Ar atsinaujinančios energijos sektorius praranda inerciją: kas laukia 2026-aisiais?
A. Račkus apžvelgia, kad per pastaruosius trejus metus atsinaujinanti energetika tapo viena pagrindinių investicijų krypčių Lietuvoje.
„Po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir buvo nutrauktas elektros importas iš šios šalies, spartus atsinaujinančių išteklių sektoriaus augimas tapo vienu svarbiausių veiksnių, didinančių vietinę elektros gamybą ir padedančių stabilizuoti kainas“, – pasakoja pašnekovas.
Pasak jo, tai aiškiai atsispindi ir oficialioje statistikoje.
„Kaip rodo „Litgrid“ duomenys, jei 2021 m. Lietuvoje pagamindavome vos 16,5 proc. reikalingos elektros energijos, tai 2025 m. ši dalis jau pasiekė 51,6 proc. Tai – įspūdingas ir strategiškai labai svarbus šuolis, reikšmingai sustiprinęs šalies energetinę nepriklausomybę“, – teigia A. Račkus.
Investicijoms buvo skirti milijardai
Pasak jo, prie šio augimo labiausiai prisidėjo saulės ir vėjo energetika. Valstybės skatinami nutolę ir gaminantys vartotojai kartu su komerciniais saulės parkais jau pasiekė beveik 3,1 GW įrengtosios saulės galios, o vėjo elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje sudaro dar 2,51 GW.
„Saulėtomis dienomis šie pajėgumai visiškai padengia šalies elektros poreikį ir net sukuria gamybos perteklių – dėl to tam tikrais laikotarpiais formuojasi neigiamos elektros kainos“, – pasakoja „Swedbank“ Struktūrinio finansavimo skyriaus vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu užbaigiama ir nemažai vėjo energetikos projektų, kurie ateityje taip pat gali lemti žemas elektros kainas stipraus vėjo laikotarpiais. Tačiau būtent šis įspūdingas pajėgumų augimas ir vis dažniau susiformuojantis gamybos perteklius tampa viena iš priežasčių, dėl kurių sektoriaus plėtra ima lėtėti.
A. Račkus taip pat išskiria svarbiausius šių metų projektus, kuriuos finansavo „Swedbank“.
„Tapome vienu pagrindinių „Ignitis grupės“ Kelmės vėjo parko finansuotojų – tai didžiausias vėjo parkas Baltijos šalyse. Šiemet taip pat finansavome „European Energy“ vėjo ir saulės parkus, kuriems kartu su kitu komerciniu banku suteikėme 145 mln. eurų finansavimą. Tai reikšmingiausi šių metų žingsniai Lietuvos žaliosios energetikos plėtroje“, – vardija jis.
Apetitas plėtrai menksta
Nepaisant sparčios plėtros, didžiausią iššūkį atsinaujinančios energijos sektoriui, A. Račkaus nuomone, kelia žemos rinkos kainos ir išaugę balansavimo kaštai. Dėl jų naujų projektų atsiperkamumas investuotojams prailgsta, o tai, neišvengiamai, apsunkina sprendimo investuoti priėmimą.
Jis pasakoja, kad būsimų atsinaujinančios energetikos projektų kiekis, lyginant su ankstesniais metais, yra gerokai sumažėjęs.
„Dauguma dabar plėtojamų projektų pradėti dar 2022-2024 m. Šiuo metu investuotojai siekia užbaigti tai, ką pradėjo, mat projektus sustabdyti kainuotų brangiau“, – sako A. Račkus.
Jis prognozuoja, kad atsižvelgiant į dabartines kainas ir fiksuotų kontraktų struktūrą, tolesnė plėtra natūraliai lėtės.
„Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) projektams reikia didelių investicijų, o jų atsipirkimo terminai – ilgi. Todėl dabartinė situacija reikalauja didesnio investuotojų nuosavo įnašo, kad būtų galima pritraukti išorinį finansavimą. Papildomą spaudimą kelia ir balansavimo išlaidos, kurios išaugo atsijungus nuo BRELL tinklo – jos mažina parkų pelningumo rodiklius. Tikimasi, kad auganti baterijų energijos kaupimo sistemos plėtra ateityje padės šias išlaidas normalizuoti“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, ateinančiais metais bus užbaigta didžioji dalis šiuo metu plėtojamų projektų, taip pat pradės veikti reikšminga dalis baterijų infrastruktūros. Tuomet bus aiškiau, kokiame lygyje stabilizuosis tiek rinkos kainos, tiek ir balansavimo išlaidos.
„Jei elektros gamintojų pajamos už pagamintą elektrą atsities ir užtikrins pakankamą grąžą investuotojams, tai sektorius galės toliau nuosaikiai augti. Tačiau vertinant dabartinę situaciją, atrodo, kad tolimesnė plėtra turėtų būti lėtesnė“, – prognozuoja „Swedbank“ Struktūrinio finansavimo skyriaus vadovas.
Įžvelgia kitų galimybių
A. Račkus primena, kad karo pradžioje smarkiai išaugusios elektros kainos sukėlė didelių iššūkių tiek verslui, tiek gyventojams. Vis dėlto intensyvi atsinaujinančių energijos išteklių plėtra prisidėjo prie rinkos stabilizavimo, o pastaruoju metu jau fiksuojama ir kainų mažėjimo tendencija, kuri ateityje turėtų padėti sumažinti vartotojų išlaidas.
„Daugelis eksportuojančių ar su stambiais pasaulio užsakovais dirbančių įmonių jau yra sudariusios žaliosios elektros energijos tiekimo sutartis tiesiogiai su gamintojais arba per pagrindinius nepriklausomus tiekėjus. Taip jos užsitikrina, kad atitinka tiek savo, tiek partnerių keliamus tvarumo tikslus“, – pastebi jis.
Pasak A. Račkaus, jei elektros kainos rinkoje išliks dabartiniame lygyje, o naujų AEI projektų plėtra bus ribota, ypač išaugs sprendimų, padedančių mažinti elektros sistemos balansavimo išlaidas, reikšmė.
„Tai – baterijų projektai, sisteminiai sprendimai ir įvairūs lankstumo įrankiai. Augant atsinaujinančios energijos gamybai, didėja jos nepastovumas, o sistemai tampant labiau savarankiškai po atsijungimo nuo BRELL tinklo, baterijų energijos kaupimo sistemos artimiausiais metais taps pagrindiniu šio sektoriaus investicijų varikliu“, – mano pašnekovas.
ES siekia spartinti plėtrą
Nepaisant rinkos iššūkių ir mažėjančio plėtros tempo, politinių tikslų kartelė žaliajai energetikai ES lygiu tik kyla. A. Račkus pasakoja, kad naujausia Atsinaujinančios energijos direktyvos redakcija (RED III), kuri jau yra perkelta ir į Lietuvos nacionalinius aktus, iki 2030 m. įpareigoja pasiekti, kad mažiausiai 42,5 proc. bendrai ES suvartojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių.
VERSLO TRIBŪNA
Pastaraisiais metais atsinaujinančios energetikos sektoriaus plėtra Lietuvoje pasiekė istorinius rodiklius. Vietinė elektros gamyba pirmą kartą viršijo pusę šalies poreikio, o investicijos į saulės ir vėjo projektus sudarė milijardus eurų. Tačiau po kelerius metus trukusio spartaus augimo rinka vis aiškiau pradeda rodyti lėtėjimo ženklus. Kas nulėmė šį pokytį ir prie kokių naujų sąlygų sektoriui teks prisitaikyti artėjant 2026-iesiems, pasakoja Arvydas Račkus, „Swedbank“ Struktūrinio finansavimo skyriaus vadovas.
Verslo pasaulyje šiandien vis rečiau galima kalbėti apie stabilumą – spartūs pokyčiai keičia nusistovėjusias taisykles, verčia iš naujo pergalvoti verslo modelius ir sprendimų priėmimo logiką. Ingrida Grikpėdienė, tarptautinei investicinei VMG grupei priklausančios UAB „VMG Wood Invest“ vadovė, sako, kad tokia chaotiška aplinka kartu yra ir geras lakmuso popierėlis, parodantis, kaip verslas sugeba prisitaikyti prie naujos realybės, laiku įžvelgti rizikas ir išlaikyti tvarią augimo trajektoriją.
Šiemet spalio mėnesį Jungtinėse Valstijose, Šiaurės Karolinos Moksvilio mieste, pradėjo veikti Lietuvos SBA grupės gamykla. Tai didžiausia visų laikų Lietuvos investicija JAV. Bendrovė pabrėžia, kad, nors projektą lydėjo daugybė iššūkių, galutinė jo sėkmė – ne atsitiktinumų ar sutapimų, o ambicingos ir aiškios strategijos rezultatas.
Lietuvos inovacijų agentūra kasmet stebi verslo pulsą ir siekia pateikti įmonėms gaires, kurios padėtų joms augti artimiausioje ateityje. Šių metų spalį Inovacijų agentūros atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad daugiau nei 40 proc. įmonių kitais metais turi gerų arba labai gerų lūkesčių dėl augimo. Kokius namų darbus turi atlikti verslas, kad šie lūkesčiai taptų realybe?
„Tai sukuria spaudimą ES šalims spartinti ir skatinti saulės, vėjo, bioenergijos ir kitų projektų plėtojimą nacionaliniu lygiu, – teigia pašnekovas. – Svarbus ir „REPowerEU“ planas, kuriuo siekiama laipsniškai nutraukti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Jis į atsinaujinančios energijos infrastruktūrą skatina investuoti per „REPowerEU“ finansavimo mechanizmus. Šios investicijos ES lygiu per 2023–2027 m. laikotarpį turėtų sudaryti 45 mlrd. eurų“.
Pasak A. Račkaus, tyrimai rodo, kad ES politika iki šiol jau svariai prisidėjo prie atsinaujinančių išteklių dalies augimo, ypač – elektros, šildymo bei vėsinimo sektoriuose. Vis dėlto, norint pasiekti 2030-iesiems iškeltus tikslus, valstybėms narėms būtina dėti daugiau pastangų.
Rezultatai taip pat priklausys nuo to, kaip greitai valstybės narės ir projektų plėtotojai sugebės spręsti struktūrinius barjerus.
Vartojimo dinamika – įprasta
Dar vienas svarbus sektoriaus raidą lemiantis veiksnys yra elektros vartojimas. Pasak A. Račkaus, verslo ir pramonės energijos naudojimo įpročiai per pastaruosius metus reikšmingai nepasikeitė – Baltijos šalyse neatsirado naujų itin didelių elektros vartotojų, tokių kaip duomenų centrai ar stambios pramonės gamyklos.
„Energijos vartojimas augo tik nuosaikiai – kartu su ekonomikos plėtra, gamybos apimtims didėjant ir valstybės skatinimui rinktis tvaresnius šildymo sprendimus ar elektrinį transportą“, – sako jis.
Anot pašnekovo, norint subalansuoti augančią AEI generaciją ir paklausą, būtina toliau elektrifikuoti namų ūkius, transporto sektorių, modernizuoti pramonės procesus ir aktyviau siekti pritraukti stambius elektros vartotojus.
„Tai būtų vienas iš esminių veiksnių, leidžiančių užtikrinti tvarią ir subalansuotą sektoriaus plėtrą ateityje“, – apibendrina A. Račkus.
