Seimų istorijos švytuoklė: kairėn dešinėn

Publikuota: 2016-10-08
Kazimiera Prunskienė 1990-1991 m. vadovavo pirmąjai Lietuvos Vyriausybei po Nepriklausomybės atkūrimo. VŽ nuotr.
Kazimiera Prunskienė 1990-1991 m. vadovavo pirmąjai Lietuvos Vyriausybei po Nepriklausomybės atkūrimo. VŽ nuotr.

Per beveik 27 nepriklausomybės metus Lietuvoje buvo išrinkti septyni Seimai, dirbo 16 vyriausybių, kurioms vadovavo 12 premjerų. Jau nuo 2000 m. ministrų kabinetai buvo tik koaliciniai, bet paradoksas: jie dirbo stabiliau nei prieš tai buvusios „politiškai monolitinės“ vyriausybės. VŽ primena svarbiausius Lietuvos politinės ir ekonominės istorijos faktus nuo pat 1990-ųjų.

1990–1992 m.: valstybės kūrėjų parlamentas

Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas buvo išrinktas dar sovietų Lietuvoje, bet jau pagal demokratinius rinkimų įstatymus. Jau pirmąją darbo dieną paskelbė Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą. Netrukus šaliai teko patirti Sovietų Sąjungos ekonominę blokadą, 1991 m. sausį–liepą – brutalius ginkluotus sovietų bandymus nuversti teisėtą valdžią, užgniaužti Nepriklausomybę.

Po Maskvoje žlugusio 1991-ųjų rugpjūčio pučo Lietuva įgijo realų savarankiškumą, buvo pripažinta tarptautinės bendruomenės, įstojo į Jungtines Tautas.

1991 m. vasarį įvyko plebiscitas dėl nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos konstitucinės sąvokos įtvirtinimo.

Aukščiausioji Taryba priėmė daugybę su rinkos ekonomikos įtvirtinimu, finansų sistemos stabilizavimu, privatizavimu, taip pat su valstybės politiniu bei teisiniu įtvirtinimu susijusių įstatymų. 1991-ųjų viduryje prasidėjo dvejus metus trukęs pirminis valstybės turto privatizavimo etapas už investicinius čekius, įvesti laikinieji pinigai – vadinamosios vagnorkės, tų metų pabaigoje išformuoti kolūkiai, tokiu būdu buvo padėtas pagrindas laisvai ūkininkauti ir žemės ūkio sektoriui liberalizuoti.

Pustrečių metų dirbo keturios Sąjūdžio daugumos suformuotos nacionalinės santarvės ir dešiniųjų politinių pažiūrų vyriausybės, joms vadovavo Kazimiera Prunskienė (1990 03–1991 01), Albertas Šimėnas (1991 01), Gediminas Vagnorius (1991 01–1992 07), Aleksandras Abišala (1992 07–1992 11).

Sąjūdis gavo liūto dalį vietų parlamente, tačiau jau 1991 m. pabaigoje, po pirmojo nepriklausomybės įtvirtinimo etapo, šis visuomeninis judėjimas ėmė skilti į skirtingas partijas. Išryškėjo stiprūs politiniai nesutarimai, jie išaugo į „parlamentinės rezistencijos“ laikotarpį, nepasitikėjimą Vyriausybe ir baigėsi pirmalaikiais parlamento rinkimais.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::c272fa58-89ab-454b-852c-2f91621fc1c1

1992–1996 m.: grįžo pokomunistai

Referendume priėmus naują Konstituciją ir išrinkus naują Seimą, kuriame absoliučią daugumą vietų gavo pokomunistinė Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), netrukus surengti ir pirmieji visuotiniai prezidento rinkimai. Laimėjo Algirdas Brazauskas.

Per jo kadenciją pasikeitė trys kairiosios vyriausybės – premjerai Bronislovas Lubys (1992 11–1993 03), Adolfas Šleževičius (1993 03–1996 02), Mindaugas Stankevičius (1996 02–1996 11).

Seimas ir ministrų kabinetai tęsė valstybės įtvirtinimo įstatymų priėmimą. Kartu teko dėti nemažai pastangų kovojant su išsikerojusiu organizuotu nusikalstamumu.

1993 m. birželį įvestas litas. Tų pačių metų rudenį išvesta sovietinė (Rusijos) armija, Lietuvoje pirmą kartą istorijoje apsilankė popiežius Jonas Paulius II, vėliau kilo pakaunės savanorių maištas.

1995 m. gruodį kilusi kelių Lietuvoje veikiančių didelių bankų krizė išvertė iš posto premjerą. 1996 m. pavasarį prasidėjo antrasis valstybinio turto privatizavimo etapas už grynuosius pinigus.

Šios kadencijos metais Lietuva oficialiai pasiprašė į NATO ir Europos Sąjungą, pasirašė visas pagrindines tarptautines ir tarpvalstybines sutartis.

infogr.am::ffb8479b-84ab-4574-98a4-b5b36f98b4be

1996–2000 m.: dešiniųjų renesansas

1996 m. spalį vykusiuose Seimo rinkimuose konservatoriai ir krikščionys demokratai gavo absoliučią daugumą mandatų ir suformavo formaliai koalicinę, bet faktiškai konservatorių dominuojamą Vyriausybę.

Per šią Seimo kadenciją dirbo trys vyriausybės, vadovaujamos premjerų Gedimino Vagnoriaus (1996 11–1999 05), Rolando Pakso (1999 06–1999 10), Andriaus Kubiliaus (1999 10–2000 11).

1998-ųjų pradžioje prezidentu išrinktas Valdas Adamkus.

1998 m. liepą įvyko didžiausias Lietuvos istorijoje privatizavimo sandoris – švedų ir suomių konsorciumui parduotas „Lietuvos telekomas“. Tų pačių metų rudenį kilo Rusijos krizė, ji turėjo įtakos staigiam Lietuvos ekonomikos nuosmukiui.

1999 m. liepą pastatytas Būtingės naftos terminalas. Jis prijungtas prie „Mažeikių naftos“ bendrovės, o netrukus buvo pasirašyta sutartis dėl pastarosios perdavimo amerikiečių kompanijai „Williams“. Ši prieštaringai vertinama sutartis sukėlė ne vieną vyriausybinę krizę ir smarkiai nusmukdė pasitikėjimą valdžia.

2000 m. Lietuva pradėjo derybas dėl įstojimo į ES, pradėtas įgyvendinti europietiškos teisės įdiegimas į nacionalinę teisės sistemą.

infogr.am::fef79174-7fc6-4d82-8017-f297ef1f9455

2000–2004 m.: narystė ES ir prezidento apkalta

2000 m. Seimo rinkimuose daugiausia vietų gavo kelių kairiųjų partijų suformuota koalicija, bet iš pradžių naują Vyriausybę pavesta suformuoti prezidento Valdo Adamkaus globojamai centristinei „Naujosios politikos“ koalicijai. Ji žlugo jau po pusmečio ir Vyriausybės vairą perėmė kairiojo centro koalicija su socialdemokratais priešakyje.

Tad per ketverius šios kadencijos metus dirbo dvi vyriausybės, vadovaujamos premjerų Rolando Pakso (2000 11–2001 06) ir Algirdo Brazausko (2001 06–2004 11).

2003 m. pradžioje prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, bet jau po metų apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš valstybės vadovo pareigų. Tad 2004 m. viduryje surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai, juos laimėjo Valdas Adamkus.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO, o tų pačių metų gegužės 1 d. tapo ES nare.

Tai buvo spartaus ekonominio augimo metai, jie truko iki pat 2008-ųjų krizės. Dėl pernelyg spartaus augimo ekonomika perkaito.

infogr.am::c3023e50-5bd6-4468-a09e-53d1fd235b29

2004–2008 m.: pirmoji mažumos Vyriausybė

Algirdas Brazauskas po rinkimų išsaugojo premjero postą, bet į Vyriausybę atėjo daug vietų naujame Seime gavusi Darbo partija. Po poros metų ši partija, apkaltinta juodąja buhalterija, skilo, tad subyrėjo ir ministrų kabinetas. Iki kadencijos pabaigos buvo suformuota pirmoji Lietuvos istorijoje mažumos Vyriausybė.

Per ketverius kadencijos metus pasikeitė du kabinetai – Algirdo Brazausko (2004 11–2006 06) ir Gedimino Kirkilo (2006 07–2008 11).

Lietuva nesėkmingai siekė jau 2007 m. tapti euro zonos nare. Konservatorių iš pradžių paremta mažumos Vyriausybė laikėsi nedrausmingos ir populistinės finansų politikos, taip pat sukūrė skandalingą projektą „Leo LT“, kuris paskatino dešiniuosius atsisakyti paramos kabinetui.

2007 m. gruodį Lietuva įstojo į Šengeno erdvę.

infogr.am::09848f54-45da-4f1b-9ad3-4b02346c8d10

2008–2012 m.: krizės Seimas

Po 2008 m. Seimo rinkimų suformuota konservatorių, liberalų ir populistinės Tautos prisikėlimo partijos (TPP) centro dešinės Vyriausybė pirmą kartą sugebėjo išlikti visą ketverių metų kadenciją, nors TPP po kurio laiko subyrėjo į kelias partijas. Premjeru visą laiką išbuvo Andrius Kubilius (2008 12–2012 11).

Tik pradėjusiam dirbti ministrų kabinetui teko spręsti su ekonomine ir finansų krize susijusias problemas: vos per kelias dienas buvo pakeisti mokesčių įstatymai, smarkiai apkarpytos biudžeto išlaidos, per pirmuosius darbo metus tai teko daryti dar ne kartą.

Šios krizinės taupymo priemonės sukėlė riaušes prie Seimo 2009 m. sausį.

2009 m. gegužę prezidento rinkimus laimėjo Dalia Grybauskaitė.

Tų pačių metų gruodžio 31 d. galutinai sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė. Pradėtas plėtoti Visagino atominės elektrinės projektas.

infogr.am::38193ca4-5925-48e3-bce7-9a53916b0d93

2012–2016 m.: valdžioje – vėl socialdemokratai

Kartu su Seimo rinkimais surengtas patariamasis referendumas dėl naujos branduolinės jėgainės. Per jį nepritarta Visagino projektui.

Visą kadenciją dirbo kairiojo centro (socialdemokratų, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“) koalicijos suformuota Vyriausybė, premjeras – Algirdas Butkevičius (2012 12–2016 11). Iš pradžių joje dvejus metus buvo ir Lenkų rinkimų akcija, bet dėl politinių nesutarimų iš koalicijos pasitraukė.

Nauja Vyriausybė paspartino daugiabučių renovaciją, liberalizavo teritorijų planavimą.

2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkavo ES. Tų pačių metų rudenį iš Lietuvos išvaryta amerikiečių kompanija „Chevron“, ji vakarinėje šalies dalyje norėjo investuoti į skalūnų dujų išgavimą.

2014 m. prezidento rinkimuose į šį postą perrinkta Dalia Grybauskaitė. 2014 m. gruodį pastatytas ir pradėtas naudoti Suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvestas euras, o gruodį paleistos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija.

2016 m. patvirtintas naujas, lankstesnius darbo santykius įteisinantis Darbo kodeksas, taip pat kiti socialinės sistemos struktūrinę reformą įgyvendinantys įstatymai.

infogr.am::803e1512-6241-49e4-9bb7-c44421a72f26

infogr.am::7b1a2d24-2048-457c-898e-28bc1470a064

infogr.am::b7d534fd-2672-4d60-9744-4dcdde61bf67

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Rinkimų lenktynėse I. Šimonytė pirmauja socialiniuose tinkluose 17

Analizuojant antrojo turo kandidatų į prezidentus komunikaciją, matyti, kad tradicinėje žiniasklaidoje abu...

Rinkodara
2019.05.23
9 politikai siekė prezidento posto ne po vieną kartą

Šįkart į prezidento rinkimų antrąjį turą pateko du politikai, prieš tai niekad nedalyvavę valstybės vadovo...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Valstiečiai“ ragina per antrąjį prezidento rinkimų turą balsuoti už G. Nausėdą 46

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per antrąjį prezidento rinkimų turą ragina balsuoti...

Verslo aplinka
2019.05.23
Didieji verslai ragina balsuoti Europos Parlamento rinkimuose

Nemokamos kelionės iki balsavimo vietų, diskusijos apie ES svarbą, vaizdo klipai ir didžiuliai plakatai ant...

Rinkodara
2019.05.23
„Baltijos tyrimų“ vadovė: rinkimų lyderis akivaizdus, bet galimi ir netikėtumai Premium 6

Gitano Nausėdos šansai antrajame ture geresni nei Ingridos Šimonytės, bet tokie politiniai procesai kaip...

Verslo aplinka
2019.05.23
R. Vilpišauskas: kandidatai akcentuoja panašias ekonomines problemas, o detalesnių siūlymų nepateikia Premium

Abu kandidatai į prezidentus — tiek Ingrida Šimonytė, tiek Gitanas Nausėda identifikuoja beveik tokias pačias...

Verslo aplinka
2019.05.22
Tęsiasi išankstinis balsavimas, prasideda balsavimas specialiuose paštuose

Tęsiasi balsavimas iš anksto prezidento rinkimų antrajame ture ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

Verslo aplinka
2019.05.22
VRK po rinkimų įvertins I. Šimonytės skundą dėl G. Nausėdos finansavimo 5

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė, kad jau prasidėjus išankstiniam balsavimui prezidento rinkimų...

Verslo aplinka
2019.05.21
R. Lazutka: G. Nausėdos socialiniai siūlymai nukrypo į populizmą, I. Šimonytė nelinkusi atskleisti savo vertybių Premium 4

Iš Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos programų ir pasisakymų sunku suprasti, kokios yra jų tikrosios...

Verslo aplinka
2019.05.21
D. Grybauskaitė: mums pasisekė dėl antrojo turo kandidatų 20

Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigianti prezidentė, sako, kad Lietuvai pasisekė, nes antrajame šalies vadovo...

Verslo aplinka
2019.05.21
I. Šimonytė: mane vis bando supakuoti į kokią nors dėžę, man kol kas pavyksta išlipti Premium 9

Ingrida Šimonytė, skirtingai nei dabartinė prezidentė, nevengtų bendrauti su verslu ir neatsiribotų nuo...

Verslo aplinka
2019.05.21
G. Nausėda: neatmetu galimybės koreguoti mokesčių reformą jau su 2020 m. biudžetu   Premium 6

Gitanas Nausėda, ekonomistas, interviu „Verslo žinioms“ teigia, kad pablogėjus ekonominei padėčiai siūlytų...

Verslo aplinka
2019.05.21
Prasideda išankstinis balsavimas prezidento rinkimų II ture 2

Pirmadienį prasidėjo balsavimas iš anksto prezidento rinkimų antrajame ture ir Europos Parlamento (EP)...

Verslo aplinka
2019.05.20
I. Šimonytės ir G. Nausėdos užsienio ir gynybos politika – beveik kaip D. Grybauskaitės Premium

Abiejų į antrąjį prezidento rinkimų turą išėjusių kandidatų – ir Seimo narės Ingridos Šimonytės, ir...

Verslo aplinka
2019.05.17
Kandidatai į prezidentus – apie būsimus patarėjus ir ką darytų geriau nei D. Grybauskaitė   11

Trečiadienį pirmuose tarpusavio debatuose, organizuojamuose LRT ir VRK, susitiko Ingrida Šimonytė ir Gitanas...

Verslo aplinka
2019.05.15
Prezidento rinkimai prie TV sutraukė pusę Lietuvos

Savaitgalį vykę Prezidento rinkimai prie TV ekranų pritraukė daugiau nei pusę Lietuvos (53,6%) – juos iš viso...

Rinkodara
2019.05.15
Pralaimėjusių kandidatų elektorato viliojimo menas Premium

Pergalę prezidento rinkimuose švęs tas kandidatas, kuriam pavyks įtikinti už jį pirmajame ture balsavusius...

Verslo aplinka
2019.05.15
Neatlikti referendumo dėl pilietybės namų darbai Premium 11

Sekmadienio referendume dėl dvigubos pilietybės pritrūko rinkėjų balsų, kad būtų priimta tai numatanti...

Verslo aplinka
2019.05.14
Antrąjį turą gali lydėti dramatiškas fotofinišas Premium 5

Ekonomisto Gitano Nausėdos startinės pozicijos prieš antrąjį prezidento rinkimų turą yra vertinamos šiek tiek...

Verslo aplinka
2019.05.14
Ramūnas Vilpišauskas: rinkėjai balsavo už saugumo ir užsienio politikos tęstinumą 1

Rinkėjų palaikymas Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai rodo, jog „du trečdaliai balsavusių Lietuvos...

Verslo aplinka
2019.05.13
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau