Švietimo ministrė prašo išanalizuoti, kodėl matematikos egzamino rezultatai prastesni nei pernai

„Nors rezultatai dar nepaskelbti, žinome, kad matematikos egzamino rezultatai yra blogesni nei pernai, panašūs į 2020 metų rezultatus. Negali būti kompromisų, kai kalbame apie vaikų ateitį lemiančius sprendimus“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime cituojama J. Šiugždinienė.

Tuomet matematikos egzaminą išlaikė 67,61% kandidatų.

Ministrė paprašė išsiaiškinti priežastis, lemiančias tokius rezultatų svyravimus, matematikos egzamino rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 d.

Ji taip pat patvirtino, kad egzamino neišlaikė 35% laikiusiųjų.

Prasti šių metų matematikos brandos egzamino rezultatai, pasak ministrės, rodo būtinybę imtis sisteminių pokyčių ugdyme, o sprendimai dėl jų jau priimti, tik reikia laiko įgyvendinti.

„Veiksmų mes jau ėmėmės, jau sprendimai yra priimti, tačiau, kaip žinia, švietime sprendimai ir pokyčiai įsigyvendina ne per vieną dieną ir tam reikia laiko“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Ministrė priminė, kad 2023 m. pradėsianti veikti nauja bendrojo ugdymo programa „labiau orientuota į kompetencijas, į mąstymo gebėjimų ugdymą, problemų sprendimą“, 11, 12 klasėse bus daromi tarpiniai vertinimai, numatytas privalomas pagrindinio ugdymo rezultatų patikrinimas 10 klasėje, jo neįveikus nebus leidžiama siekti vidurinio išsilavinimo.

NŠA vadovė: tai – sisteminė problema

Rūtos Krasauskienes, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovės, teigimu, blogus matematikos brandos egzamino rezultatus šiemet lėmė senos sisteminės problemos.

„Iš pokalbių su specialistais, su programų rengėjais, su egzaminų vertintojais galiu pasakyti, kad tai yra sisteminė problema“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.

Agentūros vadovės teigimu, rezultatams įtakos galėjo turėti ir karantinas, ir moksleivių požiūris į mokslą, ir mokytojų motyvacija.

„Tam įtakos vienareikšmiai turėjo ir karantinas, kurio sąlygomis ir dabartiniai abiturientai mokėsi vienerius metus, bet, antra vertus, mokyklose yra nemažai problemų – tai yra tas pats moksleivių pamokų lankomumas ir moksleivių mokymosi motyvacija, ir mokytojų motyvacija. Daugybė tų sudėtinių dalių, matyt, ir sudaro visą problemos esmę“, – tvirtino R. Krasauskienė.

Tuo metu kitų egzaminų rezultatai, ministerijos vertinimu, pateikė ir teigiamų staigmenų. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą abiturientai išlaikė geriausiai per pastaruosius aštuonerius metus: mažiausiai neišlaikiusiųjų ir didžiausia dalis pasiekusiųjų aukštesnįjį pasiekimų lygmenį.

Geografijos egzaminą abiturientai išlaikė geriausiai, palyginti su pastarųjų devynerių metų rezultatais: mažiausiai neišlaikiusiųjų, didžiausia dalis pasiekusiųjų aukštesnįjį pasiekimų lygmenį.

Vokiečių kalbos brandos egzaminą išlaikė visi laikiusieji, šimtukų daugiau nei pernai. Prancūzų kalbos egzaminą išlaikė visi abiturientai, bet šimtukų nėra.

Tačiau biologijos egzamino rezultatai yra šiek tiek prastesni nei įprastai, mažiau abiturientų surinko 100 taškų.