Politologė D. Budrytė: D. Trumpas žengia labai pavojingu keliu

JAV iki šiol nepavyko tinkamai susidoroti su globalizacijos pasekmėmis

Politikos mokslų profesorė Dovilė Budrytė. VK koliažas.

Kol respublikonų kandidato į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentus Donaldo Trumpo rinkimų stovykloje aidėjo šūviai ir žinios apie jau antrą pasikėsinimą į jo gyvybę, vis aktyviau įsibėgėjo demokratų kandidatės Kamalos Harris rinkimų kampanija, nukreipta į nebūtinai gausias, bet potencialiai svyruojančias rinkėjų grupes. Ir tai toli gražu ne tik priešrinkiminis ažiotažas, bet rimtų padarinių galinčio turėti aštrėjančio susiskaldymo JAV išdava. Apie artėjančius JAV prezidento rinkimus, visuomenės nuotaikas ir rinkimų baigties įtaką Lietuvos saugumo ir užsienio politikai kalbėjomės su už Atlanto gyvenančia politikos mokslų profesore Dovile Budryte.

Dabar, ypač prezidento rinkimų kontekste, daug kalbama apie vidinį susiskaldymą JAV. Kita vertus, įvairių skirčių Jungtinių Valstijų visuomenėje būta nuo seno. Galbūt mes, ypač žvelgdami iš, sakykime, Europos perspektyvos, šiek tiek sutirštiname spalvas kalbėdami apie precedento neturintį susipriešinimą JAV?

Manau, kad susiskaldymo negalime nuneigti, jis tikrai yra. Bet tai tikrai nėra naujas reiškinys Amerikoje. Politologai, tokie kaip Alanas I. Abramowitzas, yra rašę apie tai, ir dažniausiai sakoma, kad šis reiškinys prasidėjo 7–8-ajame dešimtmečiuose, kai vyko tektoniniai procesai Amerikoje, Amerikos politikoje, kai prasidėjo žmogaus teisių, moterų teisių judėjimai. Tada išryškėjo didžiulis visuomenės susipriešinimas – ne tik politiniu, bet ir identiteto požiūriu. Pavyzdžiui, feministinis judėjimas iš tiesų buvo tikrai skaldantis. Net ir dabar tie klausimai yra labai aštrūs, tarkime, dėl abortų. Šioje vietoje kompromisai – beveik negalimi.