Per 17 metų maisto dalis išlaidose susitraukė 57%

Gerą naujieną statistikai skebia ir mėgstantiems lygintis su estais – estų išlaidos maistui yra kiek didesnės ir siekia 23,2% visų išlaidų.

„Maisto dalis bendrose išlaidose galėjo sumažėti dėl to, kad išaugo gyventojų pajamos. Kadangi tai santykinis rodiklis, tai padidėjus pajamoms maisto dalis santykinai sumažėja. Be to, keičiasi ir vartojimo struktūra – stebime tokią tendenciją, kad vieną ar kitą smarkiai pabrangusį produktą gyventojai keičia kitu, pigesniu“, – sako Nadežda Alejeva, Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja.

Kasmet vartojimo prekių ir paslaugų sąrašą statistikai peržiūri. Pavyzdžiui, šiemet, pasak p. Alejevos, iš sąrašo buvo išbraukti populiarumą praradę sojos kubeliai. O įrašyta grūdėtoji varškė, krapai, mėsos prieskoniai, dienos pietūs kavinėje ar restorane ir kt. Kinta ir maisto krepšelio struktūra – jame mažiau duonos ir grūdų produktų, kaip ir mėsos, daugiau pieno, sūrio, kiaušinių, aliejaus ir daržovių

Beje, į maisto krepšelį nepatenka alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – šiems produktams gyventojai išleidžia dar 9% savo pajamų.

Skaičiuodami išlaidas statistikai pirkinių, įsigytų už Lietuvos ribų, nevertina, tad apsipirkimas Lenkijos parduotuvėse išlaidų dydžiui maistui įtakos neturi.

„Neatmesčiau, kad gyventojams pradėjus daugiau apsipirkti Lenkijoje, tai taip pat galėjo sumažinti išlaidas jų maistui. Nors, nemanau, kad tai turėtų reikšmingos įtakos“,– svarsto p. Alejeva.

Bankas skaičiuoja kitaip

Remiantis prieš mėnesį skelbtu „Swedbank“ Finansų instituto Baltijos šalių sostinių namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimu, Vilniuje gyvenančios šeimos išlaidos maistui sudaro beveik ketvirtadalį arba 24% šeimos pajamų. Keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute Vilniuje, maistui per mėnesį išleidžia 310 Eur – 18 Eur daugiau nei prieš metus.

Skaičiuojama, kad šeimos vidutinės disponuojamosios pajamos Vilniuje sudaro 1.299 Eur ir per metus jos ūgtelėjo 63 Eur.

„Swedbank“ duomenimis, šeimos, gyvenančios nuosavuose būstuose Baltijos šalių sostinėse, didžiausias namų ūkių išlaidas skiria maistui, tačiau jų dalis bendrose pajamose po truputį mažėja. Pavyzdžiui, 2014 m. Rygoje gyvenanti šeima per mėnesį maistui skyrė 27% savo pajamų, o šiemet ši dalis sumažėjo iki 22 %. Panaši padėtis ir Estijoje – maistui skiriama pajamų dalis nuo 18 % susitraukė iki 15 %. Tik Lietuvoje šių išlaidų dalis nepasikeitė ir yra didžiausia –Vilniuje gyvenančios šeimos išlaidos maistui sudaro 24% šeimos pajamų.

infogr.am::4b673287-3c5b-44a6-a448-874c0d3504ea