„GF bankas“: augantis paskolų portfelis, pelningumas, klientų pasitikėjimas rodo finansinį tvarumą ir atsparumą
Kaip vertinate Lietuvos finansų rinką per 20 veiklos metų, kokie esminiai pokyčiai įvyko?
Per pastaruosius 20 m. Lietuvos finansų rinka nuėjo ilgą kelią ir šiandien ji iš esmės niekuo nebesiskiria nuo Vakarų Europos šalių rinkų. Šiuo laikotarpiu reikšmingai buvo sugriežtintas finansų sektoriaus ir ypač vartojimo paskolų reguliavimas, todėl Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, gerokai sumažėjo neatsakingo skolinimosi rizika.
Naujausias „GF banko“ užsakymu visose Baltijos šalyse atliktas tyrimas rodo Lietuvos gyventojų pasitikėjimą tiek reguliavimo pažanga, tiek pačiais bankais. Teiginiui „Pasitikiu bankais ir kitomis finansų įstaigomis“ pritarė 54%, o nuomonei, kad šalis per dvidešimt metų padarė didelę pažangą reguliuodama vartojimo paskolų rinką, pritarė 61% apklaustų gyventojų.
Šalies gyventojai taip pat palankiai vertina vartojimo paskolų rinkos brandą – 41% jų mano, kad rinka atitinka Vakarų Europos standartus, nors trečdalis mano, jog reguliavimo vis dar nepakanka. Įdomu tai, kad Lietuvoje finansų sektorius vertinamas kiek pozityviau nei Latvijoje ar Estijoje, tačiau visose Baltijos šalyse dauguma gyventojų sutaria, kad vartojimo paskolų suteikimo procesas tapo daug patogesnis ir atsakingesnis. Tik nedidelė dalis respondentų nemato įvykusių pokyčių.
Kaip keitėsi jūsų įmonės veikla, klientai?
„GF bankas“, kaip finansų įstaiga, Lietuvos rinkoje veikia jau 20 m., o pastaruosius penkerius – kaip specializuotas bankas. Tai reiškia, kad jau penkerius metus teikiame indėlių ir taupomųjų sąskaitų paslaugas, o vartojimo paskolas gyventojams teikiame nuo pat veiklos pradžios.
Ekonomikos augimas didino gyventojų galimybes skolintis, o kilęs kainų lygis augino vartojimo paskolų poreikį. Per pastaruosius penkiolika metų vidutinė vartojimo paskolos suma „GF banke“ išaugo apie 11,5 karto. Vienas iš pagrindinių šio augimo veiksnių – didėjantis vidutinis darbo užmokestis, kuris per tą patį laikotarpį augo maždaug šešis kartus, tačiau paskolų sumos augo greičiau nei pajamos.
Nuolat didėjo ir mūsų paskolų portfelis. 2025 m. rugsėjį jis pasiekė 162,5 mln. eurų. Lietuvos klientai vartojimo paskolas dažniausiai ima būtinosioms reikmėms: namų ir buitinės technikos įsigijimui, būsto remontui ar transporto priemonės pirkimui. Pastaruoju metu populiarėja ir medlizingas.
Klientų nemokumo rodiklis per 20 m. keitėsi kartu su ekonomikos ciklais, tačiau ilgalaikė tendencija yra mažėjanti. Didžiausias nemokumo pikas buvo pasiektas 2008 m. krizės metu. Po krizės rizika nuosekliai mažėjo ir 2018 m. pasiekė žemiausią lygį. Tai lėmė spartus ekonomikos augimas, euro įvedimas ir Lietuvos banko įvesti atsakingojo skolinimo nuostatai. Dar vienas nemokumo šuolis fiksuotas 2022 m., kai namų ūkių finansinę padėtį paveikė energetikos krizė, aukšta infliacija ir sparčiai augančios palūkanų normos. Pastaraisiais metais, mažėjant infliacijai ir augant realioms pajamoms, nemokumo rodiklis vėl grįžo į žemesnį lygį. Šiuo metu esame palankiame ekonomikos cikle.
Banko licencija mums atvėrė galimybes priimti indėlius ir siūlyti kaupti lėšas taupomojoje sąskaitoje. Tai naujas „GF banke“, tačiau klientų vertinamas produktas – patogus, lankstus ir saugus būdas kaupti lėšas su palūkanomis ir laisvai jas atsiimti prireikus. Per š. m. devynis mėnesius, siūlant konkurencingas palūkanas, „GF banko“ klientų indėlių suma augo 3,85% ir pasiekė 145,6 mln. Eur.
Kokie didžiausi jūsų pasiekimai?
Lietuvoje išsiskiriame kaip nuosekliai augantis specializuotas bankas, stiprinantis pozicijas tiek paskolų, tiek indėlių rinkose. Plečiame klientų ratą, tobuliname skaitmeninius sprendimus, aktyviai remiame socialines iniciatyvas.
Nors mūsų rinkos dalis yra mažesnė nei didžiųjų bankų, sparčiai augantis paskolų portfelis, pelningumo rodikliai ir nuoseklus klientų pasitikėjimas rodo finansinį tvarumą bei atsparumą. Tūkstančiai klientų kasmet renkasi mūsų paslaugas, o jų lojalumą lemia paprasti, aiškūs sprendimai ir aukštas aptarnavimo standartas.
Kokie Baltijos šalių rinkų panašumai ir skirtumai?
Atsakydami į šį klausimą remiamės minėta gyventojų nuomonės apklausa, kurios metu „Spinter“ apklausė 423 respondentus iš Lietuvos, 419 – iš Latvijos ir 409 – iš Estijos nuo 18 iki 75 metų amžiaus, ėmusius vartojimo paskolą arba pirkusius prekes išsimokėtinai.
Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai rodo didesnį pasitikėjimą reguliavimo pažanga ir bankais. Tai gali būti susiję tiek su veiksminga finansų sektoriaus priežiūra, tiek su pozityvesne vartotojų patirtimi. Latvijoje ir Estijoje skeptiškų nuostatų kiek daugiau, o tai gali būti susiję ir su bendra ekonomine situacija bei vyraujančiomis visuomenės nuotaikomis.
Teiginiui „pasitikiu bankais ir kitomis finansų įstaigomis“ pritarė 54% lietuvių, 44% latvių ir 48% estų. Nepritarusių dalis siekė atitinkamai 24%, 32% ir 36%.
Teiginiui „Per dvidešimt metų mano šalis padarė pažangą reguliuodama vartojimo paskolų rinką“ pritarė 61% Lietuvos, 47% Latvijos ir 50% Estijos gyventojų; nepritarė, atitinkamai, 15%, 29% ir 28%.
Mūsų šalies gyventojai kiek palankiau vertina ir vartojimo paskolų rinkos brandą bei reguliavimą. Teiginiui, kad rinka atitinka Vakarų Europos standartus, pritaria 41% Lietuvos gyventojų, 36% – Latvijos ir 40% Estijos, o nepritaria, atitinkamai, – 23%, 33% ir 36%. Mažesnė dalis gyventojų – 33% Lietuvos, 38% Latvijos ir 43% Estijos – mano, kad rinka yra reguliuojama nepakankamai.
Lietuvoje finansų sektorius vertinamas šiek tiek pozityviau, o Latvijos ir Estijos gyventojai dažniau teigia, kad jų šalių vartojimo paskolų rinka neatitinka Vakarų Europos standartų ir yra nepakankamai reguliuojama. Tačiau visose šalyse didžioji dalis respondentų pripažįsta, kad vartojimo paskolos suteikimo procesas tapo patogesnis ir atsakingesnis.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad Baltijos šalių gyventojų skolinimosi įpročiai skiriasi. Pavyzdžiui, mūsų šalies gyventojai skolinasi rečiau, tačiau dažniau renkasi didesnes paskolas. 14% jų nurodė ėmę daugiau kaip 7.500 Eur vartojimo paskolas, o Latvijoje ir Estijoje taip atsakė po 11% respondentų. 5.000–7.500 Eur paskolas buvo paėmę 11% Lietuvos, 7% Latvijos ir 9% Estijos gyventojų, kurie naudojasi vartojimo paskolomis.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš 20 m. UAB „General Financing“ veiklą pradėjo kaip lietuviškas finansų startuolis. 2020 m. jis vartojimo paskolų ir indėlių paslaugas klientams pradėjo teikti turėdamas specializuoto banko statusą ir pakeitė pavadinimą į „General Financing bankas“, o 2024 m. gruodį ir prekės ženklas buvo pakeistas į „GF bankas“. Nuo 2013 m. jis priklauso Švedijos finansų grupei „Marginalen“. Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius, apžvelgia banko veiklos dvidešimtmetį ir Baltijos šalių finansų rinkos pokyčius.
Portugalijos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu yra viena patraukliausių net tik Europoje, bet ir pasaulyje dėl stabilios ekonominės aplinkos, palankaus klimato, sparčiai augančio turizmo ir užsienio investuotojų susidomėjimo.
Rygoje statomo verslo kvartalo “Preses Nama Kvartāls” vystytojas AS “PN Project” penktadienį baigia platinti obligacijų emisiją, siūlydamas investuotojams 9,5 % metinį pelningumą su pusmetiniais mokėjimais. Rygos centre vystomas projektas pasiekė keletą svarbių etapų, tarp jų – naujų nuomininkų pritraukimą, padidintą pirminę nekilnojamojo turto hipoteką ir spartų statybų procesą.
Lapkričio viduryje Europos Parlamentas pritarė teisės aktų paketui, kuriuo reikšmingai sumažinami įmonėms taikomi tvarumo atskaitomybės reikalavimai. Įsigaliojus pakeitimams, tvarumo ataskaitas teiktų tik įmonės, turinčios daugiau kaip 1750 darbuotojų ir viršijančios 450 mln. eurų metinę apyvartą. Išsamūs tiekimo grandinės patikrinimo reikalavimai liktų tik didžiausioms ES rinkos įmonėms – turinčioms daugiau nei 5000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. eurų ar didesnę apyvartą.
Lietuvos gyventojai, dažniau imdami didesnes paskolas, jas skiria būtinųjų poreikių tenkinimui ir rečiau – nebūtiniems pirkiniams. Lietuvoje ir Latvijoje dažniausiai vartojimo paskolų paskirtis – namų ir buitinės technikos įsigijimas. Taip nurodė 45% lietuvių, 43% latvių ir 38% estų. Estijoje dažniausia paskirtis – 42% – transporto priemonės pirkimas, kai Latvijoje – 40%, Lietuvoje – 36%. Trečioje vietoje visose šalyse – būsto remontas. Jį nurodė 29% lietuvių, 31% latvių ir 34% estų. Latvijos ir Estijos gyventojai dvigubai dažniau nei Lietuvos skolinasi kelionėms, atostogoms, studijoms ar asmeninėms reikmėms. Asmeniniams poreikiams skolinasi 11% lietuvių, 20% latvių ir 21% estų, o kelionėms ir atostogoms, atitinkamai, – 9%, 16% ir 18%.
