„Danske Bank“ mažina Lietuvos BVP augimo prognozę

Publikuota: 2016-11-08
Rokas Grajauskas, Danske Bank A/S Lietuvos filialo analitikas Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Rokas Grajauskas, Danske Bank A/S Lietuvos filialo analitikas Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Danske Bank“ 2016 m. Lietuvos ūkio plėtros prognozę mažina iki 2,1% ir teigia, kad BVP augimo pikas bus pasiektas kitais metais.

Bankas prognozę mažina dėl „vangių investicijų ir neigiamo įmonių atsargų pokyčio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius tris šių metų ketvirčius augus lėčiau, nei buvo galima tikėtis“. Šių metų kovą bankas skelbė, kad ekonomika turėtų augti 2,8%, vėliau ją sumažino iki 2,5%, o dabar ir iki 2,1%.

„Danske Bank“ teigimu, šalies ekonomikos augimas kitąmet jau bus spartesnis, o pagrindinis veiksnys, leisiantis ekonomikai augti greičiau, bus atsigaunančios investicijos. 2017-aisiais bankas prognozuoja 3,1% BVP augimą, o 2018 m. – 3%.

„Lietuvos ekonomika šiemet augo lėčiau, nei buvo tikėtasi, dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – vangios investicijos, kurias nulėmė pasibaigęs 2007-2013 m. ir dar neįsibėgėjęs 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos lėšų panaudojimas. Antroji – neigiamas įmonių atsargų pokytis, kurį nuo praėjusių metų pabaigos rodė ne tik oficialioji statistika, bet ir įmonių apklausos“, – pranešime cituojamas Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau, pasak jo, spalį jau buvo užfiksuotas teigiamas įmonių atsargų pokytis, o tai leidžia manyti, kad jų mažinimas jau pasiekė „dugną“. Tuo pat metu įsibėgėja ir ES fondų panaudojimas, pakankamai spartų augimą demonstruoja tiek vietinės kilmės eksportas, tiek ir vidaus vartojimas. Visa tai turėtų lemti, kad metų pabaigoje šalies ūkio plėtra bus spartesnė, sako ekonomistas.

„Kitąmet tikimės spartesnės ekonomikos plėtros. Pagrindinės prielaidos – ir toliau sparčiais tempais augsiantis vidaus vartojimas, taip pat išliekantis lietuviškos produkcijos konkurencingumas užsienio rinkose. Tačiau svarbiausia priežastis turėtų būti po itin vangių 2016-ųjų atsigausiančios investicijos, kurių Lietuvos ekonomikai reikia kaip oro“, – prognozuoja p. Grajauskas.

P. Grajauskas dalyvaus „Verslo žinių“ organizuojamoje konferencijoje „Verslas 2017“ lapkričio 22 d. bankų ekspertų koridoje: svarbiausios užduotis vyriausybei ir verslui 2017-iesiems.

Kartoja apie našumą

Tačiau bankas perspėja: atlyginimų augimui artimiausių metų perspektyvoje išsilaikant 6-8% lygyje, o įmonių našumui augant vos keliais procentais per metus, su vis didesnėmis problemomis susidurs pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis – eksportas. Be to, 2018-ieji greičiausiai bus paskutiniai metai, kai vis dar augs užimtumas, tačiau augimo tempas jau bus artimas nuliui. Visa tai neleis ekonomikai įgauti didesnio pagreičio ir dėl to ekonomikai prognozuojamas 3% augimas.

„Žiūrint į perspektyvą, kuri mūsų laukia po 2018-ųjų, neigiamos tendencijos, susijusios su eksporto konkurencingumu bei demografinėmis tendencijomis, tik stiprės, todėl vargu, ar po 2018 m. galime tikėtis greitesnio nei 3% ekonomikos augimo. Ilguoju laikotarpiu ūkio plėtrą lemia našumo augimas, tačiau šiuo metu nematome prielaidų, dėl kurių jis staiga taptų greitesnis“, – sako p. Grajauskas.

infogr.am::766fcb14-4d3b-4291-a870-d2ea39750310

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku