Politika Politika Politika Politika Politika
2016-08-19 14:11

Gyvenimas yra šventas: kaip Antanas Mockus gelbėja gyvybes Kolumbijoje

Antanas Mockus Šivickas, buvęs Kolumbijos sostinės Bogotos meras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Antanas Mockus Šivickas, buvęs Kolumbijos sostinės Bogotos meras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Antanas Mockus Šivickas, buvęs Kolumbijos sostinės Bogotos meras ir kandidatas į šalies prezidentus, nepuoselėja minčių grįžti į aktyvią politiką, bet neformaliai joje vis dar dalyvauja ir išlaiko galią paveikti visuomenę.

Ponas Mockus Lietuvoje retas švečias, o žinių apie jo veiklą beveik negirdėti nuo 2010 m. prezidento rinkimų, kuriuose jis pateko į antrą turą, tačiau pralaimėjo. Šį kartą jis Lietuvoje kelioms dienoms lankėsi dėl kuriamo filmo apie politiko mamą Kolumbijoje žinomą menininkę Nijolę Šivickas. Pokalbyje su VŽ dalyvavo ir ji.

Su p. Mockumi ryte susitikome Neringos viešbučio restorane. Nors jis dar kandidatuodamas į prezidentus buvo pranešęs apie tai, kad serga Parkinsono liga, atrodo vis dar guvus ir vikriai vaikšto po restoraną rinkdamasis sau ir mamai pusryčius.

„Padedu, kad žmonės, kurie dabar priims taikos sutartį, būtų kuo palankiau priimti pilietinėje visuomenėje“, – paklaustas apie dabartines savo veiklas prabyla matematikos ir filosofijos mokslų profesorius.

Į lietuvišką kalbą kartais įterpdamas angliškus bei ispaniškus žodžius, jis pasakoja, kad Kolumbija vis dar išgyvena didelius pilietinius konfliktus, kurie trunka dešimtmečius. Tačiau atrodo, kad galiausiai prieinama jų pabaiga: šalies vyriausybė ir Revoliucinės Kolumbijos ginkluotosios pajėgos – liaudies armija (isp. Fuerzas Armadas Revolucionarias de Colombia – Ejército del Pueblo, sutrumpintai FARC-EP) birželio 23 d. pasirašė taikos susitarimą. Beliko laikytis jo įsipareigojimų.

Dalis istorikų vidinių neramumų pradžią sieja dar su 1948 m., kai buvo padegtas viešbutis Bogotoje ir žuvo Jorge‘as Elieceras Gaitanas, buvęs darbo ministras ir populiaraus populistinio judėjimo lyderis. Didelę suirutę šiame krašte sukėlė išsikerojusi narkotikų mafija su „Medellin“ karteliu ir jo vadu Pablo Escobaru priešakyje, kurio nesiskaitymas su valdžia ir aukštų jos pareigūnų žudymas yra perteikiamas seriale „Narcos“.

Kultūra svarbiau už įstatymą

Profesorius šiuo metu vadovauja jo paties 2005 m. įkūrtai nevyriausybinei organizacijai „La Corporacion Visionarios por Colombia“, kuri analizuoja ir iniciuoja valstybės kultūrinius pokyčius. Profesorius, kuris išpopuliarėjo improvizuotų meninių renginių (angl. happening) pritaikymu politikoje, vis dar provokuoja žmones ir taip mėgina išspręsti problemas. Beje, jis pamini, kad apie tokias politines akcijas po kelių mėnesių turėtų pasirodyti Harvardo universiteto studija, kurioje analizuojami ir jo veiksmai. Ir ne veltui, p. Mockus vis dar išlieka vienu iš nedaugelio politikų, kurie išskirtinai daug dėmesio skiria kultūrai bei meninėms provokacijoms. Tokia veikla per pastaruosius dešimtmečius Europoje pagarsėjo tik vienas politikas – komikas ir buvęs Islandijos sostinės Reikjaviko meras Jonas Gnarras

Ponas Mockus savo politinę karjerą vykdė gana sunkiomis sąlygomis ir bent kartą yra gavęs grasinimą susidoroti. Tačiau jis tokioje terpėje buvo ir vis dar išlieka labai nuosaikių valstybės draudimų šalininku. Anot jo, „kartais reikia panaudoti ir draudimus, bet tai yra paskutinė priemonė. Pirma reikia žmonėms išaiškinti. Pasitikėjimo parodymas yra labai stiprus ginklas.“

„Pagrindinė idėja yra ta, kad žmonės nesilaiko savo moralinių įsitikinimų ar įstatymų, o daugiau paiso kultūros. Gali pakeisti įstatymus, bet kultūra gali pasilikti sena. Tai paaiškina dalį korupcijos ir smurto. Tai yra didelės Kolumbijos, Pietų Amerikos ir tam tikru atžvilgiu viso pasaulio problemos“, – dėsto politikas, kuris 2010 m. prezidento rinkimuose dalyvavo su šūkiu „gyvenimas yra šventas“.

Jis vadovaujasi hipoteze, kad visuomenės kultūrą galima keisti ir tuoj pat pateikia pavyzdį, kad jam einant Bogotos mero pareigas ginklą su savimi besinešiojančių žmonių skaičius be taisyklių sugriežtinimo per 2 metus sumenko nuo 24% iki 11%. Jis mini ir kitus pavyzdžius, kai problemas išsprendė raginimai pakeisti įpročius.

„Toje kultūroje labai svarbūs spektakliai ir festivaliai. Pavyzdžiui, Bogotoje vyksta festivalis „Rock al Parque“, visos Pietų Amerikos ispaniškai dainuojančių roko grupių suvažiavimas. Ten vyksta vadinamasis „pogas“ (stumdymasis pagal muziką – VŽ), tai ritualizuotas smurtas ir tokius koncertus kontroliavo policija. Mes padarėme, kad būtų pačių jaunuolių grupė, kuri labai švelniai reguliavo situaciją. Policija su tuo iš pradžių nelabai sutiko, bet vėliau suprato, kad labai gerai yra turėti tokius žmones“, – aiškina p. Mockus.

Beje, policijos pareigų perdavimas visuomenei ir pareigūnų raginimas kuo taikiau išspręsti problemas yra vienas iš svarbių jo veiklos aspektų. Būdamas meru p. Mockus netgi siuntė policininkus į universitetą klausytis humanizmo paskaitų. Be to, dalis jų buvo atleisti dėl įtarimų korupcija.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::3acc8141-7582-49bd-be9e-94c4776bcfe2

Vieni kitiems mokytojai

„Noriu, kad visi taptume mokytojais. Suprantu, kad tai utopija, bet mokykime vieni kitus“, – prezidento rinkimų kampanijos metu sakė politikas, kurio kalba yra užfiksuota filme apie jį „Gyvenimas yra šventas“.

Šia fraze būtų galima apibūdinti visą jo politiko ir visuomenininko karjerą. Jis pats sako, kad tik tapęs meru suprato, kad policijos kodeksas yra reikalingas ne jai, o piliečiams. Apskritai matematikos ir filosofijos profesorius, priešingai nei dažnas nūdienos politikas, pripažįsta savo nežinojimą ir poreikį mokytis. Anot p. Mockaus, turbūt dėl to ir visuomenė palankiai priima jo pamokymus.

„Jauniems žmonėms dažnai sakydavau, kad nenorėčiau jiems linkėti tokio patyrimo, kai neprisimenate, su kuo mylėjotės pirmą kartą. Anksčiau buvo taip, kad nuėjus į kavinę, joje klientai buvo verčiami pirkti, pavyzdžiui, mažiausiai pusę butelio, mažesnės dozės neparduodavo“, – miesto problemas su alkoholiu prisimena buvęs meras.

Jis vieną po kitos mini problemas, kurias spręsti reikėjo nedidelių kultūrinių pokyčių. Mieste pradėjus stigti vandens jis pats ėmėsi rodyti žmonėms, kad muilinantis rankas reikia užsukti čiaupą ir taip jo bus sunaudota mažiau, aiškino, kad daktaru turėtų būti vadinamas tik tas žmogus, kuris iš tikrųjų yra apsigynęs mokslų daktaro laipsnį, o ne tik nori būti juo vadinamas. Taip pat gerai žinoma jo akcija, kai 400 mimų kontroliavo eismą rodydami baltas ir raudonas korteles, įvertinančias vairuotojų elgesį.

Beje, pokalbio metu jis parodo ir netoleranciją pigiai, kyšius priimančiai žiniasklaidai. Suplanuotai interviu valandai įpusėjus pasirodo fotografas, o p. Mockus iš karto paima ant stalo padėtą piniginę ir paslepia ją švarko kišenėje.

„Tik nepagalvokite, kad perku žurnalistą“, – šypsodamasis fotografą pasitinka jis.

Gyvenimas yra šventas

Tačiau svarbiausia jo veiklos dalis išlieka gyvybių išsaugojimas. Ponas Mockus pasakoja, kad svajoja, jog, kaskart kai įvyksta žmogžudystė, aplinkiniai iškeltų telefonus, kuriuose būtų užrašyta „gyvenimas yra šventas“.

„Tai beveik kvaila idėja, bet ji gali suveikti kaip Zuoko tankas, – prisimindamas buvusio Vilniaus mero akciją sako visuomenės veikėjas. – Bandome žmonėms sakyti, kad taika yra labai svarbi, bet dar svarbiau yra žmonių gyvybė. Norime išvengti bet kokių keršto atvejų. Prieš metus aš buvau pats pasisiūlęs būti vienos tarnybos vadovo asmens sargybiniu.“

Taip pat jis skatina vaikus pranešti apie smurtą šeimose, o jo vadovaujama organizacija nuolatos atlieka tyrimus šalyje, kurie rodo įvairius visuomenės kultūrinius pokyčius. Jis pasakoja, kad surengė iniciatyvą kuo gausiau eiti į nužudomų jaunuolių laidotuves.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

„Kai yra daug smurto, žmonės bijo rodytis net kapinėse. Bet kartą prie manęs priėjo viena moteris ir pasakė, kad mano rekomendacija eiti į laidotuves žmonių, kurie mirė nuo smurto, jai labai padėjo. Jos vyriausias sūnus buvo užmuštas, ji kas savaitę ėjo jo aplankyti ir į mišias už kitus taip žuvusius žmones. Kartą, kai ji ten atėjo su mažais vaikais, jie patys padalino gėlių puokštę ir padėjo po gėlę ant skirtingų žmonių kapų. Taigi, tokios akcijos veikia įvairiais lygiais“, – apie kultūrinius pokyčius kalba profesorius.

Silpni ir stiprūs

Paklaustas, ar dar galvoja siekti kokių nors politinių pareigų, p. Mockus po kelių tylos sekundžių prabyla, kad išliks ne oficialiai renkama, o laisva ir visuomeniniais tikslais veikiančia politine figūra.

Jo įvaizdis Kolumbijoje vis dar stiprus, todėl pašnekovas dalyvauja valstybės ir regioniniuose rinkimuose išreikšdamas paramą tam tikriems kandidatams. Jo vadovaujamai „La Corporacion Visionarios por Colombia“ organizacijai priklauso 56 po visą Kolumbiją išsibarstę žmonės, kurie patys prisideda prie politikos formavimo ir skatina skaidrumą.

„Stebiu krašto ir vietinius rinkimus, pretenzingai sakyčiau, kad dalis jų yra nulemti. Yra atvejų, kai mes sakome, kad nedalyvausime ir visiškai nesikišime, bet būna kitaip. Mes vienu metu esame labai silpni ir labai galingi“, – įtaką apibūdina p. Mockus.

Abejotini rinkimai

VŽ primena, kad 2010 m. p. Mockus turėjo dideles galimybes tapti šalies prezidentu. Pirmame rinkimų ture jis buvo vienas iš lyderių ir kartu su buvusiu šalies gynybos ministru Juanu Manueliu Santosu pateko į antrą rinkimų etapą. Visuomenės apklausos rodė p. Mockaus šalininkų gausėjimą, tačiau p. Santosas pasitelkė stiprų ginklą – į savo komandą pasikvietė Juaną Jose Rendoną, politinį strategą, kuris padėjo laimėti daugybę rinkimų Pietų Amerikoje. Ponas Rendonas neslėpė, kad vienas iš jo veikimo būdų yra plataus masto gandų skleidimas apie konkurentą. Tuo metu p. Mockaus šalininkai sakė, kad tai labai pakenkė jo rinkimų kampanijai, žmonės buvo nuolatos klaidingai informuojami apie jo planus.

Galiausiai rinkimai buvo apipinti gausybe kalbų apie tvarkos pažeidimus. Jų kiekis ir įvairovė neprilygo ir patiems neskaidriausiems rinkimams Lietuvoje. Buvo kalbama ne tik apie balsų pirkimą, bet ir sąrašų klastojimą, balsadėžių sukeitimus, papildomų balsavimo lapelių pridėjimą ir panašius atvejus.

Visuomenės apklausos prieš rinkimus rodė ir politikos apžvalgininkai tuo metu prognozavo, kad kova bus apylygė, o p. Mockus turėtų laimėti. Tačiau jis surinko 27,5% balsų.

Apie neskaidrų balsavimą po rezultatų paskelbimo prabilo net ir į antrą turą nepatekęs kandidatas Gustavas Petras. Jis ir šimtai kitų žmonių net pateikinėjo savo turimus duomenis apie rinkimų rezultatų klastojimą. Tačiau p. Mockus nuleido rankas.

„Aš visiškai pasitikiu rinkimų komisija. Pasitikėjimas skatina patikimą elgesį, jeigu jūs manimi pasitikite, tai nenoriu jūsų nuvilti“, – spaudos konferencijoje paklaustas, ar reikalaus balsų anuliavimo, tuo metu komentavo p. Mockus.

Beje, 2014 m. prezidento rinkimuose jis parėmė savo buvusį priešininką p. Santosą kaip mažesnę blogybę. Pastarasis, naudodamasis lietuvio įvaizdžiu ir netgi jo ankstesnės rinkimų kampanijos detalėmis nedidele balsų persvara nugalėjo ir pradėjo savo antrą kadenciją.

infogr.am::db369b79-f57a-4f45-a7dd-f120cda941c3

52795
130817
52791