Lietuva – Švedijos monarchų akimis

Publikuota: 2015-10-02
Atnaujinta 2015-10-02 13:17
Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija savo rūmuose vizito į Lietuvą išvakarėse.
Daliaus Simėno (VŽ) nuotr.
Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija savo rūmuose vizito į Lietuvą išvakarėse. Daliaus Simėno (VŽ) nuotr.

Ateinančią savaitę Lietuvoje apsilankys garbūs svečiai iš Švedijos. Tai Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija.

Juos spalio 7-9 d. įvyksiančio valstybinio vizito Lietuvoje metu atlydės gausį verslininkų delegacija, užsienio reikalų, verslo ir inovacijų, taip pat gynybos ministrai.

Šio vizito proga spalio mėnesį numatoma ir plati Švedijos kultūrinė programa Lietuvoje, švedų kinematografininkų filmų peržiūra, pažintis su švediška virtuve ir kt.

Lankosi ne pirmą kartą

Nors Švedijos karališkoji pora nėra tokie reti svečiai Lietuvoje ir čia pastarąjį kartą lankėsi 2009 m. per Lietuvos tūkstantmečio minėjimą, o karalienė Silvija dar buvo atvykusi kaip į vaikus orientuotų projektų globėja, antrasis valstybinis vizitas vyks beveik po ketvirčio amžiaus.

Švedijos karališkoji šeima savo mintimis apie artėjantį vizitą maloniai sutiko pasidalyti su Lietuvos žurnalistais.

Į karališkuosius rūmus Stokholme atvykome saulėtą rugsėjo 30 d. popietę. Ore tvyrojusį jaudulį belaukiant susitikimo su rūmų šeimininkais kaip ranka nuėmė karališkąją porą atlydėjusi rudaspalvė kalaitė Brandy.

Dar iki susitikimo kiek nustebino tai, kad artėjant prie rūmų pasitiko iš kažkur sklindantis žirgų kvapas, nors apsidairius nebuvo matyti nei karietų, nei risnojančių uniformuotų raitelių. Prie vienų iš ketverių vartų į rūmus tuo metu pasikeitė ištikimų sargybinių pamaina.

„Porsche“ vairuojantis karalius

Susitikimo su karališkąja pora išvakarėse teko išgirsti linksmą istoriją iš vieno švedų verslininko. Jam tarnaujant Švedijos kariuomenėje dar 1974 m. teko pačiam vieną savaitę saugoti karališkuosius rūmus – tokia tuo metu buvusi kariuomenėje tarnaujančių jaunuolių priedermė. Tas sargybinis labai pralinksmėdavo, kai jaunasis karalius iš rūmų išriedėdavo ne kuo kitų, o „Porsche“ markės automobiliu. Karalius Karlas XVI Gustavas nuo jaunystės garsėja silpnybe automobiliams. „Tikiuosi, aš ne vienas toks šiame pasaulyje“, – santūriai savo pomėgį komentavo 69 m. Švedijos monarchas.

Tikisi ir pasimokyti

Su karaliene Silvija prisimindamas pirmąjį apsilankymą tik ką nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1992 m. spalį, karalius sakė, kad didelį įspūdį paliko tuometinis mūsų žmonių užsidegimas dėl atgautos laisvės ir pasiryžimo iš naujo atkurti valstybę, nors tuo metu buvo sunkūs laikai. Per vėlesnius apsilankymus 2003 m. ir 2009 m. karališkoji pora žavėjosi dinamiškais pokyčiais mūsų visuomeniniame, kultūriniame gyvenime, politikos ir ekonomikos permainomis. Per šį išskirtinį valstybinį vizitą Švedijos monarchai nekantrauja pamatyti, kuo dar juos gali nustebinti Lietuva.

Karalius Karlas XVI Gustavas pasidžiaugė, kad Lietuvai minint 25 metų nepriklausomybės atkūrimo sukaktį jie buvo dar kartą pakviesti atvykti į Lietuvą. „Siekiame dar labiau sustiprinti mūsų dvišalius ryšius. Bendra istorija mus jungia nuo pat XVI amžiaus, taigi išties turime ką prisiminti“, – kalbėjo Švedijos karalius. Pasak jo, Švedija yra viena didžiausių investuotojų šalyje, Lietuvoje veikia 150 Švedijos kapitalo įmonių, o gausi verslininkų delegacija čia atvyksta pasidairyti ne tik naujų galimybių, bet ir galbūt kai ko pasimokyti iš kolegų lietuvių. „Lietuvoje daug įdomių dalykų pasiekta, pavyzdžiui, lazerių srityje, ko galbūt ir mūsų verslas galėtų pasimokyti ar rastų kitų galimybių bendradarbiauti. Taigi, turime daug priežasčių ir, manau, dabar yra tinkamas, politiškai išmintingas laikas apsilankyti jūsų šalyje dar kartą“, – kalbėjo monarchas.

Rūmai pakilo iš pelenų

Po šiai dienai pagal paskirtį naudojami Švedijos monarchų rūmai turi daugiau nei 600 kambarių. Nors visuomenei atvira tik dalis jų, ten surinkta įspūdinga ekspozicija – nuo karališkosios 600 svečių talpinančios menės, kur, pvz., 2010 m. vyko sosto paveldėtojos, princesės Viktorijos vestuvių pokylis, iki karališkų sostų, atskirų monarchų pamėgtų kambarių, jų paveikslų, dėvėtų papuošalų ir drabužių bei iš visos Europos atskiromis epochomis surinktų baldų, šviestuvų, interjero detalių.

Viename iš kambarių karalius ir šiandien priima į šalį akredituotus ambasadorius. Jame du minkšti krėslai, o priešais krėslą, kuriame sėdi karalius sieninis laikrodis: jis karaliui primena, kad pagal protokolą jo ir užsienio šalies pasiuntinio pokalbis negali užsitęsti ilgiau nei 20 minučių. Tokių susitikimų karalius turi bent tris keturis per mėnesį.

Karališkieji rūmai Stokholme buvo atstatyti XVIII a. viduryje, po 1697 m. gegužę juos nusiaubusio gaisro. Pasamdyti architektai tuomet planavo juos atstatyti per šešerius metus, tačiau rūmų atstatymas užtrūko net 60 metų. O to priežastimi tapo tai, kad tuo metu Švediją valdęs karalius Karlas XII įsivėlė į dvidešimtmetį karą. Natūralu, kad tuo metu nebuvo nei vyrų, kurie galėtų atstatyti rūmus, nei tam reikalingų pinigų. Karališkasis gyvenimas rūmuos atgijo tik 1754 m. ir tęsiasi iki šių dienų.

Istoriniai saitai su švedais

Šiuolaikinė demokratinė Švedija yra konstitucinės monarchija. Nors formalus Švedijos valstybės vadovas yra karalius, karališkoji šeima iš esmės atlieka tiktai simbolinę, valstybės reprezentavimo funkciją.

Keletas politinių partijų pasisako, kad monarchija Švedijoje būtų panaikinta, tačiau šalies gyventojai, nepaisant karališkąją šeimą lydėjusių neištikimybės, kitų skandalų, remia nusistovėjusią santvarką šalyje, tad atsisakyti monarchijos švedai toli gražu neplanuoja.

Karaliaus sostas Švedijoje paveldimas dar nuo 1544 m., kuomet valdė karalius Gustavas Vaza. Lietuvos istoriniai saitai su Švedija prasidėjo nuo giminystės su šia Švedijos karalių dinastija. Prieš kiek daugiau nei 450 metų katalikybę išpažįstanti Kotryna Jogailaitė ištekėjo susituokė su vienuolika metų jaunesniu protestantu, Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza. Ji po keleto metų išbandymų tapo Švedijos karaliene. O jųdviejų atžala Žygimantas Vaza vėliau tapo Lenkijos ir Lietuvos valdovu.

Dabartinė Švedijos karūnos paveldėtoja – vyriausioji karališkosios šeimos dukra princesė Viktorija. Princesė Viktorija tapo viena svarbiausių šalies ambasadorių. Ji populiarumo susilaukė iš dalies ir dėl 2010 m. įvykusių jos vestuvių su nekilmingu mylimuoju Danielium Westlingu. Viena jos pareigų yra atstovauti Švedijos karalių ten, kur jis negali nuvykti. Nors šiuo metu princesė laukiasi atžalos, kitą savaitę, kuomet jos tėvai lankysis Lietuvoje, ji taip pat su oficialiu vizitu išvyks į Kolumbiją.

Dar iki 1980 m. priimto įstatymo karaliaus sostą paveldėti Švedijoje galėjo tik monarcho sūnus. Iki vestuvių su Švedijos karaliumi 1976 m. karalienė Silvija gimė ir užaugo Vokietijoje vokiečių ir brazilų Sommerlathų šeimoje. Karališkoji šeima iš viso susilaukė trijų vaikų. Princesė Viktorija dar turi jaunesnį brolį princą Karlą Filipą, kuris vestuves atšoko praėjusią vasarą, ir jauniausiąją princesę Madeleinę.

1992 m. kontrastai

Pasak karalienės Silvijos, 1992 m., kai Lietuva pergyveno nelengvus laikus, energetinę blokadą, karališkoji pora jautė moralinę pareigą aplankyti Lietuvą (taip pat Latviją ir Estiją) ir taip paminėti atgautą Baltijos tautų laisvę. „Mes to nedarėme vienos kelionės metu. Kiekvienai šaliai skyrėme po atskirą vizitą, siekdami taip pagerbti kiekvieną šalį“, – prisiminė karalienė Silvija.

Kartu Švedijos karališkoji pora pamena tą kontrastų kupiną 1992 m. rudenį, kuomet Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. „Vizitas įvyko spalį, ir tuo metu buvo ganėtinai šalta. Mano susitikimas su Vytautu Landsbergiu (tuometiniu atkuriamojo Seimo pirmininku ir valstybės vadovu - VŽ) vyko vilkint paltus, kadangi tuo metu neturėjote šildymo. Buvo tokios aplinkybės, kuriomis jūs pradėjote kurti naują visuomenę“, – prisiminė Švedijos karalius. Karalienė Silvija pridūrė, kad iš tiesų apsilankymas Vilniuje tuomet buvo ypatinga proga, jautrus laikas. „Kartu matėme, kaip visi šiltai tuo metu bendravo. Buvote dar silpni, bet labai išdidūs, pilni vilties dėl savo ateities“, – sakė karalienė Silvija.

Nobelio muziejaus atradimai

Nobelio premijų teikimo ceremonija užima svarbią vietą Švedijos karališkosios šeimos gyvenime. Tai vienintelė ceremonija, kada karalius sveikindamas Nobelio premijos laureatus Stokholme, kartą metuose dėvi vertingiausią karališkąjį Serafimo ordiną. Iš karaliaus Karlo XVI Gustavo ir karalienės Silvijos rankų Nobelio premiją gavo ir JAV Jeilio universiteto profesorius Robertas Shilleris. Lietuvių kilmės ekonomistas, besispecializuojantis turto burbulų formavimosi srityje, puikuojasi tarp Nobelio premijos laureatų, kokių įvairiose mokslo srityse nuo 1901 m. iš viso nominuota beveik 900. Nuo 2004 m. veikiantis Nobelio muziejus Stokholmo centre be premijos įkūrėjo, švedų kilmės mokslininko ir išradėjo Alfredo Nobelio testamento, kitų su jo gyvenimu susijusių eksponatų, lankytojams pristato ir daiktus, kokius premijos laureatai yra perdavę saugoti šios ceremonijos organizatoriams. Kaip pasakojo muziejaus kuratoriai, pavyzdžiui, p. Shilleris 2013 m. įteikė savo pirmojo mokslinio veikalo, dėl kurio susilaukė profesinės sėkmės, juodraštį. O nuo 2004 m. veikiančiame muziejuje, laureatai įamžina ir savo parašus. Tai jie daro ant muziejaus kavinėje esančių kėdžių – taip siekiama labiau suartinti muziejaus lankytojus su premijos laureatais.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gražulio narystė partijoje sustabdyta metams

Palangoje šeštadienį posėdžiavusi partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdyba nusprendė metams sustabdyti...

Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos partijos...

Verslo aplinka
2018.06.23
Linkevičius Ukrainos verslą paragino aktyviau ieškoti partnerių Lietuvoje 4

Lietuva ir toliau teiks paramą Rytų Ukrainos regionams, sako Ukrainoje viešėjęs užsienio reikalų ministras...

Verslo aplinka
2018.06.23
Konservatoriai ir „valstiečiai“ – populiariausios partijos Lietuvoje, rodo apklausa

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau išlieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys...

Verslo aplinka
2018.06.23
Teisiamųjų suole atsidūrusio Liberalų sąjūdžio reitingai smuko rekordiškai – apklausa 1

Jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, Liberalų sąjūdis nepatektų į Seimą, nes neperžengtų įstatymu numatyto...

Verslo aplinka
2018.06.23
Reformos skinasi kelią: po svarstymo pritarė „Sodros“ įmokų „luboms“, mokesčių sujungimui 29

Seimas penktadienį per nenumatytą posėdį ėmėsi svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų.

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos biudžeto planas sulaukia vis daugiau nepritarimo balsų 2

Vokietijos ir Prancūzijos planas sukurti atskirą euro zonos biudžetą sulaukė pasipriešinimo iš Lenkijos.

Verslo aplinka
2018.06.22
Sprendimas dėl etatinio pedagogų apmokėjimo Seime atidėtas 1

Seimas penktadienį pradėjo svarstyti etatinį mokytojų apmokėjimo modelį, tačiau opozicinių konservatorių...

Verslo aplinka
2018.06.22
„Brexit“: „Airbus“ įspėjo dėl pasitraukimo iš JK 4

14.000 darbo vietų Jungtinėje Karalystėje (JK) sukūrusi lėktuvų gamintoja „Airbus“ gali atsisakyti savo planų...

Verslo aplinka
2018.06.22
Valdančiųjų dovana profsąjungoms – jos bus prilygintos partijoms 1

Gyventojai turės galimybę profesinėms sąjungoms atskirai skirti 1% gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tad šios...

Verslo aplinka
2018.06.22
Politikai klimpsta valstybės tarnybos reformoje

Nors valdantieji buvo nusiteikę jau kitą savaitę patvirtinti valstybės tarnybos reformą, šis klausimas ima...

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos kreditoriai pasiekė istorinį susitarimą ir sumažino Graikijos skolos naštą 5

Baigiantis Graikijos gelbėjimo programai, euro zonos finansų ministrai pasiekė susitarimą palengvinti šalies...

Verslo aplinka
2018.06.22
Linkevičius Ukrainoje susitiko su Babčenko 3

Ukrainoje viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienio vakarą susitiko su savo mirtį...

Verslo aplinka
2018.06.22
Seime juda iniciatyva viešinti prisipažinusius KGB‘istus, VSD tai vadina klaida 5

Seimas po audringų diskusijų sutiko svarstyti pasiūlymą jau kitąmet paviešinti Lietuvos valstybei oficialiai...

Verslo aplinka
2018.06.21
Mokesčių reforma: lenktynės su laiku Premium 9

Seimo valdantiesiems paskendus diskusijose ir gerokai vėluojant patvirtinti mokesčių bei pensijų sistemų...

Verslo aplinka
2018.06.21
Būstą regionuose įsigyjančiam jaunimui – valstybės parama 18

Mažesniuose miestuose ar rajonuose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos gaus valstybės paramą, kuri sieks...

Verslo aplinka
2018.06.21
„Brexit“: JK parlamentas palaimino May planą

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) ministrės pirmininkės, „Brexit“ strategija sulaukė svarbaus...

Verslo aplinka
2018.06.21
Latvijoje suimtas parlamento narys, įtariamas neskaidriu partijos finansavimu

Latvijos korupcijos prevencijos biuras po parlamento pritarimo suėmė Saeimos narį Artusą Kaiminį.

Verslo aplinka
2018.06.20
Šapoka: tai yra klaida, kurios pasekmes prognozuoti būtų sunku 25

Vilius Šapoka, finansų ministras, neigiamai vertina „chaotiškus“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto priimtus...

Verslo aplinka
2018.06.20
Sutkus po Seimo komiteto sprendimų dėl progresinio tarifo: „Tiesus kelias į Venesuelą“ 9

Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį patvirtino 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą...

Verslo aplinka
2018.06.20

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau