Tvarumo kelionėje svarbiausi yra žmonės

Tvarumas dažniausiai siejamas su aplinkosauga ir klimato kaitos klausimais, tačiau tai – kur kas platesnis poveikio laukas. Organizacijos tvarumo gaires taiko ne tik kurdamos bei gamindamos produktus, bet ir santykiuose su partneriais, klientais, darbuotojais.

„Už visų procesų slypi žmonės: bendrovės tvarumo strategiją įgyvendina jos darbuotojai, o tvari įmonė gali daryti įtaką savo vartotojams. Todėl į tvarumą žiūrime per tris prizmes: produktus, darbuotojus ir vartotojus“, – teigia Marijus Valdas Kirstukas, „Kalnapilio-Tauro“ grupės generalinis direktorius.

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintojų šįmet ėmėsi įgyvendinti ambicingą tvarumo strategiją, kuri padės jai iš esmės transformuotis ir tapti maksimaliai neutralia klimatui iki 2025 m.

Natūralią aromaterapiją, kosmetiką, eterinius aliejus gaminantys „Kvapų namai“ tvarumu kaip pamatine vertybe vadovavosi nuo pat veiklos pradžios prieš 15 metų. „Tvarumas prasideda nuo darbuotojų ir vadovų požiūrio. Kolektyve turime aplinkosaugininkų, dėstytojų, mokslininkų, kurie kasdien dalinasi savo patirtimi ir kompetencija, padeda atrasti tobulėjimo sferas“, – sako 2020 m. Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) draugiškiausia aplinkai pripažintos įmonės vadovė Ieva Randytė.

Dėmesys ne tik pakuotėms

„Kalnapilio-Tauro“ grupė tvarumo kelionę pradėjo nuo gamybos ir tiekimo grandinės įvertinimo. Apskaičiavus kiekvienoje jos grandyje išskiriamo CO2 poveikį aplinkai, paaiškėjo, kad didžiausias jis yra pakavimo etape. Pirmieji žingsniai jau padaryti: nuo praėjusių metų „Kalnapilio“ ir „Tauro“ alus yra pilamas į perdirbto plastiko butelius. Į perdirbtą plastiką pakuojami ir gėrimų skardinių rinkiniai, jų transportavimui naudojami popieriniai padėklai iš perdirbto kartono.

Tam, kad pavyktų tapti visiškai neutralia CO2 atžvilgiu, „Kalnapilio-Tauro“ grupė perka tik žaliąją energiją, kitąmet įdarbins ir nuosavą saulės energiją. Aktyviai ieškoma ir technologijų, kurios leistų iš esmės transformuoti gamybą ir visiškai atsisakyti iškastinio kuro.

Įmonės viduje tvarumo kultūra įkūnija saugią ir sveiką darbo vietą, kurioje žmonės jaustųsi gerbiami, ir žinodami aiškias įmones vertybes, prisidėtų prie tvarumo strategijos įgyvendinimo. Stiprinant saugumo kultūrą, siekiama kuo labiau įtraukti darbuotojus: nuo įvadinių mokymų naujiems komandos nariams iki darbo vietos bei aplinkos audito, pasiūlymų, ką reiktų tobulinti, pranešimų apie incidentus ar beveik įvykusius atvejus sistemų įdiegimo.

„Tvari aludarystė reiškia ir teigiamą poveikį vartotojams ar bendruomenėms, kuriose veikiame. Norime suteikti žmonėms pasirinkimą, paskatinti atrasti nealkoholinių gėrimų alternatyvą. Net 40 proc. savo marketingo biudžeto skiriame reklamos kampanijoms susijusioms su tvarumu. Aktyviai prisidedame prie geros kaimynystės projektų: remiame sportą, kultūrą, miesto gražinimo iniciatyvas gimtajame Panevėžyje“, – vardija M. V. Kirstukas.

Svarbi visa tiekimo grandinė

„Kalnapilio-Tauro“ grupės tvarumo strategija turi įtakos ir jos tiekėjams bei partneriams. Bendrovė skatina juos naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, edukuoja dėl energijos ir vandens taupymo, prioritetą teikia bendradarbiavimui su vietiniais verslais – deda maksimalias pastangas, kad iki 2030 m. perpus sumažintų išmetamą CO2 kiekį visoje alaus gamybos ir tiekimo grandinėje.

Apie tiekimo grandinės svarbą kalba ir „Kvapų namų“ direktorė. Pasak jos, atsakingas žaliavų pasirinkimas, prioritetą teikiant tiesioginei partnerystei su ūkiais, yra bene didžiausias indėlis į įmonės tvarumą.

„Stengiamės trumpinti tiekimo grandinę: renkamės mažus, vietinius ūkius ir iš jų perkame tiesiogiai. Neretai tai brangu tiek finansų, tiek laiko atžvilgiu, tačiau iki šiol tai mums labiausiai pasiteisinusi metodika: gaminame išskirtinę produkciją ir prie tvarumo prisidedame globaliu mastu. Žinoma, kartais grandinės apeiti nepavyksta. Tuomet teikiame prioritetą tiekėjams, kurie yra ekologiškai sertifikuoti, vykdo sąžiningą prekybą, dalyvauja socialiniuose projektuose. Naudojame ir vietinę produkciją: bendradarbiaujame su lietuvių augintojais ir ūkininkais, net 15 lietuviškų gamyboje naudojamų augalų renkame, distiliuojame ir testuojame patys“, – tvarios veiklos principais dalijasi I. Randytė.

„Kvapų namai“ gaminamą produkciją talpina į perdirbamą tarą, stengiasi išvengti plastiko, nenaudoti antrinės pakuotės arba rinktis tokią, kurią vartotojas namie galėtų panaudoti antrąkart. Įmonė išsikėlė tikslą generuoti kuo mažiau atliekų, tad viską, kas įmanoma, naudoja ne po vieną kartą – kartonines dėžes, su žaliavomis gautas pakavimo priemones ir panašiai. Kuriant produktus, „Kvapų namuose“ visada galvojama ne vien apie kokybę ar funkciją, bet ir pėdsaką, kurį jie paliks. „Pavyzdžiui, nauji šveitikliai sukurti su lietuvišku cukrumi ir druska – šie ingredientai pilnai suirs naudojimo metu ir neužterš vandens šaltinių ir grunto“, – teigia įmonės vadovė.

Kaip pamatuoti tvarumą

Kalbėdami apie įmonės tvarumo poveikį, verslai mini ne tik skaičius, bet ir vartotojų reakciją bei besikeičiančius įpročius. „Klientų įvertinimą laikome pagrindiniu rodikliu, parodančiu, kaip mums sekasi siekti tvarumo strategijos tikslų. Norime, kad jie mus matytų kaip tvariausią tiekėją, tad rengsime kasmetines klientų apklausas“, – sako „Kalnapilio-Tauro“ grupės vadovas.

„Kvapų namai“ šiemet tapo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) nariais ir ieškos būdų pamatuoti savo tvarumo poveikį. Kol kas, anot įmonės direktorės, labiausiai apčiuopiamas įvertinimas – klientų grąžinama tara, kurią įmonė vėl panaudoja (2021 m. pirkėjai grąžino 14 proc. visos taros, šiemet skaičius turėtų būti didesnis) bei besikeičiantis pirkėjų elgesys.

„Turėdami pasirinkimą, jie neretai renkasi tvaresnį variantą, pavyzdžiui vietoje skystų muilų ar šampūnų – kietuosius arba pilstomus į daugkartinę pakuotę. Džiaugiamės, kad vis daugiau sąmoningų vartotojų užduoda tvarumo klausimus ir reikalauja aplinkai draugiškų sprendimų, supranta ir domisi mūsų atliekamais pakeitimais asortimente. Išties klientai yra nuolatinis mūsų motyvacijos šaltinis, skatinantis kurti ir tiekti tik kokybišką, humaniškai užaugintą produkciją ir atsakingai žvelgti ne tik į žmogaus sveikatą, bet ir į ekosistemas, bioįvairovę ir aplinką“, – pabrėžia „Kvapų namų“ direktorė.

Informacija yra parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir yra finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.