Valstybės tarnyboje – permainų iliuzijos dulkės

Premjeras buvo pernelyg didelis optimistas. „Nesinori dabar demonstruoti kokios nors politinės arogancijos ar buldozerio, bet būtų gerai, kad per rudenį naują Valstybės tarnybos įstatymą priimtume ir jis įsigaliotų nuo kitų metų“, – rugpjūtį teigė p. Skvernelis (VŽ, 2017 08 03).

Lapai, kaip ir pažadai, jau nubyrėjo ir matome: valstybės tarnybos pertvarka nukeliama – įstatymo projekto Seimo nariai taip ir nesulaukė. Dabar datos keičiasi: p. Skvernelis prašys Seimo apsvarstyti minėtą dokumentą per kitus metus, tad parlamentarams pritarus reforma gali būti pradėta vykdyti tik 2019-aisiais. Bet ir tai dar negarantuota – pats ministras pirmininkas neabejoja, kad dėl šios reformos laukia sudėtingos ir aistringos politinės reformos. Regis, premjero pranašystės – kaip pirštu į akį. Įvykdyti bent šiokių tokių pokyčių valdininkų pasaulyje nesisekė nė vienai Vyriausybei. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad nelabai jos ir stengėsi tai daryti...

Tiesa, žadėjo. Ir žadėjo pasitelkdami net konkrečius permainų skaičius: pvz., buvęs premjeras Algirdas Butkevičius drauge su finansų ministru Rimantu Šadžiumi „ruošėsi“ valdininkų pulką praretinti 10%. Neišdrįso. O gal nė nemanė to daryti.

Eimutis Misiūnas, vidaus reikalų ministras, kadencijos pradžioje buvo kiek atsargesnis, tačiau pažadų maišą vis tiek atrišo. Tiesa, iš jo kol kas ne kažin kas išbiro: per šių metų 9 mėnesius Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigose pareigybių skaičius sumažėjo 827, arba 1,2%. Skaičius ne tik neįspūdingas – permainomis čia nė iš tolo nedvelkia. Todėl ir premjero tezę apie 66% sumažėsiančius valstybės tarnautojus reikia iššifruoti: fiziškai jų nesumažės, jie tik kitaip bus vadinami. Dar tai vadinama valstybės tarnybos „išgryninimu“. Po vadinamosios pertvarkos Lietuvoje būtų apie 20.000 valstybės tarnautojų, o su daugiau kaip 50.000 likusių būtų pasirašytos darbo sutartys. Matyt, „reformos“ autoriai vadovavosi paprasta sudėties taisykle: dėmenis sukeitus vietomis, suma nekinta...

VRM atstovai aiškina, kad sistemos „išgryninimo“ tikslo bus siekiama kiek kitokiais būdais, nei svarstyta anksčiau. „Pirmiausia – per finansavimo sistemos pakeitimus: institucijoms bus duodama tik tam tikra biudžeto asignavimų suma ir leista tvarkytis taip, kaip yra efektyviausia, žinoma, neperžengiant įstatyme numatytų tvarkų ir ribojimų. Šį tikslą norima pasiekti per kelerius metus įgyvendinant naująjį įstatymą“, – VŽ sakė Karolis Vaitkevičius, vidaus reikalų ministro patarėjas (2017 12 14). Jis atsisakė prognozuoti, ar tai daugiau kaip perpus sumažins formalių valdininkų skaičių, tačiau patikino, kad valstybės tarnyba „tikrai sumažės ir taps efektyvesnė“.

Būsimasis laikas – vilčių laikas. Ši sritis reformos šaukiasi seniai. Tačiau vien pakeistu įstatymu, juolab tokiu, jos teks laukti dar labai ilgai. Kažin ar piliečiams labai aktualu, kaip keisis valdininkų atostogų skaičiavimas, jų statusas, rotacija? Piliečiai iš valstybės tarnautojų norėtų gauti kokybiškesnių paslaugų, norėtų matyti efektyvius, skaidrius jų darbo ir mokėjimo principus, žinoti, kad valstybės tarnautojo padaryta žala bus išieškota visais atvejais, o ne tik tada, kai jis tai „padarė tyčia“ etc. Kyšių „netyčia“ nebūna.

VŽ nuomone, valstybės tarnybą pertvarkyti būtina jau daugybę metų. Į praeitį grimzta pažadų dalytojai – reformų imituotojai, iš tikrųjų tik gausinę biurokratėjančių valdininkų gretas. Nūnai reformų įžadus skelbiantys valdantieji turi galimybę išjudinti stovintį vandenį, tačiau minėtas įstatymas kažkodėl tokias iliuzijas sklaido...