Lietuva – Švedijos monarchų akimis

Publikuota: 2015-10-02
Atnaujinta 2015-10-02 13:17
Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija savo rūmuose vizito į Lietuvą išvakarėse.
Daliaus Simėno (VŽ) nuotr.
Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija savo rūmuose vizito į Lietuvą išvakarėse. Daliaus Simėno (VŽ) nuotr.

Ateinančią savaitę Lietuvoje apsilankys garbūs svečiai iš Švedijos. Tai Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija.

Juos spalio 7-9 d. įvyksiančio valstybinio vizito Lietuvoje metu atlydės gausį verslininkų delegacija, užsienio reikalų, verslo ir inovacijų, taip pat gynybos ministrai.

Šio vizito proga spalio mėnesį numatoma ir plati Švedijos kultūrinė programa Lietuvoje, švedų kinematografininkų filmų peržiūra, pažintis su švediška virtuve ir kt.

Lankosi ne pirmą kartą

Nors Švedijos karališkoji pora nėra tokie reti svečiai Lietuvoje ir čia pastarąjį kartą lankėsi 2009 m. per Lietuvos tūkstantmečio minėjimą, o karalienė Silvija dar buvo atvykusi kaip į vaikus orientuotų projektų globėja, antrasis valstybinis vizitas vyks beveik po ketvirčio amžiaus.

Švedijos karališkoji šeima savo mintimis apie artėjantį vizitą maloniai sutiko pasidalyti su Lietuvos žurnalistais.

Į karališkuosius rūmus Stokholme atvykome saulėtą rugsėjo 30 d. popietę. Ore tvyrojusį jaudulį belaukiant susitikimo su rūmų šeimininkais kaip ranka nuėmė karališkąją porą atlydėjusi rudaspalvė kalaitė Brandy.

Dar iki susitikimo kiek nustebino tai, kad artėjant prie rūmų pasitiko iš kažkur sklindantis žirgų kvapas, nors apsidairius nebuvo matyti nei karietų, nei risnojančių uniformuotų raitelių. Prie vienų iš ketverių vartų į rūmus tuo metu pasikeitė ištikimų sargybinių pamaina.

„Porsche“ vairuojantis karalius

Susitikimo su karališkąja pora išvakarėse teko išgirsti linksmą istoriją iš vieno švedų verslininko. Jam tarnaujant Švedijos kariuomenėje dar 1974 m. teko pačiam vieną savaitę saugoti karališkuosius rūmus – tokia tuo metu buvusi kariuomenėje tarnaujančių jaunuolių priedermė. Tas sargybinis labai pralinksmėdavo, kai jaunasis karalius iš rūmų išriedėdavo ne kuo kitų, o „Porsche“ markės automobiliu. Karalius Karlas XVI Gustavas nuo jaunystės garsėja silpnybe automobiliams. „Tikiuosi, aš ne vienas toks šiame pasaulyje“, – santūriai savo pomėgį komentavo 69 m. Švedijos monarchas.

Tikisi ir pasimokyti

Su karaliene Silvija prisimindamas pirmąjį apsilankymą tik ką nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1992 m. spalį, karalius sakė, kad didelį įspūdį paliko tuometinis mūsų žmonių užsidegimas dėl atgautos laisvės ir pasiryžimo iš naujo atkurti valstybę, nors tuo metu buvo sunkūs laikai. Per vėlesnius apsilankymus 2003 m. ir 2009 m. karališkoji pora žavėjosi dinamiškais pokyčiais mūsų visuomeniniame, kultūriniame gyvenime, politikos ir ekonomikos permainomis. Per šį išskirtinį valstybinį vizitą Švedijos monarchai nekantrauja pamatyti, kuo dar juos gali nustebinti Lietuva.

Karalius Karlas XVI Gustavas pasidžiaugė, kad Lietuvai minint 25 metų nepriklausomybės atkūrimo sukaktį jie buvo dar kartą pakviesti atvykti į Lietuvą. „Siekiame dar labiau sustiprinti mūsų dvišalius ryšius. Bendra istorija mus jungia nuo pat XVI amžiaus, taigi išties turime ką prisiminti“, – kalbėjo Švedijos karalius. Pasak jo, Švedija yra viena didžiausių investuotojų šalyje, Lietuvoje veikia 150 Švedijos kapitalo įmonių, o gausi verslininkų delegacija čia atvyksta pasidairyti ne tik naujų galimybių, bet ir galbūt kai ko pasimokyti iš kolegų lietuvių. „Lietuvoje daug įdomių dalykų pasiekta, pavyzdžiui, lazerių srityje, ko galbūt ir mūsų verslas galėtų pasimokyti ar rastų kitų galimybių bendradarbiauti. Taigi, turime daug priežasčių ir, manau, dabar yra tinkamas, politiškai išmintingas laikas apsilankyti jūsų šalyje dar kartą“, – kalbėjo monarchas.

Rūmai pakilo iš pelenų

Po šiai dienai pagal paskirtį naudojami Švedijos monarchų rūmai turi daugiau nei 600 kambarių. Nors visuomenei atvira tik dalis jų, ten surinkta įspūdinga ekspozicija – nuo karališkosios 600 svečių talpinančios menės, kur, pvz., 2010 m. vyko sosto paveldėtojos, princesės Viktorijos vestuvių pokylis, iki karališkų sostų, atskirų monarchų pamėgtų kambarių, jų paveikslų, dėvėtų papuošalų ir drabužių bei iš visos Europos atskiromis epochomis surinktų baldų, šviestuvų, interjero detalių.

Viename iš kambarių karalius ir šiandien priima į šalį akredituotus ambasadorius. Jame du minkšti krėslai, o priešais krėslą, kuriame sėdi karalius sieninis laikrodis: jis karaliui primena, kad pagal protokolą jo ir užsienio šalies pasiuntinio pokalbis negali užsitęsti ilgiau nei 20 minučių. Tokių susitikimų karalius turi bent tris keturis per mėnesį.

Karališkieji rūmai Stokholme buvo atstatyti XVIII a. viduryje, po 1697 m. gegužę juos nusiaubusio gaisro. Pasamdyti architektai tuomet planavo juos atstatyti per šešerius metus, tačiau rūmų atstatymas užtrūko net 60 metų. O to priežastimi tapo tai, kad tuo metu Švediją valdęs karalius Karlas XII įsivėlė į dvidešimtmetį karą. Natūralu, kad tuo metu nebuvo nei vyrų, kurie galėtų atstatyti rūmus, nei tam reikalingų pinigų. Karališkasis gyvenimas rūmuos atgijo tik 1754 m. ir tęsiasi iki šių dienų.

Istoriniai saitai su švedais

Šiuolaikinė demokratinė Švedija yra konstitucinės monarchija. Nors formalus Švedijos valstybės vadovas yra karalius, karališkoji šeima iš esmės atlieka tiktai simbolinę, valstybės reprezentavimo funkciją.

Keletas politinių partijų pasisako, kad monarchija Švedijoje būtų panaikinta, tačiau šalies gyventojai, nepaisant karališkąją šeimą lydėjusių neištikimybės, kitų skandalų, remia nusistovėjusią santvarką šalyje, tad atsisakyti monarchijos švedai toli gražu neplanuoja.

Karaliaus sostas Švedijoje paveldimas dar nuo 1544 m., kuomet valdė karalius Gustavas Vaza. Lietuvos istoriniai saitai su Švedija prasidėjo nuo giminystės su šia Švedijos karalių dinastija. Prieš kiek daugiau nei 450 metų katalikybę išpažįstanti Kotryna Jogailaitė ištekėjo susituokė su vienuolika metų jaunesniu protestantu, Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza. Ji po keleto metų išbandymų tapo Švedijos karaliene. O jųdviejų atžala Žygimantas Vaza vėliau tapo Lenkijos ir Lietuvos valdovu.

Dabartinė Švedijos karūnos paveldėtoja – vyriausioji karališkosios šeimos dukra princesė Viktorija. Princesė Viktorija tapo viena svarbiausių šalies ambasadorių. Ji populiarumo susilaukė iš dalies ir dėl 2010 m. įvykusių jos vestuvių su nekilmingu mylimuoju Danielium Westlingu. Viena jos pareigų yra atstovauti Švedijos karalių ten, kur jis negali nuvykti. Nors šiuo metu princesė laukiasi atžalos, kitą savaitę, kuomet jos tėvai lankysis Lietuvoje, ji taip pat su oficialiu vizitu išvyks į Kolumbiją.

Dar iki 1980 m. priimto įstatymo karaliaus sostą paveldėti Švedijoje galėjo tik monarcho sūnus. Iki vestuvių su Švedijos karaliumi 1976 m. karalienė Silvija gimė ir užaugo Vokietijoje vokiečių ir brazilų Sommerlathų šeimoje. Karališkoji šeima iš viso susilaukė trijų vaikų. Princesė Viktorija dar turi jaunesnį brolį princą Karlą Filipą, kuris vestuves atšoko praėjusią vasarą, ir jauniausiąją princesę Madeleinę.

1992 m. kontrastai

Pasak karalienės Silvijos, 1992 m., kai Lietuva pergyveno nelengvus laikus, energetinę blokadą, karališkoji pora jautė moralinę pareigą aplankyti Lietuvą (taip pat Latviją ir Estiją) ir taip paminėti atgautą Baltijos tautų laisvę. „Mes to nedarėme vienos kelionės metu. Kiekvienai šaliai skyrėme po atskirą vizitą, siekdami taip pagerbti kiekvieną šalį“, – prisiminė karalienė Silvija.

Kartu Švedijos karališkoji pora pamena tą kontrastų kupiną 1992 m. rudenį, kuomet Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. „Vizitas įvyko spalį, ir tuo metu buvo ganėtinai šalta. Mano susitikimas su Vytautu Landsbergiu (tuometiniu atkuriamojo Seimo pirmininku ir valstybės vadovu - VŽ) vyko vilkint paltus, kadangi tuo metu neturėjote šildymo. Buvo tokios aplinkybės, kuriomis jūs pradėjote kurti naują visuomenę“, – prisiminė Švedijos karalius. Karalienė Silvija pridūrė, kad iš tiesų apsilankymas Vilniuje tuomet buvo ypatinga proga, jautrus laikas. „Kartu matėme, kaip visi šiltai tuo metu bendravo. Buvote dar silpni, bet labai išdidūs, pilni vilties dėl savo ateities“, – sakė karalienė Silvija.

Nobelio muziejaus atradimai

Nobelio premijų teikimo ceremonija užima svarbią vietą Švedijos karališkosios šeimos gyvenime. Tai vienintelė ceremonija, kada karalius sveikindamas Nobelio premijos laureatus Stokholme, kartą metuose dėvi vertingiausią karališkąjį Serafimo ordiną. Iš karaliaus Karlo XVI Gustavo ir karalienės Silvijos rankų Nobelio premiją gavo ir JAV Jeilio universiteto profesorius Robertas Shilleris. Lietuvių kilmės ekonomistas, besispecializuojantis turto burbulų formavimosi srityje, puikuojasi tarp Nobelio premijos laureatų, kokių įvairiose mokslo srityse nuo 1901 m. iš viso nominuota beveik 900. Nuo 2004 m. veikiantis Nobelio muziejus Stokholmo centre be premijos įkūrėjo, švedų kilmės mokslininko ir išradėjo Alfredo Nobelio testamento, kitų su jo gyvenimu susijusių eksponatų, lankytojams pristato ir daiktus, kokius premijos laureatai yra perdavę saugoti šios ceremonijos organizatoriams. Kaip pasakojo muziejaus kuratoriai, pavyzdžiui, p. Shilleris 2013 m. įteikė savo pirmojo mokslinio veikalo, dėl kurio susilaukė profesinės sėkmės, juodraštį. O nuo 2004 m. veikiančiame muziejuje, laureatai įamžina ir savo parašus. Tai jie daro ant muziejaus kavinėje esančių kėdžių – taip siekiama labiau suartinti muziejaus lankytojus su premijos laureatais.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pretendentų į prezidentus sąraše – vis dar tik kontūrai Premium

Nors iki prezidento rinkimų liko mažiau kaip pusmetis, o šių rinkimų politinė kampanija jau yra prasidėjusi,...

Verslo aplinka
2018.11.20
Baltųjų rūmų spaudos konferencijos: vieno klausimo taisyklė 1

Baltieji rūmai atstatė CNN žurnalisto Jimo Acostos spaudos leidimą, tačiau skelbia naujas taisykles,...

Rinkodara
2018.11.20
Baltieji rūmai dar kartą taikosi į CNN žurnalisto teises

Nors JAV federalinis teismas penktadienį nurodė Baltiesiems rūmams atstatyti CNN žurnalisto Jimo Acostos...

Rinkodara
2018.11.20
Lietuvos kaimynes gniuždo vyriausybinės krizės Premium

Rudens pradžioje įvykę parlamento rinkimai Švedijoje ir Latvijoje ilgam įklampino šias dvi Lietuvos kaimynes...

Verslo aplinka
2018.11.19
EP rinkimai: kuo mažesnis aktyvumas, tuo didesnis šansas radikalams Premium 7

Iššūkių Europos Sąjungos integracijai per pastaruosius kelerius metus tik daugėjo – „Brexit“, migracijos...

Verslo aplinka
2018.11.18
Švietimas: kas daugiau ilsisi – mokytojas ar korepetitorius Premium

Kai Elžbieta Banytė nuėjo į polikliniką, medikams buvo sunku paimti jos kraujo mėginį. Kraujas nebėgo, nes...

Verslo klasė
2018.11.18
Konservatoriai ragina stabdyti mokesčių reformą 20

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ragina skelbti šių metų birželį patvirtintos...

Verslo aplinka
2018.11.17
Konservatoriai kandidate į prezidentus patvirtino I. Šimonytę 17

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje kandidate į...

Verslo aplinka
2018.11.17
Miškingose savivaldybėse leista kirsti medžius ir statyti namus 11

Kelios didesnio miškingumo Lietuvos savivaldybės bus atleistos nuo didesnių kompensacijų valstybei už...

Verslo aplinka
2018.11.15
Seimas imasi Konstitucijos pataisos dėl LRT valdymo

Maždaug po pusmečio Seimas žada pirmą kartą balsuoti dėl valdančiųjų valstiečių-žaliųjų lyderio pasiūlytos...

Verslo aplinka
2018.11.15
Valstybės šimtmečio ir popiežiaus vizito proga paskelbta amnestija 1

Kitąmet bemaž pora šimtų nuteistųjų bus išleisti iš laisvės atėmimo vietų, dar daugiau kaip dviem...

Verslo aplinka
2018.11.15
Valdantieji užtikrino socialdarbiečių finansavimą nuo kitų metų 3

Valdantieji sugebėjo užtikrinti pakankamą balsų daugumą Seime, kad būtų patvirtintos įstatymų pataisos,...

Verslo aplinka
2018.11.15
Vyriausybė: Druskininkuose nebus įvedamas tiesioginis valdymas

Nors pagal galiojančius įstatymus Druskininkų savivaldybėje jau daugiau kaip prieš metus turėjo būti įvestas...

Verslo aplinka
2018.11.14
Jungia Kainų komisiją su Energetikos inspekcija

Nuo kitų metų liepos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bus sujungta su Valstybine...

Verslo aplinka
2018.11.14
Seimo nariai siūlo biudžetą išpūsti trečdaliu milijardo Premium 2

Seimo komitetai ir pavieniai parlamentarai siūlo kitų metų biudžeto išlaidas didinti 0,35 mlrd. Eur, t. y.

Verslo aplinka
2018.11.14
STT: viešuosiuose pirkimuose dažnai laimi ligoninių rėmėjai

Lietuvos ligoninių viešuosius pirkimus neretai laimi įmonės, suteikusios paramą toms medicinos įstaigoms arba...

Verslo aplinka
2018.11.14
Žada sutrumpinti bankroto procedūrą 1

Pertvarkius juridinių asmenų nemokumo sistemą maždaug trečdaliu sutrumpėtų bankroto procedūros laikotarpis.

Verslo aplinka
2018.11.13
Už 2016-aisiais padarytus pažeidimus iš LSDP atimta biudžeto dotacija 5

Dabar jau opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pripažinta padariusi šiurkščius rinkimų...

Verslo aplinka
2018.11.13
Valdžios pusiaukelė: rašomas atsargiai teigiamas pažymys Premium

Dveji šio Seimo ir Vyriausybės darbo metai parodė, kad valdžia iš esmės vykdo užsibrėžtus tikslus, tačiau...

Verslo aplinka
2018.11.13
Neblogus Vyriausybės planus temdo skandalai ir kompetencijos trūkumas Premium

Dabartinė valdančioji dauguma iš esmės geba užtikrinti pakankamą paramą savo Vyriausybei ir tikriausiai...

Verslo aplinka
2018.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau