Lietuva – Švedijos monarchų akimis

Publikuota: 2015-10-02
Atnaujinta 2015-10-02 13:17
Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija savo rūmuose vizito į Lietuvą išvakarėse.
Daliaus Simėno (VŽ) nuotr.
Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija savo rūmuose vizito į Lietuvą išvakarėse. Daliaus Simėno (VŽ) nuotr.

Ateinančią savaitę Lietuvoje apsilankys garbūs svečiai iš Švedijos. Tai Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija.

Juos spalio 7-9 d. įvyksiančio valstybinio vizito Lietuvoje metu atlydės gausį verslininkų delegacija, užsienio reikalų, verslo ir inovacijų, taip pat gynybos ministrai.

Šio vizito proga spalio mėnesį numatoma ir plati Švedijos kultūrinė programa Lietuvoje, švedų kinematografininkų filmų peržiūra, pažintis su švediška virtuve ir kt.

Lankosi ne pirmą kartą

Nors Švedijos karališkoji pora nėra tokie reti svečiai Lietuvoje ir čia pastarąjį kartą lankėsi 2009 m. per Lietuvos tūkstantmečio minėjimą, o karalienė Silvija dar buvo atvykusi kaip į vaikus orientuotų projektų globėja, antrasis valstybinis vizitas vyks beveik po ketvirčio amžiaus.

Švedijos karališkoji šeima savo mintimis apie artėjantį vizitą maloniai sutiko pasidalyti su Lietuvos žurnalistais.

Į karališkuosius rūmus Stokholme atvykome saulėtą rugsėjo 30 d. popietę. Ore tvyrojusį jaudulį belaukiant susitikimo su rūmų šeimininkais kaip ranka nuėmė karališkąją porą atlydėjusi rudaspalvė kalaitė Brandy.

Dar iki susitikimo kiek nustebino tai, kad artėjant prie rūmų pasitiko iš kažkur sklindantis žirgų kvapas, nors apsidairius nebuvo matyti nei karietų, nei risnojančių uniformuotų raitelių. Prie vienų iš ketverių vartų į rūmus tuo metu pasikeitė ištikimų sargybinių pamaina.

„Porsche“ vairuojantis karalius

Susitikimo su karališkąja pora išvakarėse teko išgirsti linksmą istoriją iš vieno švedų verslininko. Jam tarnaujant Švedijos kariuomenėje dar 1974 m. teko pačiam vieną savaitę saugoti karališkuosius rūmus – tokia tuo metu buvusi kariuomenėje tarnaujančių jaunuolių priedermė. Tas sargybinis labai pralinksmėdavo, kai jaunasis karalius iš rūmų išriedėdavo ne kuo kitų, o „Porsche“ markės automobiliu. Karalius Karlas XVI Gustavas nuo jaunystės garsėja silpnybe automobiliams. „Tikiuosi, aš ne vienas toks šiame pasaulyje“, – santūriai savo pomėgį komentavo 69 m. Švedijos monarchas.

Tikisi ir pasimokyti

Su karaliene Silvija prisimindamas pirmąjį apsilankymą tik ką nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1992 m. spalį, karalius sakė, kad didelį įspūdį paliko tuometinis mūsų žmonių užsidegimas dėl atgautos laisvės ir pasiryžimo iš naujo atkurti valstybę, nors tuo metu buvo sunkūs laikai. Per vėlesnius apsilankymus 2003 m. ir 2009 m. karališkoji pora žavėjosi dinamiškais pokyčiais mūsų visuomeniniame, kultūriniame gyvenime, politikos ir ekonomikos permainomis. Per šį išskirtinį valstybinį vizitą Švedijos monarchai nekantrauja pamatyti, kuo dar juos gali nustebinti Lietuva.

Karalius Karlas XVI Gustavas pasidžiaugė, kad Lietuvai minint 25 metų nepriklausomybės atkūrimo sukaktį jie buvo dar kartą pakviesti atvykti į Lietuvą. „Siekiame dar labiau sustiprinti mūsų dvišalius ryšius. Bendra istorija mus jungia nuo pat XVI amžiaus, taigi išties turime ką prisiminti“, – kalbėjo Švedijos karalius. Pasak jo, Švedija yra viena didžiausių investuotojų šalyje, Lietuvoje veikia 150 Švedijos kapitalo įmonių, o gausi verslininkų delegacija čia atvyksta pasidairyti ne tik naujų galimybių, bet ir galbūt kai ko pasimokyti iš kolegų lietuvių. „Lietuvoje daug įdomių dalykų pasiekta, pavyzdžiui, lazerių srityje, ko galbūt ir mūsų verslas galėtų pasimokyti ar rastų kitų galimybių bendradarbiauti. Taigi, turime daug priežasčių ir, manau, dabar yra tinkamas, politiškai išmintingas laikas apsilankyti jūsų šalyje dar kartą“, – kalbėjo monarchas.

Rūmai pakilo iš pelenų

Po šiai dienai pagal paskirtį naudojami Švedijos monarchų rūmai turi daugiau nei 600 kambarių. Nors visuomenei atvira tik dalis jų, ten surinkta įspūdinga ekspozicija – nuo karališkosios 600 svečių talpinančios menės, kur, pvz., 2010 m. vyko sosto paveldėtojos, princesės Viktorijos vestuvių pokylis, iki karališkų sostų, atskirų monarchų pamėgtų kambarių, jų paveikslų, dėvėtų papuošalų ir drabužių bei iš visos Europos atskiromis epochomis surinktų baldų, šviestuvų, interjero detalių.

Viename iš kambarių karalius ir šiandien priima į šalį akredituotus ambasadorius. Jame du minkšti krėslai, o priešais krėslą, kuriame sėdi karalius sieninis laikrodis: jis karaliui primena, kad pagal protokolą jo ir užsienio šalies pasiuntinio pokalbis negali užsitęsti ilgiau nei 20 minučių. Tokių susitikimų karalius turi bent tris keturis per mėnesį.

Karališkieji rūmai Stokholme buvo atstatyti XVIII a. viduryje, po 1697 m. gegužę juos nusiaubusio gaisro. Pasamdyti architektai tuomet planavo juos atstatyti per šešerius metus, tačiau rūmų atstatymas užtrūko net 60 metų. O to priežastimi tapo tai, kad tuo metu Švediją valdęs karalius Karlas XII įsivėlė į dvidešimtmetį karą. Natūralu, kad tuo metu nebuvo nei vyrų, kurie galėtų atstatyti rūmus, nei tam reikalingų pinigų. Karališkasis gyvenimas rūmuos atgijo tik 1754 m. ir tęsiasi iki šių dienų.

Istoriniai saitai su švedais

Šiuolaikinė demokratinė Švedija yra konstitucinės monarchija. Nors formalus Švedijos valstybės vadovas yra karalius, karališkoji šeima iš esmės atlieka tiktai simbolinę, valstybės reprezentavimo funkciją.

Keletas politinių partijų pasisako, kad monarchija Švedijoje būtų panaikinta, tačiau šalies gyventojai, nepaisant karališkąją šeimą lydėjusių neištikimybės, kitų skandalų, remia nusistovėjusią santvarką šalyje, tad atsisakyti monarchijos švedai toli gražu neplanuoja.

Karaliaus sostas Švedijoje paveldimas dar nuo 1544 m., kuomet valdė karalius Gustavas Vaza. Lietuvos istoriniai saitai su Švedija prasidėjo nuo giminystės su šia Švedijos karalių dinastija. Prieš kiek daugiau nei 450 metų katalikybę išpažįstanti Kotryna Jogailaitė ištekėjo susituokė su vienuolika metų jaunesniu protestantu, Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza. Ji po keleto metų išbandymų tapo Švedijos karaliene. O jųdviejų atžala Žygimantas Vaza vėliau tapo Lenkijos ir Lietuvos valdovu.

Dabartinė Švedijos karūnos paveldėtoja – vyriausioji karališkosios šeimos dukra princesė Viktorija. Princesė Viktorija tapo viena svarbiausių šalies ambasadorių. Ji populiarumo susilaukė iš dalies ir dėl 2010 m. įvykusių jos vestuvių su nekilmingu mylimuoju Danielium Westlingu. Viena jos pareigų yra atstovauti Švedijos karalių ten, kur jis negali nuvykti. Nors šiuo metu princesė laukiasi atžalos, kitą savaitę, kuomet jos tėvai lankysis Lietuvoje, ji taip pat su oficialiu vizitu išvyks į Kolumbiją.

Dar iki 1980 m. priimto įstatymo karaliaus sostą paveldėti Švedijoje galėjo tik monarcho sūnus. Iki vestuvių su Švedijos karaliumi 1976 m. karalienė Silvija gimė ir užaugo Vokietijoje vokiečių ir brazilų Sommerlathų šeimoje. Karališkoji šeima iš viso susilaukė trijų vaikų. Princesė Viktorija dar turi jaunesnį brolį princą Karlą Filipą, kuris vestuves atšoko praėjusią vasarą, ir jauniausiąją princesę Madeleinę.

1992 m. kontrastai

Pasak karalienės Silvijos, 1992 m., kai Lietuva pergyveno nelengvus laikus, energetinę blokadą, karališkoji pora jautė moralinę pareigą aplankyti Lietuvą (taip pat Latviją ir Estiją) ir taip paminėti atgautą Baltijos tautų laisvę. „Mes to nedarėme vienos kelionės metu. Kiekvienai šaliai skyrėme po atskirą vizitą, siekdami taip pagerbti kiekvieną šalį“, – prisiminė karalienė Silvija.

Kartu Švedijos karališkoji pora pamena tą kontrastų kupiną 1992 m. rudenį, kuomet Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. „Vizitas įvyko spalį, ir tuo metu buvo ganėtinai šalta. Mano susitikimas su Vytautu Landsbergiu (tuometiniu atkuriamojo Seimo pirmininku ir valstybės vadovu - VŽ) vyko vilkint paltus, kadangi tuo metu neturėjote šildymo. Buvo tokios aplinkybės, kuriomis jūs pradėjote kurti naują visuomenę“, – prisiminė Švedijos karalius. Karalienė Silvija pridūrė, kad iš tiesų apsilankymas Vilniuje tuomet buvo ypatinga proga, jautrus laikas. „Kartu matėme, kaip visi šiltai tuo metu bendravo. Buvote dar silpni, bet labai išdidūs, pilni vilties dėl savo ateities“, – sakė karalienė Silvija.

Nobelio muziejaus atradimai

Nobelio premijų teikimo ceremonija užima svarbią vietą Švedijos karališkosios šeimos gyvenime. Tai vienintelė ceremonija, kada karalius sveikindamas Nobelio premijos laureatus Stokholme, kartą metuose dėvi vertingiausią karališkąjį Serafimo ordiną. Iš karaliaus Karlo XVI Gustavo ir karalienės Silvijos rankų Nobelio premiją gavo ir JAV Jeilio universiteto profesorius Robertas Shilleris. Lietuvių kilmės ekonomistas, besispecializuojantis turto burbulų formavimosi srityje, puikuojasi tarp Nobelio premijos laureatų, kokių įvairiose mokslo srityse nuo 1901 m. iš viso nominuota beveik 900. Nuo 2004 m. veikiantis Nobelio muziejus Stokholmo centre be premijos įkūrėjo, švedų kilmės mokslininko ir išradėjo Alfredo Nobelio testamento, kitų su jo gyvenimu susijusių eksponatų, lankytojams pristato ir daiktus, kokius premijos laureatai yra perdavę saugoti šios ceremonijos organizatoriams. Kaip pasakojo muziejaus kuratoriai, pavyzdžiui, p. Shilleris 2013 m. įteikė savo pirmojo mokslinio veikalo, dėl kurio susilaukė profesinės sėkmės, juodraštį. O nuo 2004 m. veikiančiame muziejuje, laureatai įamžina ir savo parašus. Tai jie daro ant muziejaus kavinėje esančių kėdžių – taip siekiama labiau suartinti muziejaus lankytojus su premijos laureatais.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Paskirtos trijų kitąmet įvyksiančių rinkimų datos

Savivaldos rinkimai įvyks 2019 m. kovą, prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimai – gegužę.

Agnė Širinskienė iki rinkimų dar patyrinės politinę korupciją 3

Valdančiosios Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Agnė Širinskienė vadovaus naujai Seimo...

Vėl atidėtos pataisos dėl galimo kogeneracinių projektų stabdymo 1

Seimo valdančioji dauguma nusprendė atidėti priėmimą įstatymo pataisų, draudžiančių statyti naujas atliekų...

Energetika
10:52
Liudas Mažylis su konservatoriais kandidatuos į Europarlamentą 4

Vasario 16-osios aktą atradęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis opozicinės Tėvynės...

Popiežius išlydėtas iš Lietuvos

Praėjusį savaitgalį į Baltijos šalis valstybinio ir apaštališkojo vizito atvykęs popiežius Pranciškus...

Laisvalaikis
09:15
Įstatymas apie nieką: Seimas „Lietuvos energijos“ projektus Skverneliui patieks ant lėkštutės Premium 1

Antradienį Seime svarstysiamos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, net jei būtų priimtos, automatiškai...

Energetika
00:01
TS-LKD pirminiuose prezidento rinkimuose – Šimonytė ir Ušackas 19

Lapkričio pradžioje rengiamuose opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LK)...

Verslo aplinka
2018.09.24
Ingrida Šimonytė paskelbė, kad sieks konservatorių paramos prezidento rinkimuose 21

Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad kandidatuos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos...

Verslo aplinka
2018.09.24
Popiežius tylia malda pagerbė okupacijų aukas 5

Lietuvoje besilankantis popiežius Pranciškus tylia malda Vilniuje pagerbė nacių likviduoto žydų geto bei...

Laisvalaikis
2018.09.23
Popiežius aukojo mišias Kaune ir ragino kunigus būti arčiau žmonių 2

Daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų iš Lietuvos ir gretimų valstybių dalyvavo sekmadienį Kauno Santakos parke...

Laisvalaikis
2018.09.23
Partijų reitinge konservatorius lenkia „valstiečiai“ 16

Partijų reitinge valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po ilgo laiko nežymiai aplenkia...

Verslo aplinka
2018.09.22
Tarp kandidatų į prezidentus pirmauja Nausėda ir Skvernelis 14

Paprašyti įvardinti geriausius pretendentus į prezidento postą, gyventojai dažniausiai rinkosi šią savaitę...

Verslo aplinka
2018.09.22
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 2

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 2

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
2021-aisiais Lietuvoje liks vienas pagalbos numeris

Vyriausybė siūlo Seimui priimti įstatymą, kad po kelerių metų Lietuvoje liktų vienas modernizuoto Bendrojo...

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau