Politinių neramumų banga Europoje: kaip apsaugoti įmonių turtą?

Užsienio draudikų vertinimu, politinių rizikų 2024 m. padaugėjo bent 14 proc. ir jos pakilo į aštuntą vietą didžiausių rizikų sąraše, palyginti su 10 vieta 2023 m. ir 13 vieta 2022 m. Politinių neramumų sukelti nuostoliai sparčiai didėja – pavyzdžiui, septyni civiliniai neramumai, kilę pastaraisiais metais, sukėlė maždaug 13 mlrd. dolerių nuostolių.

Vykstant tretiesiems Rusijos karo prieš Ukrainą metams ir ginkluotiems konfliktams Raudonosios jūros regione, kylant vis daugiau ūkininkų ir kitų socialinių grupių protestų įvairiose Europos šalyse, daugelis verslininkų atidžiau svarsto, ar yra galimybių apdrausti savo investicijas ir turtą nuo geopolitinių rizikų.

„Geopolitinių rizikų sąvoka yra labai plati ir apima daug sričių: politinius sprendimus, jų ekonomines pasekmes, socialines, sveikatos ir aplinkosaugos rizikas, taip pat rizikas, susijusias su technologijomis, komunikacijomis, dirbtinio intelekto panaudojimu dezinformacijoje, – sako L. Pikšrys. – Aktyviausiai draudimu nuo politinių rizikų domisi logistikos bendrovės, vežėjai ir NT vystytojai, taip pat fondų valdytojai. Pastaraisiais mėnesiais padaugėjo užklausų ir iš valstybinių organizacijų.“

Pirmieji protestai Vakarų Europoje privertė atsigręžti į turimą draudimo apsaugą

Pasak „Aon“ atstovo, prieš keletą mėnesių, kai kilo pirmieji incidentai Nyderlandų ir Prancūzijos keliuose, protestuotojai blokavo kelius, stabdė sunkvežimius, naikino krovinius, sukeldami didelių nuostolių. Tuomet Lietuvos vežėjai suskubo tikrinti, kokią apsaugą suteikia jiems krovinių arba turto draudimo sutartys ir neapsiriko – po kelių savaičių panašių protestų metu patyrus nuostolių Lenkijoje tokie įvykiai buvo pripažinti draudžiamaisiais, todėl numatomas žalų atlyginimas.

„Pastebėjome, kad drausdamos savo turtą tik pusė įmonių buvo pasirinkusios draudimą ir nuo politinių rizikų – tai reiškia, kad nukentėjus dėl įvykio, kuris būtų pripažintas kaip politinis, įmonei, neturinčiai politinės rizikos draudimo, nuostoliai nebūtų atlyginami. Daugumoje draudimo sutarčių yra nurodyta išimtis dėl politinių rizikų atsiradusių nuostolių, tad jeigu nuostoliai kiltų dėl karo, terorizmo, riaušių, streikų arba kitų civilinių neramumų – draudimo apsauga negaliotų. Kitos bendrovės jau post factum pradėjo domėtis, kokiu būdu galėtų savo draudimo sutartis papildyti apsauga nuo riaušių, streikų, kelių blokavimo arba turto sunaikinimo“, – sako „Aon Baltic“ atstovas.

Politinės rizikos - grėsmė pirkėjų mokumui

Politinės rizikos kelia finansinę riziką pirkėjo šalyje, kuri neigiamai veikia galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sudarytus sandorius. Tai gali būti įvykiai, susiję su vyriausybės nestabilumu ar ekonomikos suirute bei reikšmingais politiniais pokyčiais. Įprasta politinė rizika yra vyriausybės įsikišimas į prekybą, pavyzdžiui, sankcijos, importo licencijų panaikinimas arba staigūs prekybos politikos pokyčiai. Dėl minėtų priežasčių verslas susiduria su pirkėjų įsipareigojimų nevykdymu.

Anot Dariaus Klemkos, politinė rizika kreditų draudimo sutartyse nėra standartiškai įtraukiama. Jei pirkėjas neapmoka skolos dėl politinių priežasčių, jis paprastai laikomas nedraudžiamuoju įvykiu.

„Tačiau yra papildomas išplėtimas, kuriuo galima įtraukti ir politinę riziką. Tokiu atveju draudimo apsauga galioja, jei pirkėjas negali apmokėti skolos dėl politinių priežasčių, vykstančių to pirkėjo valstybėje. Prasidėjus karui Ukrainoje nemažai klientų, kurie eksportuoja prekes į kitas šalis, suskubo įtraukti šią apsaugą į savo draudimo sutartis“, – teigia brokerio atstovas.   

Draudimo įmonių tenka paieškoti už Lietuvos ribų

L. Pikšrys pastebi, kad Lietuvoje draudimą nuo politinių rizikų sutinka pasiūlyti nedaug bendrovių, tačiau tokią apsaugą galima įsigyti pasitelkiant tarptautinius draudikus.

„Aon“ atstovo teigimu, Lietuvos draudikai šiuo metu siūlo ribotą apsaugą nuo politinių rizikų ir retai kada prisiima didesnę kaip 10 mln. Eur turtinę atsakomybę. Vis dėlto, kreipiantis į kur kas platesnę tarptautinę draudikų bendruomenę, pasaulyje galima rasti draudimo įmonių ir dabar sutinkančių nuo politinių rizikų apdrausti turtą iki 0,5 mlrd. eurų. Tokiais atvejais kiekviena rizika skirtinguose pasaulio regionuose vertinama individualiai ir įmokos už tokių rizikų apdraudimą skaičiuojamos atskirai.

„Dauguma Lietuvos bendrovių, turinčių verslo sąsajų su Ukraina, domisi, ar įmanoma apsidrausti nuo karo sukeltų nuostolių. Dar neprasidėjus karui Ukrainoje, šioje šalyje buvo galima apdrausti turtą nuo karinių veiksmų. Tačiau šiuo metu nuo karo rizikos savo turtą ir investicijas apdrausti praktiškai neįmanoma – nė viena draudimo bendrovė negali prisiimti masinių ir koncentruotų didelio masto žalų,“ – aiškina L. Pikšrys.

Vis dėlto, apdrausti savo turtą ir investicijas šalyse, kuriose nevyksta ginkluotų konfliktų, įmanoma. Draudimo bendrovės gali apdrausti krovinius ir vežėjų atsakomybę nuo masinių riaušių arba kelių blokavimo, netikėto turto sunaikinimo. Tokia apsauga ypač svarbi, kai įmonės yra investavusios dideles pinigų sumas į turtą užsienyje, taip pat – gabenantiems didelės vertės krovinius.

Augant politinių rizikų tikimybei daugiau dėmesio rizikų valdymui turi skirti ir patys klientai

„Augant neramumų tikimybei, gali kilti ir įmokų dydžiai. Neseniai viena įmonė, norėdama nuo riaušių apdrausti 100 mln. eurų vertės turtą Europoje, sumokėjo apie 200 tūkst. Eur įmoką, –  pateikia pavyzdį „Aon“ atstovai. – Be to, turint aukštos vertės turtą, įmonėms tenka kur kas daugiau dėmesio skirti ir kitoms rizikų valdymo priemonėms – atidžiau sekti įvykius, vengti karštų taškų, rinktis saugesnius maršrutus ir imtis visų įmanomų veiksmų, siekiant apsisaugoti nuo nuostolių.“

Pasak brokerio atstovo, taip jau elgiasi jūrų vežėjai, nenorintys rizikuoti gabenamais kroviniais Raudonosios jūros regione – jie konteinerius su prekėmis plukdo aplink Afrikos žemyną, nors tokiu būdu krovinių pristatymas pailgėja iki 2 savaičių ir ženkliai pabrangsta.

Ragina pasitikrinti ir kibernetinių rizikų draudimo sutartis

Netoliese vykstant kariniams veiksmams keičiasi ir kibernetinių rizikų draudimo sąlygos. Viena – drausti nuo kibernetinių rizikų atsitiktinius atvejus, nesusijusius su karo padėtimi, ir visai kita – patirti priešiškos valstybės organizuotas masines atakas, kurių metu milžiniškų nuostolių gali patirti dauguma mūsų šalies įmonių.

„Visiems, turintiems kibernetinių rizikų draudimą, rekomenduojame dar kartą perskaityti savo draudimo sąlygas ir pasitikrinti, kada patirti kibernetiniai incidentai bus laikomi draudžiamaisiais įvykiais, o kada – ne, – siūlo „Aon“ atstovas. – Visais atvejais, kylant klausimų dėl jau sudarytų draudimo sutarčių, patartume apsvarstyti papildomo draudimo išplėtimo galimybę.“