilygintas fizinio asmens pajamoms natūra, kurios apmokestintos GPM ir „Sodros“ mokesčiais. 

Taigi, lengvuosius automobilius įsigyjančių įmonių pečius užgulė dvigubo apmokestinimo našta. 

Mokesčiai nuo pajamų natūra

„Jei įmonė nepaima automobilio raktelių iš darbuotojo po jo darbo valandų, ji turi mokėti darbo santykių (t. y. apie 40%) mokesčius nuo šios darbuotojo gaunamos naudos“, – sako S. Dagilytė.

Pajamos natūra paprastai apmokestinamos taikant 20% GPM tarifą. Nuo jų taip pat skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sumos, o kai kuriais atvejais – ir PVM.

Trečias apmokestinimo niuansas – pajamų natūra gaunantis darbuotojas, jei nuo jų GPM sumokėjo įmonė iš savo lėšų (o ne išskaitė iš darbuotojo atlyginimo), neretai netenka galimybės tokios sumos apimtimi pasinaudoti kitomis GPM lengvatomis, t. y. susigrąžinti dalies GPM už draudimo, pensijų ir kt. įmokas. Apie tai išsamiai VŽ rašė čia.

Nebesumažins pelno mokesčio

Ketvirtasis apmokestinimas – nuo sausio įsigaliojantys ribojimai išlaidų už automobilį atskaitymams, kurie nemažai daliai įmonių reikš daugiau sumokėto pelno mokesčio (16% tarifas). 

Šią vasarą priimtuose Pelno mokesčio įstatymo pakeitimuose visi bendrovių įsigyti (arba pagal ilgalaikės nuomos sutartis išsinuomoti) automobiliai yra suskirstyti į 4 kategorijas pagal taršą.

Įmonė, įsigijusi visiškai netaršų automobilį – varomą elektra ar vandeniliu, kurio išmetamo CO2 kiekis bus lygus 0 g/km, galės atskaityti iki 75.000 Eur išlaidų, o galingų ir labiausiai taršių – ne daugiau kaip 10.000 Eur įsigijimo išlaidų.

Šis pakeitimas įsigalios nuo 2025 m. ir bus taikomas, apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Iki šiol lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymas nebuvo ribojamas jokia suma. 

Kodėl verslas kritikavo sumanymą 

Pasak Viliaus Kriaučiūno, Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjo, konfederacija, iš esmės palaikanti automobilių aplinkosauginius mokesčius, įsigijimo kainos atskaitos pelno mokesčio ribojimui prieštaravo dėl dviejų svarbiausių priežasčių.

Pirmiausia dėl to, kad įvedamas keliagubas apmokestinimas.

„Nuo automobilio kainos negalima atskaityti PVM, taip pat reikia mokėti GPM. Neseniai VMI sugriežtino sąlygas, paaiškinusi, kad net kelionė į darbą ar iš jo tarnybiniu automobiliu vertintina kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais, o dabar bus ribota ir atskaita pelno mokesčio tikslais. Nesuprantama, kodėl automobilis yra tokia ypatinga prekė, ypač kai jau ir taip automobiliai yra apmokestinami PVM ir GPM“, – sako V. Kriaučiūnas.  

Kita priežastis – didėjanti administracinė našta.

„Skirtingiems automobiliams bus taikoma skirtinga atskaita, reikės tvarkyti apskaitą atskiriems automobiliams, skirtingai fiksuoti nusidėvėjimą. Valstybė iš šio pasiūlymo ketina surinkti mažiau nei 10 mln. Eur – tai labai mažai. Tačiau su šiuo reguliavimu užkrauna daug reguliacinės naštos, ypač didelį transporto priemonių parką turinčių įmonių finansininkams. Deja, reguliacinės naštos kaštai teisėkūros procese įvertinti nebuvo“, – aiškina V. Kriaučiūnas.

Ne tos sumos, kurios motyvuotų

Tiesa, prognozės, kad bendrovės, norėdamos susiplanuoti mokesčius ir sutaupyti, iki šių metų pabaigos skubės prisipirkti automobilių, regis, neišsipildė.

„Nepasakyčiau, kad įmonės dėl laukiančių pasikeitimų dabar aktyviau pirktų automobilius. Tai ne tos sumos, kurios motyvuotų verslą keisti planus“, – VŽ sako Gintautas Ignotas, vienos iš „Toyotos“ atstovybių, UAB „Tokvila“, vadovas.

Iš „Toyotos“ modelių, kurių tarša gali viršyti 130 g, anot jo, populiariausi yra „Toyota RAV4“.

„Tačiau juos dažniau perka fiziniai asmenys. Įmonės paprastai renkasi mažesnius automobilius“, – aiškina G. Ignotas.

Bet ir labiau taršų automobilį pasirinkusiai įmonei mokestiniai praradimai, anot G. Ignoto, nebūtų tokie dideli, kad paskatintų persigalvoti dėl modelio.

Pavyzdžiui, už „Toyota RAV4“ modelį, kurio išmetimai yra 132 g/km (t. y. tokie, kuriems leidžiamų atskaitymų dalis yra apribota iki 25.000 Eur), įmonei susidarytų apie 260 Eur dydžio „bausmė“ per metus, skaičiuoja jis.

„Bet kai toks automobilis kainuoja per 40.000 Eur, įmonei tai tikrai nebūtų kritinė suma“, – vertina „Tokvilos“ vadovas.

Kiek kitaip, anot jo, yra su įmonių komerciniais lengvaisiais automobiliais – autobusiukais, pikapais, ir pan.

„Daugiausia tai yra labiau taršūs, dyzelinu varomi automobiliai. Tačiau kelių dešimčių eurų „bausmė“ neturės didesnės įtakos – jei įmonės veiklai tikrai reikia komercinio automobilio, ji tokį automobilį ir pirks. „Bausmė“ greičiausiai bus įtraukta į paslaugų kainą, taigi, už ją susimokės klientai“, – aiškina G. Ignotas.

Rimtesni mokestiniai praradimai, anot jo, atsirastų bendrovėms, įsigijusioms prabangius, didelės vertės automobilius.

„Tačiau įmonėms, kurios perka tokius automobilius, keli tūkstančiai eurai paprastai nebūna labai svarbūs“, – sako „Tokvilos“ vadovas.

Automobilių parkas nejaunės

Įvedamus pakeitimus, anot G. Ignoto, reikėtų vertinti kitu požiūriu – ar jie prisidės prie Lietuvos automobilių parko, kurio vidutinis amžius yra beveik 17 metų, atnaujinimo. O šiuo požiūriu jie gali atnešti daugiau žalos nei naudos, svarsto jis.  

„Numatytos „bausmės“ gali sulėtinti Lietuvos automobilių parko atnaujinimą. Yra įmonių, kurios galbūt norėtų pasikeisti automobilį į kiek naujesnį, kurio tarša – nebe 200 g/km, o, tarkime, 150 g/km. Tačiau dabar už tokį pirkinį laukia „bausmė“, todėl gali būti, kad taršiu automobiliu įmonė naudosis tol, kol jis subyrės“, – aiškina G. Ignotas.

V. Kriaučiūno nuomone, iš aplinkosauginės pusės efektyviau būtų įvesti automobilio taršos mokestį, kuris būtų taikomas visiems ekonomikos dalyviams, ne tik įmonėms.

„Taip pat, atsižvelgiant į jau ir taip taikomą dvigubą apmokestinimą, reikėtų skatinti verslą morkomis, o ne lazdomis. Pavyzdžiui, leisti PVM atskaitą mažiau taršiems automobiliams“, – svarsto jis.