Pakoregavus matematikos egzamino vertinimą neišlaikiusiųjų skaičius nepasikeitė – 35%

Papildymai visame tekste

„35% laikiusių mokinių nepasiekė patenkinamo lygio, o paprasčiau tariant, neišlaikė matematikos egzamino. Matematika yra krizinėje situacijoje“, – per spaudos konferenciją antradienį paskelbė J. Šiugždinienė.

Matematikos brandos egzamino rezultatų paskelbimas buvo atidėtas, šiemet abiturientams egzaminą išlaikius prastai.

Praėjusią savaitę paaiškėjus, kad matematikos egzamino rezultatai blogesni nei pernai, ministrė paprašė atlikti brandos egzamino papildomą vertinimą ir jo rezultatus tvirtinti tik atlikus analizę.

Prastų šių metų matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų priežasčiai išsiaiškinti Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) sudarė specialią komisiją.

J. Šiugždinienės teigimu, komisija nustatė, kad matematikos brandos egzaminas atitiko programos reikalavimus, tačiau du uždaviniai buvo sudėtingi, ir dėl jų buvo šiek tiek pakeistas balų skaičiavimas.

Ministrė pažymėjo, kad šie pakeitimai turėjo įtakos skaičiuojant geriausius rezultatus, dėl to išaugo gavusiųjų šimtukus, tačiau jie neturėjo įtakos neišlaikiusiųjų skaičiui.

Dėl pakeitimų per egzaminą gautų šimtukų skaičius išaugo nuo 58 iki 116.

Komisijos išvadose pažymima, kad didelio egzaminą neišlaikiusių mokinių skaičiaus negalima sieti su užduoties sudėtingumu ir visų praėjusių metų minimalius reikalavimus atitinkančios užduotys yra panašaus sudėtingumo.

„Nebuvo pagrindo keisti išlaikymo ribą, jokio pagrindo keisti žemiausiąją ribą nebuvo. Mes matėme pagrindą keisti tik aukštesnę ribą“, – sakė komisijai vadovavusi matematikos mokytoja ekspertė Vilija Dabrišienė.

„Abejonė, kad mokiniams buvo pateikta per daug sudėtingų uždavinių, kurių jie nepajėgia išspręsti, išsklaidyta. Deja, rezultatai atspindi tikrąją mūsų matematikos situaciją. Ji yra labai bloga. Dabar galiu konstatuoti: tai yra daugybę metų nepriimtų sprendimų pasekmė. Tai tik patvirtina, kad delsti negalima nė minutės. Jau priimta ir dar planuojama priimti nemažai sprendimų“, – situaciją komentavo J. Šiugždinienė.

Pasak jos, siekiant keisti situaciją parengta nauja matematikos bendroji programa, ji mokyklose bus pradėta įgyvendinti kitų metų rugsėjį, kartu su nauja vidurinio ugdymo matematikos bendrąja programa atsiras tarpiniai atsiskaitymai.

Po ilgos pertraukos nuo šių mokslo metų 10 klasės mokiniams sugrąžinta ketvirtoji matematikos pamoka, tam skiriant ir reikalingą finansavimą – 6 mln. Eur mokytojams už darbą apmokėti.

Atnaujinus vidurinio ugdymo sąrangą matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros bus mokomasi pagal dvi – bendrojo ir išplėstinio kursų programas. Todėl vyks atskiri valstybiniai matematikos egzaminai bendrajam ir išplėstiniam kursui.

Numatomas pereinamasis slenkstis ketinantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, kuomet lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) įvertinimas turėtų būti ne mažesnis nei 4 balai.

NŠA duomenimis, matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet ketino laikyti 15. 834 jaunuoliai.

Būti išlaikius valstybinį matematikos egzaminą reikia norint stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas. Be šio, reikia išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną laisvai pasirenkamą egzaminą.