GITANAS NAUSĖDA

Gimimo data

1964 m. gegužės 19 d.

Gimimo vieta

Klaipėda

Išsilavinimas

1970-1981 m. Klaipėdos 5-oji vid. moykla.
1970-1977 m. Klaipėdos muzikos mokykla, berniukų choras „Gintarėlis“.
1982–1987 m. Vilniaus universitetas, Pramonės ekonomikos fakultetas, magistras.
1987–1989 m. Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, aspirantas.
1990-1992 m. Manheimo universitetas (Vokietija), DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnyba) programos dalyvis.
1993 m. Socialinių mokslų daktaro laipsnis.

Darbo patirtis, politinė karjera

1987–2004 m. Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, dėstytojas.
1992-1993 m. Ekonomikos ir privatizacijos institutas, vyresnysis mokslo darbuotojas.
1993-1994 m. Valstybinė kainų ir konkurencijos tarnyba, Finansų rinkos skyriaus viršininkas.
1994-1996 m. Lietuvos bankas, Metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas.
1996-2000 m. Lietuvos bankas, Pinigų politikos departamento direktorius.
1998-2000 m. Lietuvos bankas, valdybos narys.
2000-2008 m. AB Vilniaus bankas, valdybos pirmininko patarėjas.
2008-2018 m. AB SEB bankas, prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas.
Nuo 2009 m. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, asocijuotas profesorius.

Kalbos

Vokiečių, anglų, rusų k.

Šeima

Vedęs, 2 vaikai.

Pomėgiai

Šachmatai, lauko tenisas, muzika.

GITANAS NAUSĖDA

Telefono nr.

+370 699 22682

E. paštas

info@nauseda2019.lt

Adresas

Pylimo g. 22D, Vilnius

GITANAS NAUSĖDA

Štabo vadovė

Algė Budrytė

Kampanijos strategija

Povilas Mačiulis

Komunikacijos vadovas

Aistis Zabarauskas

Komunikacijos projektai, socialinės medijos

Sofija Armoškaitė, Liutauras Galinis

Savanoriavimas

Lina Svidinskaitė

Iždo klausimai

Vilma Gražulevičienė

Renginių koordinavimas

Ieva Ulčickaitė

Atstovė JAV

Regina Gailiešiūtė

GITANAS NAUSĖDA

Turto ir pajamų deklaracijos 2017 m.

Privalomas registruoti turtas - 335.386 Eur
Vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai - 10 Eur
Piniginės lėšos - 35.912 Eur
Suteiktos paskolos - 0 Eur
Gautos paskolos - 137.331 Eur
Deklaruota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų suma - 103.551 Eur

GITANAS NAUSĖDA

Gautos ir priimtos aukos*

217.419,5 Eur

Fizinių asmenų aukos

193.315 Eur

Fizinių asmenų mažos aukos

6.404,5 Eur

Kandidato nuosavos lėšos

17.700 Eur

Didžiausios aukų sumos

Gitanas Nausėda - 17.700,00 Eur
Jonas Jablonskis - 8.850,00 Eur
Stanislavas Vaiciukevičius - 8.750,00 Eur
Antanas Trumpa - 8.500,00 Eur
Dalius Trumpa - 8.500,00 Eur
Jonas Valdas Tratulis - 8.500,00 Eur
Pilnas rėmėjų sąrašas »

*2019 m. gegužės 23 d. duomenimis

GITANAS NAUSĖDA

Gerovės valstybė, pagarba, saugumas, socialinės atskirties mažinimas, viduriniosios klasės stiprinimas, savivaldos įgalinimas, laisvą asmenybę ugdantis švietimas, prioritetas - kultūrai.

GITANAS NAUSĖDA

LENKIJA

Mano pirmasis vizitas būtų į Lenkiją. Mūsų teritorinės gynybos planai būtų neefektyvūs be bendradarbiavimo su mūsų pietine kaimyne. Man norėtųsi, kad mūsų ekonominis bendradarbiavimas būtų gerokai spartesnis (...). Mano derybinė pozicija – aš pasisakau už lenkiškų rašmenų rašybą antrajame paso puslapyje. (LR prezidento rinkiminės programos pristatymas, BNS, 2019 03 15)

Tai, kas vyksta Lenkijoje, nebūtinai laikytina vien tik kažkokiu pasikėsinimu į teismų nepriklausomybę. Vyksta labai panašūs dalykas, kaip kad turėtų vykti Lietuvoje. Vyksta teismų apsivalymas nuo tam tikro sluoksnio nomenklatūrinių teisėjų, kurie užima pareigas daug metų ir kurių sprendimai kelia abejonių. (Iš LR prezidento rinkiminės programos pristatymo, 15min.lt, 2019 02 21)

RUSIJA

Manau, kad ryšiai su Rusijos žmonėmis turėtų būti dabar didžiausias Lietuvos prioritetas, nes su šitais žmonėmis reikės gyventi, kai dabartinių Kremliaus vadovų kadencija jau pasibaigusi. (BNS, tv3.lt prezidentiniai debatai, 2019 04 08)

Strateginiais klausimais Baltijos šalys yra labai vieningos. Gerbiu Estijos poziciją ir drąsą kalbėtis su Putinu. (BNS, tv3.lt prezidentiniai debatai, 2019 04 08)

Pasitikėti Rusija neleidžia jos veiksmai. Lietuva turi laikytis nuoseklios pozicijos. Kultūriniai-ekonominiai mainai turi būti puoselėjami toliau. Privalome daugiau žinoti daugiau teisybės apie savo kaimynus. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

Jei geopolitinė situacija nesikeičia, manau, kad mes turime toliau palaikyti ekonominių sankcijų Rusijai mechanizmą. Bendravimas sankcijų nepaliestose verslo srityse galimas, bet reikia būti blaiviems ir atsargiems, matant, kad kartais santykiai su Rusijos partneriais gali būti panaudoti ne vien ekonominio racionalumo tikslais. (vz.lt, 2019 04 23)

UKRAINA

Rinkimai yra vidinis šalies politinis reikalas. Mūsų ir toliau laukia labai intensyvių užsienio santykių su Ukraina laikotarpis. (BNS, tv3.lt prezidentiniai debatai, 2019 04 08)

Ji turi didelių problemų, didžiulė korupcija, klanų valdymas. Privalome padėti Ukrainai kelyje į ES. Visa kita ji turi. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

EUROPOS SĄJUNGA

Efektyvesnės pastangos yra kovoti bendromis jėgomis: kibernetinis saugumas, klimato kaitos bankas, CO2 mažinimas. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

KINIJA

Kinijos ekonominė ekspansija yra akivaizdi. Mums reikia vienos pozicijos Kinijos investicijų atžvilgiu. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

UŽSIENIO POLITIKOS KLAIDOS

Mūsų užsienio politika buvo kompromisų politika, ypatingai po 2004 m. Po to atsirado problemos. Pradėjo stigti nuoseklumo užsienio politikoje, bendraujant su atskiromis valstybėmis, nesusiklostė santykiai su Lenkija. Neteisingų prioritetų nustatymas. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

GITANAS NAUSĖDA

BALTARUSIJA

Astravo elektrinė – tai didžiulė grėsmė Lietuvai. Tačiau kontaktų su Baltarusija nutraukti nereikia. (BNS, tv3.lt prezidentiniai debatai, 2019 04 08)

Nematau priežasčių, kodėl mūsų pozicija Astravo atominės elektrinės atveju turėtų visiškai aptemdyti mūsų santykius su Baltarusija, nes aš manau, kad mūsų santykiai su Baltarusija turėtų būti pagrįsti tuo principu, kad mes norime, kad būtų išsaugota nepriklausoma valstybė prie rytinių mūsų sienų. (BNS, tv3.lt prezidentiniai debatai, 2019 04 08)

NATO

NATO kaip organizacija yra svarbiausias ir šiuo metu vienintelis mūsų skydas, kuriuo remdamasi Lietuva gali atlaikyti bet kokį išorės priešą. Bet turime ne tik diskusijomis, pokalbiais ar retorika stiprinti NATO. Turime jaustis visateise NATO nare. (Diskusija Rytų Europos studijų centre, delfi.lt, 2019 03 15)

Sveikinu NATO sprendimą kaimyninėje Lenkijoje įrengti JAV karinės technikos išankstinio dislokavimo sandėlių kompleksą ir tikiu, kad šį žingsnį papildys JAV karo bazės sukūrimas. Jos forposto įrengimas prie Suvalkų koridoriaus padėtų užtikrinti šios strategiškai svarbios vietos saugumą. (ELTA 2019 04 10)

Finansavimą krašto apsaugai turime didinti, kaip numatyta nacionaliniame susitarime, ir tuo pačiu lėšas atverti šalies verslo bendruomenei, kuri galėtų kurti gynybos produktus ir aprūpinti kariuomenę. Vietos gynybos inovacijoms turime skirti ne mažiau kaip 3% gynybai skiriamų lėšų (iki 27 mln. Eur per metus), kurios padėtų palaipsniui kurti savo gynybos pramonę. (ELTA 2019 04 10)

Užsienio politika turi turėti keletą dedamųjų: saugumas, gerovė ir pagarba. Svarbiausia yra NATO, ES. Turime ieškoti daugiau rinkų, partnerių. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

NATO, dvišaliai santykiai su JAV, yra absoliutus mūsų prioritetas. ES gali kalbėti apie bendrų gynybos pajėgų kūrimą, tačiau pereinamuoju laikotarpiu tai neturi kelti nė mažiausios trinties su NATO. (vz.lt, 2019 04 23)

DIDŽIAUSIOS GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI

Žiūrėkime į savo šalį, savo žmones, ar gera jiems gyventi savo valstybėje, ar jie norėtų ją ginti. Reikia aktyviau kovoti su dezinformacija. (LRT debatai, 2019 04 18)

AR ES REIKALINGA STRATEGINĖ AUTONOMIJA GYNYBOS SRITYJE

Pasisakau už tam tikrą plano įgyvendinimą, kuris nekonkuruotų su NATO, bet tai turėtų būti daroma labai atsakingai. (LRT debatai, 2019 04 18)

KRAŠTO APSAUGOS FINANSAVIMAS

Reikšmė yra ne tik procentai, o ir tai, kokius už tų procentų matome kokybinius Lietuvos kariuomenės pokyčius. Jie turi būti nukreipti kariuomenės mobilumui, parengčiai, techniniam aprūpinimui, o taip pat galimybėms mūsų verslui. Esu už tai, kad didesnę dalį šių lėšų galėtume skirti savo inovatyvios pramonės plėtrai. (vz.lt, 2019 04 23)

GITANAS NAUSĖDA

TRIŠALĖ TARYBA

Trišalei tarybai turi būti numatyta kertinė vieta. (...) Mums būtinas civilizuotas kolektyvinis dialogas tarp profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir valstybės, kuriame valstybė užimtų ne vienos ar kitos šių interesų grupių poziciją, o stengtųsi moderuoti, kad socialinis dialogas vyktų civilizuotai. (vz.lt, 2019 04 23)

SMULKUS VERSLAS

Pasisakau už ilgesnes mokesčių atostogas, už verslo sąlygų liberalizavimą, ypač mažuose miesteliuose ir regionuose, nes smulkusis verslas gali užtikrinti emigrantų grįžimą į Lietuvą. (vz.lt, 2019 04 23)

MOKESČIAI

Ekonomikos principo prasme pajamų mokesčių tarifus taikyti pagal pajamų dydį būtų logiškas sprendimas, nes darbo pajamos nėra niekuo blogesnės nei, pavyzdžiui, kapitalo pajamos, kad jas valstybė apmokestintų daugiau. Tačiau šalia ekonomikos principų turime ir ekonomikos realybę, kurioje Lietuva konkuruoja su gretimomis valstybėmis dėl investicijų, kapitalo pritraukimo. (..) Todėl, manau, kad šiuo metu ekonomikos realybės argumentai yra svarbesni už ekonomikos principo. Tačiau ateityje prie šio klausimo Lietuvai teks grįžti. (vz.lt 2019 03 20)

Keisti PVM tarifą kainuoja. Todėl keisti standartinio tarifo, manau, nereikėtų. Tačiau jei norime tam tikrų prekių ar paslaugų sričių proveržio, turime drąsiau taikyti PVM lengvatinius tarifus, ypač toms sritims, kur tą patį daro Lenkija. (...) Matant, kaip kontrabanda į Lietuvą patekusios prekės yra parduodamos turguose ir vertinant šios šešėlinės ekonomikos mąstą, manau, kad efektyviai valdant lengvatiniai PVM tarifai gali atsipirkti biudžetui. (vz.lt 2019 03 20)

Privataus verslo ir iniciatyvos pagrindu privalome padėti stiprėti viduriniajai Lietuvos klasei. Lietuvai reikia daugiau savininkų. Daugybė svetur išvykusių Lietuvos žmonių svajoja sugrįžti į tėvynę, tačiau ne kaip samdomieji darbuotojai už 3-4 kartus mažesnę algą, o kaip savarankiški žmonės, norintys kurti gerovę sau patiems ir aplinkiniams. Privalome keisti dabartinę mokesčių ir smulkiojo verslo reguliavimo bei kontrolės sistemą taip, kad ji taptų palanki pradedančiam verslui. (Iš LR prezidento rinkimų programos).

Pasisakau už progresinių mokesčių sistemą, nes akivaizdžiai matau, kad per pastaruosius 7–8 metus ekonomikos augimas nepridengė socialinių žaizdų. Todėl darytina išvada, kad valstybė turi imtis aktyvių veiksmų reguliuodama, o geriausias svertas reguliuoti ekonomiką yra mokestinis. (vz.lt, 2019 04 23)

Kalbant apie mokesčius, turime sekti Vokietijos pavyzdžiu bei perimti jų progresinių mokesčių sistemą, taip pat jų socialinių dialogo modelį. Jis taip pat siūlo, kad pajamas reikia apmokestini pagal dydį, o ne pagal kilmę. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

VIEŠIEJI PIRKIMAI

Reikėtų diskutuoti apie orientacines kainas viešuosiuose pirkimuose – tais atvejais, jei galimas palyginimas, reikėtų prisirišti prie kainos, kuria perka konkurencinėje aplinkoje dirbantis ir nesuinteresuotas permokėti privatininkas. (vz.lt, 2019 04 23)

BIUDŽETAS

Prezidentas turi įsitraukti į gerokai ankstyvesnes valstybės biudžeto įstatymo svarstymo stadijas. Antraip turime situaciją, kai prezidentas atsiduria ties labai sunkia dilema baigiamojoje biudžeto svarstymo stadijoje, ir jam iš principo lieka tik dvi alternatyvos – vetuoti arba pasirašyti įstatymą. . (vz.lt, 2019 04 23)

INVESTICIJOS

Lietuva konkuruoja dėl investicijų su valstybėmis kaimynėmis, o jų pritraukimas yra labai svarbus spartesniam šalies ekonomikos augimui. Todėl didinti kapitalo apmokestinimą šiuo metu būtų neracionalu. Drauge, mažinti jį būtų nesąžininga tik darbo pajamas gaunančių žmonių atžvilgiu ir gilintų vieną didžiausių Lietuvos problemų – socialinę nelygybę. (15min.lt, 2018 11 12)

Sudaryti sąlygas tokioms investicijoms, kurios orientuotos ne į mažą sukuriamą pridėtinę vertę, bet į aukštąsias technologijas ir didesnę pridėtinę vertę. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Tam reikalinga tam tikra infrastruktūra, kuri jau šiandien sukurta didžiuosiuose Lietuvos miestuose, didžiosiose laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), reikia tik tai plėtoti ir perkelti inovacijas į kitus regionus. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Mokslas nėra komercializuotas. Tai susiję su tuo, kad ir dėstytojai, ir studentai dažnai neturi auorinių teisių į savo mokslinius darbus. Universitetai stokoja verslumo komerciškai patrauklius darbus įgyvendinti. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Reikalingos mokesčių paskatos, kad jos sudarytų sąlygas aukštesnę prodėtinę vertę kuriančioms investicijoms. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Išsaugoti kvalifikuotą darbo jėgą Lietuvoje. Joks investuotojas neateis, jei neras to, kas galėtų atlikti tokius darbus. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Labai svarbu, kad atlyginimai augtų. Čia aš matau dar vieną paskatą atsluoksniuoti tuos verslus, kurie yra neefektyvūs, ir atvirkščiai, paskatinti tuos, kurie gali sukurti didesnę pidėtinę vertę ir savo darbo vaisiais pasidalinti su darbuotojais. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Prezidentas turėtų turėti savo ekonomikos patarėjų korpuse padėjėją arba patarėją skaitmeninės ekonomikos klausimais. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

KONKURENCIJA

Manau, kad geriausias instrumentas kainų kilimui sustabdyti yra konkurencija, taip pat ir iš smulkiojo verslo pusės. (15min.lt, 2018 11 12)

Lietuva per 5 metus turi pasiekti ES algų bei BVP vidurkį. Tam reikia skatinti inovatyvią ekonomiką bei didesnę Lietuvos eksporto orientaciją į naujas, dar neišnaudotas rinkas. Reikia skatinti verslo konkurencingumą, kurti socialinį ekonomikos modelį, kad visi jaustųsi esantys valstybės nariai. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

GITANAS NAUSĖDA

DARBO UŽMOKESTIS

Teisingas atlygis už darbą, socialinis solidarumas, socialinės atskirties mažinimas, visiems prieinamas kokybiškas švietimas, sveikatos ir socialinės paslaugos – šios sąlygos yra būtinos kuriant Gerovės valstybę. (Iš LR prezidento rinkimų programos)

MINIMALI ALGA

Adekvatus ir lygiavertis profsąjungų ir darbdavių dialogas, aktyvus minimalios mėnesio algos reguliavimas, progresinis pajamų ir turto apmokestinimas, pensijų sistemos tobulinimas, mokesčių priemonėmis skatinant, kad taupymo pensijai norma pasiektų ne kuklius 4-6%, o 8-9% atlyginimo dydžio. (Iš LR prezidento rinkimų programos)

EMIGRACIJA

Svarbu yra mūsų kultūrinė veikla. Skatiname vaikų atvažiavimą į stovyklas Lietuvoje. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

DARBUOTOJŲ ĮTRAUKIMAS

Kur kas plačiau turime taikyti darbuotojų dalyvavimo pelne ir kapitale sistemas, kurios gana populiarios Vakarų Europoje ir JAV. Noriu, kad šią kultūrą atneštume ir į Lietuvą, jeigu reikia, ir padedant mokesčių lengvatomis. (vz.lt, 2019 04 23)

KĄ DARYTI, KAD LIETUVOS PILIEČIAI JAUSTŲSI GYVENANTYS TEISINGESNĖJE VALSTYBĖJE

Požiūris į teisingumą prasideda nuo pačių politikų. Ir kuomet mes mėtome kritikos strėles į įvairias tarnautojų grupes, ir patiems galbūt reikėtų būti savikritiškesniems. Krizės aplinkybėmis labiausiai pasireiškia visuomenės solidarumas ir politikai tikrai nebuvo ta grupė, kuri labiausiai prisidėdavo prie krizės įveikimo savo asmeninių finansų sąskaita. Valstybėje reikia labai paprastų dalykų: aiškios, skaidrios atlyginimų sistemos, bazinės pareiginės algos dydžio indeksavimo ir visi dalykai būtų sprendžiami pagal vieną bendrą vardiklį ir tuomet nebūtų tokių iškraipymų, kuriais skundžiamės metų metais, bet nieko nepadarome, kad juos įveiktume. (LRT debatai, 2019 04 25)

KAIP UŽKIRSTI KELIĄ POLITINEI KORUPCIJAI IR NEPOTIZMUI

Būdas kariauti su nepotizmu yra labai paprastas: tai aiškūs atrankos kriterijai, kurie yra lengvai išmatuojami, konkursai, kurie yra stebimi, protokoluojami. (LRT debatai, 2019 04 25)

KOKIA PENSIJA UŽTIKRINTŲ ORIĄ SENATVĘ?

Pensijoms skiriame pakankamai mažą BVP dalį. Reikia turėti planą, kaip ketiname ją didinti. Reikia turėti ilgesnę programą, pagal kurią iš tikrųjų būtų galima padidinti pensijų dalį ir priartėti prie ES vidurkio. (LRT debatai, 2019 05 08)

VAISTŲ KOMPENSAVIMO TVARKA

Sistema turi būti lankstesnė. Žmogus turi teisę rinktis ir primokėti už brangesnį vaistą. (LRT debatai, 2019 05 08)

PENSIJŲ REFORMA

Reikia taikyti mišrią pensijų kaupimo sistemą. Mano siūlymas yra plačiau taikyti profesinių fondų sistemą. (LRT debatai, 2019 05 08

AR LIETUVAI TINKAMAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FINANSAVIMO MODELIS?

Standartinė paslauga turi būti nemokama. Bėdos susijusios su neoptimaliu tinklu. Tik sudėtingos ligos turi būti gydomos specializuotose ligoninėse. (LRT debatai, 2019 05 08)

KAIP REFORMUOTI VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SISTEMĄ?

Galima transformuoti į profesinių fondų idėją. Galima indeksuoti. (LRT debatai, 2019 05 08)

KAS GERIAU: INVESTICIJOS Į BRANGIĄ GYDYMO ĮRANGĄ AR Į 100 GYDYTOJŲ REGIONUOSE?

Inovatyvios paslaugos turi būti teikiamos specializuotuose centruose. (LRT debatai, 2019 05 08)

AR PRITARIATE PENSINIO AMŽIAUS VĖLINIMUI?

Negalime tokio sprendimo sau šiandien leisti. (LRT debatai, 2019 05 08)

KORUPCIJA SVEIKATOS SISTEMOJE

Nesu davęs kyšio. Reikia kelti atlyginimus. (LRT debatai, 2019 05 08)

VIEŠŲJŲ PINIGŲ SKYRIMAS KULTŪRAI KAIP INVESTICIJA

Pirmiausia kultūra ugdo kultūringą pilietį ir, jeigu tai mums pavyktų padaryti, turėtume ir kultūringą kultūros žmogų, ir mediką, ir darbininką, ir kas taip pat svarbu – kultūringą politiką. Kalbant apie kultūros indėlį, pagal atskirus tyrimus kultūros indėlis į mūsų BVP – 5,6% 2014 m. duomenimis. Gauna kultūra iš biudžeto 0,7% BVP – štai kokie mainai šiandien mūsų šalyje. Kultūros eksportas: nemokame pristatyti savo kultūros pasauliui, nemokame pristatyti M. K. Čiurlionio, nesugebame pavadinti Vilniaus oro uosto M. K. Čiurlionio vardu, nepastatome Tautos namų ant profsąjungų kalno. (LRT ir VRK debatai, 2019 05 10)

NACIONALINIŲ KULTŪROS ĮSTAIGŲ FINANSAVIMAS

Nacionalinės kultūros įstaigos privalo gauti daugiau biudžetinio finansavimo, tačiau kodėl mes nustojome finansuoti nacionalinį kūrėją? Nacionalinis kūrėjas šiandien turi labai nepalankias sąlygas savo veiklai. Kažkada buvo sunaikintos autorinės sutartys, neva po jomis pasislėps valytojai ir visi kiti. Kultūros kūrėjo statusas šiandien leidžia gauti 2% GPM permokos, tai kodėl mes negalėtume ir autorinių sutarčių grąžinti, kad kūrėjai galėtų kurti? Kalbant apie atskiras institucijas, biudžetinis finansavimas negali būti toks, koks yra dabar – 0,7% (...) Taigi – biudžetinis finansavimas, mecenatystė ir, be abejo, aktyvesnė Kultūros tarybos veikla. (LRT ir VRK debatai, 2019 05 10)

UNIVERSITETŲ JUNGIMAS

Mes neturime aukštųjų mokyklų jungimo koncepcijos. Pamėginome tai daryti iš viršaus – nepavyko. VDU, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas – kadangi jungiasi pačių aukštųjų mokyklų iniciatyva ir noru, šitas susijungimas dar vyksta daugiau ar mažiau sklandžiai. O visur, kur protingi dėdės nusprendė Vilniuje: Mykolo Romerio universitetas ir VGTU, Vilniaus universitetas ir Šiaulių universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos sporto universitetas – (susijungimas – VŽ) vyksta sunkiai traškėdamas, tiksliau – visiškai nebevyksta. (LRT ir VRK debatai, 2019 05 10)

BENDROJO MOKYKLŲ TINKLO OPTIMIZAVIMAS

Svarbiausias kriterijus – mokinio galimybių užtikrinimas, kad jis turėtų šansą gyvenime pasiekti lygiai tiek pat – tiek gyvendamas mažame miestelyje, tiek sostinėje. Šiuo tikslu tas optimizavimo klausimas kartais padaromas baubu, bet aš manau, kad yra labai gera galimybė išnaudoti mokyklas ir vietos kultūriniam ugdymui, suaugusių mokymui. Šioje vietoje galbūt atsirastų ta veiklos terpė, kuri padėtų ir nedideles mokyklas išsaugoti, ypač tuose rajonuose, kur tas kultūros židinys yra prigesęs. Rezidentinių mokyklų steigimas galėtų būti kelias mokiniams, kurie gyvena asocialiose šeimose, – specialiuose pensionuose gauti tinkamą išsilavinimą, gerai jaustis toje aplinkoje ir ugdytis kaip asmenybėms. (LRT ir VRK debatai, 2019 05 10)

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau