Seimų istorijos švytuoklė: kairėn dešinėn

Publikuota: 2016-10-08
Kazimiera Prunskienė 1990-1991 m. vadovavo pirmąjai Lietuvos Vyriausybei po Nepriklausomybės atkūrimo. VŽ nuotr.
Kazimiera Prunskienė 1990-1991 m. vadovavo pirmąjai Lietuvos Vyriausybei po Nepriklausomybės atkūrimo. VŽ nuotr.

Per beveik 27 nepriklausomybės metus Lietuvoje buvo išrinkti septyni Seimai, dirbo 16 vyriausybių, kurioms vadovavo 12 premjerų. Jau nuo 2000 m. ministrų kabinetai buvo tik koaliciniai, bet paradoksas: jie dirbo stabiliau nei prieš tai buvusios „politiškai monolitinės“ vyriausybės. VŽ primena svarbiausius Lietuvos politinės ir ekonominės istorijos faktus nuo pat 1990-ųjų.

1990–1992 m.: valstybės kūrėjų parlamentas

Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas buvo išrinktas dar sovietų Lietuvoje, bet jau pagal demokratinius rinkimų įstatymus. Jau pirmąją darbo dieną paskelbė Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą. Netrukus šaliai teko patirti Sovietų Sąjungos ekonominę blokadą, 1991 m. sausį–liepą – brutalius ginkluotus sovietų bandymus nuversti teisėtą valdžią, užgniaužti Nepriklausomybę.

Po Maskvoje žlugusio 1991-ųjų rugpjūčio pučo Lietuva įgijo realų savarankiškumą, buvo pripažinta tarptautinės bendruomenės, įstojo į Jungtines Tautas.

1991 m. vasarį įvyko plebiscitas dėl nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos konstitucinės sąvokos įtvirtinimo.

Aukščiausioji Taryba priėmė daugybę su rinkos ekonomikos įtvirtinimu, finansų sistemos stabilizavimu, privatizavimu, taip pat su valstybės politiniu bei teisiniu įtvirtinimu susijusių įstatymų. 1991-ųjų viduryje prasidėjo dvejus metus trukęs pirminis valstybės turto privatizavimo etapas už investicinius čekius, įvesti laikinieji pinigai – vadinamosios vagnorkės, tų metų pabaigoje išformuoti kolūkiai, tokiu būdu buvo padėtas pagrindas laisvai ūkininkauti ir žemės ūkio sektoriui liberalizuoti.

Pustrečių metų dirbo keturios Sąjūdžio daugumos suformuotos nacionalinės santarvės ir dešiniųjų politinių pažiūrų vyriausybės, joms vadovavo Kazimiera Prunskienė (1990 03–1991 01), Albertas Šimėnas (1991 01), Gediminas Vagnorius (1991 01–1992 07), Aleksandras Abišala (1992 07–1992 11).

Sąjūdis gavo liūto dalį vietų parlamente, tačiau jau 1991 m. pabaigoje, po pirmojo nepriklausomybės įtvirtinimo etapo, šis visuomeninis judėjimas ėmė skilti į skirtingas partijas. Išryškėjo stiprūs politiniai nesutarimai, jie išaugo į „parlamentinės rezistencijos“ laikotarpį, nepasitikėjimą Vyriausybe ir baigėsi pirmalaikiais parlamento rinkimais.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::c272fa58-89ab-454b-852c-2f91621fc1c1

1992–1996 m.: grįžo pokomunistai

Referendume priėmus naują Konstituciją ir išrinkus naują Seimą, kuriame absoliučią daugumą vietų gavo pokomunistinė Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), netrukus surengti ir pirmieji visuotiniai prezidento rinkimai. Laimėjo Algirdas Brazauskas.

Per jo kadenciją pasikeitė trys kairiosios vyriausybės – premjerai Bronislovas Lubys (1992 11–1993 03), Adolfas Šleževičius (1993 03–1996 02), Mindaugas Stankevičius (1996 02–1996 11).

Seimas ir ministrų kabinetai tęsė valstybės įtvirtinimo įstatymų priėmimą. Kartu teko dėti nemažai pastangų kovojant su išsikerojusiu organizuotu nusikalstamumu.

1993 m. birželį įvestas litas. Tų pačių metų rudenį išvesta sovietinė (Rusijos) armija, Lietuvoje pirmą kartą istorijoje apsilankė popiežius Jonas Paulius II, vėliau kilo pakaunės savanorių maištas.

1995 m. gruodį kilusi kelių Lietuvoje veikiančių didelių bankų krizė išvertė iš posto premjerą. 1996 m. pavasarį prasidėjo antrasis valstybinio turto privatizavimo etapas už grynuosius pinigus.

Šios kadencijos metais Lietuva oficialiai pasiprašė į NATO ir Europos Sąjungą, pasirašė visas pagrindines tarptautines ir tarpvalstybines sutartis.

infogr.am::ffb8479b-84ab-4574-98a4-b5b36f98b4be

1996–2000 m.: dešiniųjų renesansas

1996 m. spalį vykusiuose Seimo rinkimuose konservatoriai ir krikščionys demokratai gavo absoliučią daugumą mandatų ir suformavo formaliai koalicinę, bet faktiškai konservatorių dominuojamą Vyriausybę.

Per šią Seimo kadenciją dirbo trys vyriausybės, vadovaujamos premjerų Gedimino Vagnoriaus (1996 11–1999 05), Rolando Pakso (1999 06–1999 10), Andriaus Kubiliaus (1999 10–2000 11).

1998-ųjų pradžioje prezidentu išrinktas Valdas Adamkus.

1998 m. liepą įvyko didžiausias Lietuvos istorijoje privatizavimo sandoris – švedų ir suomių konsorciumui parduotas „Lietuvos telekomas“. Tų pačių metų rudenį kilo Rusijos krizė, ji turėjo įtakos staigiam Lietuvos ekonomikos nuosmukiui.

1999 m. liepą pastatytas Būtingės naftos terminalas. Jis prijungtas prie „Mažeikių naftos“ bendrovės, o netrukus buvo pasirašyta sutartis dėl pastarosios perdavimo amerikiečių kompanijai „Williams“. Ši prieštaringai vertinama sutartis sukėlė ne vieną vyriausybinę krizę ir smarkiai nusmukdė pasitikėjimą valdžia.

2000 m. Lietuva pradėjo derybas dėl įstojimo į ES, pradėtas įgyvendinti europietiškos teisės įdiegimas į nacionalinę teisės sistemą.

infogr.am::fef79174-7fc6-4d82-8017-f297ef1f9455

2000–2004 m.: narystė ES ir prezidento apkalta

2000 m. Seimo rinkimuose daugiausia vietų gavo kelių kairiųjų partijų suformuota koalicija, bet iš pradžių naują Vyriausybę pavesta suformuoti prezidento Valdo Adamkaus globojamai centristinei „Naujosios politikos“ koalicijai. Ji žlugo jau po pusmečio ir Vyriausybės vairą perėmė kairiojo centro koalicija su socialdemokratais priešakyje.

Tad per ketverius šios kadencijos metus dirbo dvi vyriausybės, vadovaujamos premjerų Rolando Pakso (2000 11–2001 06) ir Algirdo Brazausko (2001 06–2004 11).

2003 m. pradžioje prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, bet jau po metų apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš valstybės vadovo pareigų. Tad 2004 m. viduryje surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai, juos laimėjo Valdas Adamkus.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO, o tų pačių metų gegužės 1 d. tapo ES nare.

Tai buvo spartaus ekonominio augimo metai, jie truko iki pat 2008-ųjų krizės. Dėl pernelyg spartaus augimo ekonomika perkaito.

infogr.am::c3023e50-5bd6-4468-a09e-53d1fd235b29

2004–2008 m.: pirmoji mažumos Vyriausybė

Algirdas Brazauskas po rinkimų išsaugojo premjero postą, bet į Vyriausybę atėjo daug vietų naujame Seime gavusi Darbo partija. Po poros metų ši partija, apkaltinta juodąja buhalterija, skilo, tad subyrėjo ir ministrų kabinetas. Iki kadencijos pabaigos buvo suformuota pirmoji Lietuvos istorijoje mažumos Vyriausybė.

Per ketverius kadencijos metus pasikeitė du kabinetai – Algirdo Brazausko (2004 11–2006 06) ir Gedimino Kirkilo (2006 07–2008 11).

Lietuva nesėkmingai siekė jau 2007 m. tapti euro zonos nare. Konservatorių iš pradžių paremta mažumos Vyriausybė laikėsi nedrausmingos ir populistinės finansų politikos, taip pat sukūrė skandalingą projektą „Leo LT“, kuris paskatino dešiniuosius atsisakyti paramos kabinetui.

2007 m. gruodį Lietuva įstojo į Šengeno erdvę.

infogr.am::09848f54-45da-4f1b-9ad3-4b02346c8d10

2008–2012 m.: krizės Seimas

Po 2008 m. Seimo rinkimų suformuota konservatorių, liberalų ir populistinės Tautos prisikėlimo partijos (TPP) centro dešinės Vyriausybė pirmą kartą sugebėjo išlikti visą ketverių metų kadenciją, nors TPP po kurio laiko subyrėjo į kelias partijas. Premjeru visą laiką išbuvo Andrius Kubilius (2008 12–2012 11).

Tik pradėjusiam dirbti ministrų kabinetui teko spręsti su ekonomine ir finansų krize susijusias problemas: vos per kelias dienas buvo pakeisti mokesčių įstatymai, smarkiai apkarpytos biudžeto išlaidos, per pirmuosius darbo metus tai teko daryti dar ne kartą.

Šios krizinės taupymo priemonės sukėlė riaušes prie Seimo 2009 m. sausį.

2009 m. gegužę prezidento rinkimus laimėjo Dalia Grybauskaitė.

Tų pačių metų gruodžio 31 d. galutinai sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė. Pradėtas plėtoti Visagino atominės elektrinės projektas.

infogr.am::38193ca4-5925-48e3-bce7-9a53916b0d93

2012–2016 m.: valdžioje – vėl socialdemokratai

Kartu su Seimo rinkimais surengtas patariamasis referendumas dėl naujos branduolinės jėgainės. Per jį nepritarta Visagino projektui.

Visą kadenciją dirbo kairiojo centro (socialdemokratų, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“) koalicijos suformuota Vyriausybė, premjeras – Algirdas Butkevičius (2012 12–2016 11). Iš pradžių joje dvejus metus buvo ir Lenkų rinkimų akcija, bet dėl politinių nesutarimų iš koalicijos pasitraukė.

Nauja Vyriausybė paspartino daugiabučių renovaciją, liberalizavo teritorijų planavimą.

2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkavo ES. Tų pačių metų rudenį iš Lietuvos išvaryta amerikiečių kompanija „Chevron“, ji vakarinėje šalies dalyje norėjo investuoti į skalūnų dujų išgavimą.

2014 m. prezidento rinkimuose į šį postą perrinkta Dalia Grybauskaitė. 2014 m. gruodį pastatytas ir pradėtas naudoti Suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvestas euras, o gruodį paleistos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija.

2016 m. patvirtintas naujas, lankstesnius darbo santykius įteisinantis Darbo kodeksas, taip pat kiti socialinės sistemos struktūrinę reformą įgyvendinantys įstatymai.

infogr.am::803e1512-6241-49e4-9bb7-c44421a72f26

infogr.am::7b1a2d24-2048-457c-898e-28bc1470a064

infogr.am::b7d534fd-2672-4d60-9744-4dcdde61bf67

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau