Kandidatų prezidentus debatuose – Estijos ir Rusijos vadovų susitikimo vertinimas

Publikuota: 2019-04-19

Kandidatai į Lietuvos prezidentus nesutaria, ar vakarykštis Estijos prezidentės vizitas į Maskvą buvo naudingas Lietuvos saugumui ir ar jau galima kalbėti apie ES ir Rusijos santykių atnaujinimą.

Antroji kandidatų į Lietuvos prezidentus oficialių debatų tema, transliuota per LRT, buvo skirta gynybos ir nacionalinio saugumo problemoms.

Kandidatai bemaž vieningai įvardijo, kad didžiausios grėsmės kyla ne vien iš išorės, bet ir šalies viduje. Tai – skurdas, socialinė atskirtis, korupcija, migracija ir t.t. Ryškiau kandidatų nuomonės išsiskyrė dėl BVP dalies didinimo gynybai finansuoti bei santykių su Rusija, o ypač – dėl požiūrio į Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kandidatas Naglis Puteikis pabrėžė, kad Estijos prezidentės vizitas nereiškia, jog Estija atsisako bendros ES politikos santykiuose su Rusija. Jis kritikavo Dalią Grybauskaitę, Lietuvos prezidentę, dėl retorikos Rusijos atžvilgiu ir pabrėžė, kad kalba turėtų būti diplomatiška.

Retorika bendraujant su Rusija kliūva ir Valdemarui Tomaševskiui, kuriam nepatinka, kad Rusijos politinė sistema vadinama „režimu“. „Negali būti dvigubų standartų, kad mes stiprinam savo valstybės gynybą, o kita šalis negali“, – kalbėjo p. Tomaševskis.

Vytenis Andriukaitis pastebėjo, kad Estijos prezidentės vizitas „visiškai atitinka“ ES lyderių politinę liniją. Jo žiniomis, Estijoje p. Kaljulaid vizitas sutiktas palankiai ir kandidatas apgailestavo, kad į Maskvą nevažiuoja premjeras Saulius Skvernelis.

Tačiau pats p. Skvernelis pastebėjo, jog pirmiausia iš pačios Rusijos turi ateiti signalas, kuris galėtų būti geresnio bendradarbiavimo pradžia.

Valentinas Mazuronis akcentavo, kad su Rusija ES turi kalbėti vieninga kalba, o Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad pati Rusija nesikeičia ir „jos režimo pagrindinis interesas“ išlieka išlaikyti Baltijos valstybes savo įtakoje.

Gitanas Nausėda, grįždamas prie Estijos prezidentės vizito, pastebėjo, jog tai, ką ji prezidentui V. Putinui pasakė apie Ukrainą (prezidentė sakė žiniasklaidai, kad „tvirtai laikėsi šalies politinės linijos“), „yra gerai“. Tačiau ar Rusija to vizito neišnaudos skaldydama Baltijos šalių vienybę, klausė p. Nausėda. Anot jo, kol kas naivu tikėtis, kad Rusija, kuri stengiasi atkurti SSRS, nei iš šio, nei iš to pasikeis.

Arvydas Juozaitis didžiausią Rusijos grėsmę įžvelgia energetikoje ir stebėjosi, kodėl Lietuvos vadovai numoję ranka į pavojų, kad būtent per artėjančius prezidento ir Europos Parlamento rinkimus Lietuvai „gali būti atjungta elektra“. Jis taip pat pasidalijo žiniomis, neva Kaliningrado srityje, kitapus Nemuno, netoli Jurbarko, Rusija ruošiasi statyti atominę elektrinę.

Tuo tarpu Mindaugas Puidokas, atsakydamas į klausimą apie Rusiją, pasinaudojo proga pabrėžti, kad didžiausia saugumo grėsmė Lietuvai, jo nuomone, – socialinis neteisingumas ir korupcija. 

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau