Rinkimų maratono tiesiojoje – debatai apie privačius pensijų fondus

Publikuota: 2019-05-09

Ar išliks valstybės parama pensijas kaupiantiems privačiuose fonduose, ar gali ir ar turi valstybė garantuoti, kad privačiuose fonduose kaupiamos papildomos pensijos nesunaikins infliacija?

Lietuvos prezidento rinkimuose jau įsibėgėjus išankstiniam balsavimui, toliau vyksta kandidatų debatai – vakar LRT studijoje jie diskutavo socialinio saugumo bei sveikatos politikos klausimais.

Jau pačioje diskusijos pradžioje daugelis kandidatų žadėjo kelti tiek bazinę, tiek realią pensiją, išplėsti BVP perskirstymą pensininkų naudai, o Valentinas Mazuronis netaupė aštresnio žodžio, pabrėžęs, kad pensijų didinimo klausimu reikalautų tiesioginės atsakomybės iš premjero ir socialinės apsaugos ir darbo ministro: „Jeigu nesusitvarko – tegul eina velniop.“

Apibendrindamas vakarykštės diskusijos LRT „apšilimą“ Gitanas Nausėda pastebėjo, kad kandidatai įsipareigoja labai drąsiai, tačiau nedaug kalba apie finansavimo šaltinius.

„Privalome turėti labai aiškų planą, kaip pasirūpinsime finansavimo šaltiniais. Tačiau mes tarsi kažkokie stebukladariai sakome, kad visur didinsime išlaidas – sveikatos apsaugai, pensijoms, švietimui. Tiktai klausimas, kaip mes viską tą vienu metu padarysime – reikėtų nusistatyti prioritetus“, – kalbėjo p. Nausėda.

Privatūs fondai – apgaulė ar išsigelbėjimas

Politikų nuomonės aiškiai išsiskyrė diskutuojant dėl to, ar valstybė nedalyvaujančių pensijų kaupime lėšomis turi remti dalyvaujančius privačiame pensijų kaupime.

Pirmasis atsakinėjęs į šį klausimą p. Nausėda įsitikinęs, kad Lietuvoje būtina taikyti mišrią pensijų kaupimo sistemą – tiek iš „Sodrai“ mokamų įmokų, tiek dalyvaujant antros ir trečios pakopos pensijų kaupime.

„Mūsų sistema yra pagrįsta žmogaus ir valstybės įnašu. Tas įnašas gali siekti 3% plius 1,5% iš valstybės. Toks įnašas gali padėti sukaupti padorią pensiją žmogui, kuriam šiandien yra ne daugiau kaip 25 metai“, – kalbėjo p. Nausėda. Žmonėms, kuriems dabar 30-50 metų, anot kandidato, kaupimą reikėtų padidinti 2-4 kartus – tik tokiu atveju jo pensija pasiektų šiandien oria laikytiną 50-60% pensijos pakeitimo normą.

Tačiau daugelis kitų diskusijos dalyvių gana kategoriškai pasisakė prieš tai, kad valstybė remtų pensijų kaupimą privačiuose fonduose.

„Aš apskritai į privačius pensijų fondus žiūriu skeptiškai. Situacija pasaulyje nerami ir niekas nežino, kas bus po 20-30 metų. Tai gali būti viena didelė apgaulė. Manau, kad valstybė tam neturėtų skirti savo lėšų“, – kalbėjo Voldemaras Tomaševskis.

Jam pritarė Naglis Puteikis, pabrėžęs, kad į privačius pensijų fondus žmonės lėšas gali pervesti tik savanoriškai. Anot kandidato, jokiomis sutartimis ir jokiais įstatymais nėra garantuota, kad „infliacijai valgant žmonių būsimas pensijas, tie fondai ką nors atlygins“.

„Tikrąjį infliacijos nuvertėjimą visose valstybėse kompensuoja tik valstybė per įvairias sistemas, dažniausiai per „Sodrą“. Žmonės, grįžkite į „Sodrą“, – agitavo kandidatas.

Vytenis Andriukaitis teigė, kad jam net „liežuvis neapsiverčia kalbėti“ apie tai, kad valstybė remtų žmonių dalyvavimą pensijas kaupiant privačiuose fonduose.

„Vos 12.000 žmonių Lietuvoje gauna atlyginimą, didesnį nei 5.000 Eur. Tai tegul jie ir dalyvauja privačiuose fonduose savanoriškai“, – kalbėjo kandidatas, pabrėžęs, kad valstybė pirmiausia turėtų rūpintis tuo, kaip mažinti skurdą ir socialinę nelygybę.

Abejonės dėl pasitikėjimo valstybe

Kandidatui Mindaugui Puidokui „norisi verkti“ matant, kaip žmonės šiandien stengiasi išgyventi iš minimalios 200-300 Eur per mėnesį siekiančios pensijos. Anot jo, antros ir trečios pakopos pensijų kaupimas buvo diskredituotas, nes fondų priežiūra buvo vykdoma nepakankamai. Kandidatas dėl tos „ydingos situacijos“ kaltino Lietuvos banką.

O Valentinas Mazuronis kaltino visą valstybę, nesugebėjus tinkamai kontroliuoti privačių fondų. Anot jo, tikroji situacija išryškės dar šiek tiek vėliau, kai paaiškės, kad „pinigai neaišku kur dingo“. Tačiau kandidatas kalbėjo, kad netinkamai nutraukus dabartinės sistemos veiklą valstybe patikėję žmonės bus dar kartą „palikti kvailio vietoje“ ir jų pasitikėjimas valstybe bus visiškai pakirstas.

Tuo tarpu Saulius Skvernelis įžvelgė didžiausią komercinių bankų kaltę, kurie visomis išgalėmis ragino žmones pasirašyti sutartis dėl papildomo pensijų kaupimo, tačiau nekalbėjo apie rizikas ir pasekmes.

„Mes padarėme pensijų reformą. Pirmiausia panaikinome „Sodros“ skolą, antra, panaikinome privačių pensijų fondų finansavimą pensininkų sąskaita. Trečia, sudarėme galimybę žmonėms grįžti į „Sodrą“, išsaugant sukauptus taškus ir neprarandant „Sodros“ pensijos“, – Vyriausybės darbais gyrėsi premjeras ir kandidatas į prezidentus.

Prognozės nedžiugina

Kandidatė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad agituojantieji prieš tai, kad valstybė remtų kaupimą privačiuose fonduose nutyli apie ateitį, kurią savo prognozėse yra įvardijusi ir pati Vyriausybė: 2040-2050 m. Lietuvoje daugiau nei 30% gyventojų sudarys vyresni nei 60 m. amžiaus žmonės, o išlaidos pensijoms sudarys 5% BVP.

„Reikia labai tiesiai ir aiškiai žmonėms, kurie ne šiandien yra pensininkai, o bus po dvidešimties ar trisdešimties metų, pasakyti, kad jūsų pensijos pakeitimo norma sudarys 25% jūsų buvusio atlyginimo ir galvokite apie tai, kaip jūsų pačių galva išneša“, – kalbėjo p. Šimonytė.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau