Karalius – nuogas, arba valdymo „reformos“ grimasos

Publikuota: 2017-11-24
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Vyriausybės kanclerio postas – laisvas. Užverdama savo kabineto duris, Milda Dargužaitė, regis, išsinešė ir viltį, kad ši Vyriausybė imsis realios viešojo sektoriaus valdymo reformos. Kanclerės mėginimai vykdyti jai patikėtą darbą šioje srityje atsitrenkė į institucijų, imituojančių viešojo valdymo reformą, pasipriešinimo mūrus. Į krūmus nėrė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Ir pati p. Dargužaitė, ir premjeras savo pranešimuose prismaigstė mandagių frazių. O kas iš tikrųjų slypi už tų gražių aptakių frazių? „Neišvengiamai visos reformos sulaukia ir stipraus pasipriešinimo bei įvairių emocijų. Tačiau tai neturėtų stabdyti labai reikalingų reformų daugelyje sričių. Labai tikiuosi, kad inicijuoti pokyčiai bus tęsiami ir įgyvendinti greitai ir sėkmingai“, – rašė iš posto pasitraukianti kanclerė.

Jei ji tikrai tikėtų, vargu ar trauktųsi iš pareigų, kurias eiti ją pakvietė premjeras. Jis tikino, kad lauks esminės reformos viešojo sektoriaus valdymo srityje. Kadencijos pradžioje vilčių dėl permainų teikė (bent jau žodžiais) ir Eimutis Misiūnas, vidaus reikalų ministras. „Pavyzdinį modelį, kaip persitvarkyti, turi sukurti Vyriausybės kanceliarija su kanclere Milda Dargužaite priešakyje. Ji nori įgyvendinti struktūrinius pokyčius kanceliarijoje, kad būtų sukurta pavyzdinga, naujais pagrindais dirbanti tarnyba. Štai tą modelį, kai jis bus sukurtas ir pradės veikti, bus įpareigotos taikyti ministerijos ir įvairios kitos valstybės žinybos“, – interviu VŽ teigė p. Misiūnas (2017 01 04).

Tačiau, panašu, kad „modelį“ ėmėsi kurti pati Vidaus reikalų ministerija (VRM), patraukdama Vyriausybės kanceliariją į šalį. Jau ko vertos vien Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis buvo siekiama sukurti dar komfortiškesnes sąlygas valdininkų rojuje: pvz., suteikti jiems ilgesnes nei kitiems piliečiams atostogas, dar labiau padidinti priedus ir pan. Valstybės kanceliarijos siekis įteisinti valstybės tarnautojų algos skaičiavimą pagal Estijos modelį, kai 20% jo yra dalis už tarnautojo pasiektus rezultatus, „reformatoriams“ iš VRM tikriausiai sukėlė šoką: kur tai matyta, skaičiuoti valdininkų darbo rezultatus! Ir nusipurtė kanclerės iniciatyvos it įkyrios musės.

O ko galima tikėtis, jei VRM pati sau kuria teisės aktus? Taip viešojo sektoriaus valdymo pertvarka virto reformos imitacija, į akis paleistais dūmais. Reforma atiduota į rankas tiems, kuriems tos reformos nereikia. Atvirkščiai – teisės aktais buvo sustiprintos valdininkų pozicijos.

Tai gal bent sumažėjo valstybės tarnautojų skaičius, dėl ko į krūtinę mušėsi ir premjeras, ir p. Misiūnas? Buvome pamaitinti pažadais, kad tų tarnautojų skaičius įspūdingai mažės, tačiau paaiškėjo, kad tas pažadas slėpė tik tarnautojų pervadinimą – pavadinimas žmonių skaičiaus nepakeitė. O su tikru valstybės tarnautojų skaičiumi ir toliau sėkmingai manipuliuojama: Valstybės tarnybos departamento pateikiama statistika taip supainiota, jog kad ir kaip tikrintum lenteles, grafikus, skaičius – rezultatas vis kitoks… Aišku tik viena – dirbančiųjų skaičius valstybės tarnyboje didėja.

„Pastarąjį dešimtmetį matau šliaužiančios biurokratizacijos procesą, kuris reiškia ne ką kitą, o tai, kad ne renkami, o skiriami žmonės, beje, kartais skiriami ne dėl kvalifikacinių kriterijų, o dėl giminystės ryšių, užvaldo valstybę. Tam tikra prasme ši sistema nėra suinteresuota imtis kardinalių žingsnių, nes ji nenori kvestionuoti pati savęs“, – penktadienį žiniasklaidos puslapiuose dėstė ekonomistas Gitanas Nausėda.

Tačiau jei įstatymai būtų sutvarkyti taip, kad valstybės institucijose, ypač – ministerijose, būtų galima atleisti pusiau dykinėjančius valdininkus, t. y. balastą, ir nemažinant esamo užmokesčio fondo padidinti atlyginimus kompetentingiems specialistams, galbūt pasipriešinimas permainoms nebūtų toks aršus.

VŽ žiniomis, premjero palaikymo kanceliarijos vadovės siekiui vykdyti reformas nebuvo – užtat jo „malonė“ vis labiau krypo VRM pusėn. Formuojasi gana pavojinga tendencija: tvarkyti reikalus imasi statutiniai – statutiniai organizaciniai įpročiai tampa viešojo sektoriaus valdymo kertiniu elementu. Vyrauja hierarchija – nekintanti institucija, kur pagrindiniu dokumentu tampa instrukcija. Nenustebsime, jei į Vyriausybės kanceliarijos vadovo kėdę bus pasodintas VRM kancleris.

Vienos iš pagrindinių šalies institucijų vadovas ima žaisti politinius žaidimus, o valstybės ūkio reikalus palieka antroje vietoje. Tikslas – aiškus: jam reikia išlaviruoti iki prezidento rinkimų, juolab kad po ranka – ekonomikos pakilimas. Deja, matyt, nesuvokiama, kad toks lėtas BVP augimas Lietuvai netinka – su tokiomis menkomis ambicijomis typčiosime vietoje, taip ir nepasieksime trokštamo ES senbuvių vidurkio…

Panašu, kad ir aplink premjerą nėra žmonių, kurie nori permainų. Todėl nenuostabu, kad verslo valdymo patirtį turintys profesionalai nereiškia noro tapti valstybės valdomų įmonių vadovais ar vadovauti valstybės įstaigoms bei tarnyboms. Profesionalų paslaugos ten nereikalingos. Vienas iš pavyzdžių – AB Lietuvos pašto vadovės Linos Minderienės patraukimas iš posto. Neoficialiai teigiama, kad ji buvo pašalinta dėl valdančiosios daugumos nenoro tęsti bendrovės pradėtų reformų.

VŽ nuomone, nenuostabu, kad esant tokiai aplinkai kompetentingi žmonės neina į viešąjį sektorių, – kas gi norėtų patekti į politinę mėsmalę? Viešojo sektoriaus valdymo „reformoje“ nori dalyvauti tik valdininkai, kitaip būsi „suvalgytas“. Vadinasi, permainos nevyksta. O be viešojo sektoriaus valdymo reformos nebus ir kitų reformų. Laukia tik sąstingis. Sklaidantis imituojamų reformų dūmų uždangai, ryškėja tikrovė: karalius yra nuogas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau