Paslaugų centro statusas stiprėja, gamyboje – iššūkių daugiau

Publikuota: 2015-11-28
Valdžia tikisi, kad visas regionų problemas išspręs beprecedentė milijardinė ES parama, tačiau akivaizdu, kad nesudarius sąlygų užsienio kompanijoms investuoti į tvarias darbo vietas proveržio ten nebus. Algimanto Kalvaičio nuotr.
Valdžia tikisi, kad visas regionų problemas išspręs beprecedentė milijardinė ES parama, tačiau akivaizdu, kad nesudarius sąlygų užsienio kompanijoms investuoti į tvarias darbo vietas proveržio ten nebus. Algimanto Kalvaičio nuotr.

Pokriziniais 2010–2012 m. tuometinės Andriaus Kubiliaus vyriausybės įgyvendinta verslo paslaugų centro vizija, be Vilniaus ir Kauno, turi galimybių plėtotis į kitus šalies didmiesčius. Į regionus orientuotų gamybos investicijų per šios Vyriausybės kadenciją 2013–2015 m. pritraukta ketvirtadaliu daugiau, tačiau projektai sukuria kur kas mažiau darbo vietų, nei reikia regionams.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2013–2015 m. tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų ir planuojamų sukurti darbo vietų skaičius, palyginti su pokriziniu 2010–2012 m. periodu, išaugo po 24%: nuo 104 iki 129 TUI projektų ir nuo 6.677 iki 8.272 naujų darbo vietų.

Spurtavo IT projektai

Labiausiai padaugėjo į IT sritį orientuotų investicijų projektų ir ten sukuriamų darbo vietų, o labiausiai mažėjo į vidaus rinkos potencialą orientuotų pardavimo ir rinkodaros projektų dalis.

Gamybos projektų dalis per lyginamąjį laikotarpį nesmarkiai stiebėsi nuo 30 iki 33% visų TUI. Verslo paslaugų centrų dalis taip pat ūgtelėjo – nuo 12 iki 16%. Tačiau matome, kad pagal sukurtas darbo vietas akivaizdžiai į lyderius išsiveržė verslo paslaugų centrai, į antrą poziciją nustumdami per gamybos projektus sukurtas darbo vietas, kurios lyginamuoju laikotarpiu centruose šoktelėjo nuo 25 iki 38% (arba iki 3.165) visų sukurtų darbo vietų. Gamyboje, nors darbo vietų skaičius ūgtelėjo maždaug 650, iki 2.552, lyginamoji dalis bendrovės sukurtų darbo vietų struktūroje beveik nepakito (augo nuo 30 iki 31%). Kaip minėta, labiausiai (3,7 karto) pašoko IT plėtotės projektų skaičius (nuo 6 iki 22%, arba 28 TUI projektų), o darbo vietų sukurta beveik 5 kartus daugiau – nuo 275 darbo vietų 2010–2012 m. iki 1.347 darbo vietų 2013–2015 m.

infogr.am::infogram_0_tui_projektai_ir_darbo_vietos_2010_2015_m

Norai geri, bet artėja rinkimai

Asociacijos „Investor‘s Forum“ (IF) ekspertų teigimu, pasaulyje TUI atsigauna, 2015 m. jos didėjo 11%, laukiama augimo ir 2016 m., ir 2017 m. Savo ruožtu tarptautinės korporacijos turi labai daug grynųjų, kuriuos pradėjo naudoti investicijoms, įsigijimams ir t. t. IF tikisi, kad paslaugų sektoriuje investicijos ir toliau dominuos, o Lietuvoje esantys investuotojai investuos į plėtrą.

„Mūsų apklausa rodo, kad daugiau nei 30% investuotojų planuoja naujas investicijas. Tokį kompanijų apetitą investicijoms sustabdyti gali nebent politinė aplinka – vis dar neaiški euro zonos būklė, geopolitiniai įvykiai. Lietuvos atveju – ir artėjantys rinkimai“, – teigia Rūta Skyrienė, IF vykdomoji direktorė.

Šiemet Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) atliekamame konkurencingumo tyrime Lietuva pakilo 5 pozicijomis ir užima 36 vietą tarp 140 valstybių – tai rodo stiprėjantį šalies konkurencingumą, – tačiau darbo rinkos efektyvumas išlieka vienintelė iš sričių, kurios bendrasis reitingas, palyginti su praeitais metais, nepakito, t. y. liekame 53 vietoje. Pagal šį rodiklį Lietuva dar labai atsilieka nuo kaimynių, pagrindinių konkurenčių dėl užsienio kompanijų investicijų. Latvija ir Estija gerokai anksčiau ėmėsi reformų tobulindamos darbo santykių reguliavimą ir pagal darbo rinkos efektyvumą užima atitinkamai 15 ir 25 vietas. Todėl investuotojų bendruomenė įsitikinusi, kad Seime šiuo metu svarstomą gerokai pasenusio Darbo kodekso ir dar keturių dešimčių įstatymų pakeitimų paketą priimti būtina, nes darbo santykių reguliavimas nuolatos minimas kaip didžiausias trukdys siekiant į Lietuvą pritraukti daugiau TUI ir užtikrinti, kad šalies ūkis augtų toliau.

Kas pastatyta ant kortos

Investuotojai viliasi, kad valdžia parodys aukštą politinį sąmoningumą ir įgyvendins šias būtinas reformas dar šiemet. Bet štai Loreta Graužinienė, Seimo pirmininkė, suskubo pareikšti, kad įstatymų, susijusių su darbo santykių peržiūra, Seimas priimti neskubės.

Jeffas Nelsonas, „Strategic Staff Solutions“ (S3) viceprezidentas, akcentuoja, kad, priėmus Seimą pasiekusias Darbo kodekso, kitų įstatymų pataisas, dar šiemet bendrovės Lietuvoje galėtų sukurti daugiau darbo vietų, taip pat didėtų darbuotojų atlyginimai ir tai teigiamai veiktų ekonominę šalies plėtrą. Jo teigimu, jei vadinamojo socialinio modelio įstatymų paketo ar jo dalių, pagerinančių padėtį darbo rinkoje, nepavyktų priimti, tai pablogintų Lietuvos galimybes pritraukiant TUI projektus. Tad juos lengviau prisiviliotų šalys kaimynės, kaip Latvija, Estija ar Lenkija, kur darbo santykiai reguliuojami lanksčiau. S3 yra 15 metų Lietuvoje veikianti personalo sprendimų įmonė iš Detroito (JAV), ji į šalį atvedė penkias gerai žinomas JAV ir Jungtinės Karalystės korporacijas „Intermedix“, „Barclays“, „Western Union“, CSC ir „CallCredit“ – jos šalyje jau sukūrė apie 5.000 darbo vietų.

Kaip pritraukti investuotojų

Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, nurodo, kad siekiant, jog Lietuva ir ateityje išlikti pajėgi konkuruoti dėl naujų TUI ir darbo vietų, be darbo santykių reguliavimo peržiūros, privalome sutelkti dėmesį į kokybinį švietimo sistemos šuolį, kuris papildytų šalies palyginti stiprias pozicijas technologijų srityje. Jo nuomone, technologijų kuriamai revoliucijai labiausiai pasirengusios valstybės, kurios sugebės pereiti nuo tradicinės gamybos prie IT plėtros sukuriamų visiškai naujų pramonės sričių.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, mokslo kokybės šuolį supranta pirmiausia kaip kitokio požiūrio į vaikų švietimą šeimose ir mokykloje poreikį, t. y. kad būtų ugdomi ne tik geri darbuotojai, bet ir talentingi idėjų kūrėjai, sugebantys kūrybiškai pritaikyti įgytas žinias, susikurti gyvenimą ir prisiimti atsakomybę už save, savo šeimą ir valstybę.

„Ateityje mūsų laukia vis mažiau apibrėžtumo, greitesni technologiniai, demografiniai pokyčiai, todėl darbo rinkai bus reikalingos naujos kompetencijos: technologijų pritaikymas, nuolatinis žinojimas, kas vyksta rinkoje, ir reagavimas į rinkos pokyčius. Įvairūs pavyzdžiai rodo, kad nespėjantieji su rinkos pokyčiais galiausiai dingsta iš rinkos“, – sakė p. Dargis.

Savo ruožtu IF ekspertai nurodo, kad verslas šalyje tebėra perdėm reguliuojamas ir apmokestinimas, o šias sritis tiesiogiai kontroliuoja valdžia, todėl būtina toliau mažinti šią naštą verslui. Pasak jų, darbo jėgos sąnaudos vis dar yra pagrindinis pranašumas pritraukiant TUI, tačiau jo svarba, palyginti su ankstesniais investuotojų vertinimais, mažėja. Pavyzdžiui, LPK, kaip būtiną šalies patrauklumo investuotojams dedamąją, akcentuoja būtinybę užtikrinti konkurencingas elektros, kitų energetinių išteklių kainas.

Demografijos dilema

Šalyje veikiantys investuotojai kaip Lietuvos konkurencinį pranašumą pirmiausia nurodo gabius specialistus, bet kartu pabrėžia, kad kvalifikuotų darbuotojų šalyje trūksta, o kol jų pakankamai neparengia šalies švietimo įstaigos, išeitis – pritraukti į šalį daugiau specialistų iš užsienio.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, pabrėžia, kad ieškodami išeities dėl mažėjančio darbingo amžiaus žmonių skaičiaus turime tris sprendimų alternatyvas: ieškoti galimybių pritraukti daugiau kvalifikuotų imigrantų, galinčių užpildyti laisvas darbo vietas, mokėti mokesčius bei socialinio draudimo įmokas ir skatinti vidaus paklausą; susitaikyti su mažesnėmis pensijomis; arba šito nenorint vėlinti pensinį amžių iki 75 metų.

„Jei pasiektume 15.000 žmonių imigracijos per metus lygį, tai būtų žingsnis migracijos srautų subalansavimo link. Be to, būtina siekti viešojo sektoriaus našumo, mažinant valdininkų skaičių, gerinant gyventojų aptarnavimo kokybę. Be šių pertvarkų Lietuvos laukia niūrus ateinantis dešimtmetis“, – nurodo p. Mačiulis.

Iššūkiai regionuose

Mažėjantis gyventojų skaičius vis daugiau sunkumų kelia Lietuvos regionams, kurie turi didžiausią potencialą pritraukti gamybinių investicijų. Ponas Dargis abejoja, ar regionai patys yra pasirengę pritraukti užsienio kapitalo ir investicijų. Jo nuomone, reikalinga savivaldybių, regiono švietimo įstaigų ir verslo sinergija. Pasak jo, investuotojams turime duoti ne tik plyną lauką, bet ir parodyti, kokių kompetencijų turi vietos verslas ir kad jis gali būti naudingas atėjusiesiems. Na, o pritrauktų užsienio investuotojų technologijos, vadybos sistemos būtų be galo svarbios mūsų šaliai ir jos augimui.

IL atliktas tyrimas taip pat parodė, kad užsienio kompanijai investavus 100 mln. Eur į gamybą vietos tiekėjai gauna užsakymų dar už 54 mln. Eur, kiek mažiau paslaugų sektoriuje – už 35 mln. Eur. Svarbų vaidmenį taip pat atlieka vertės grandinėje naujai įdarbinti žmonės, kurių gaunamos pajamos didina perkamąją galią ir skatina vidaus vartojimą. ?

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio d.

infogr.am::infogram_0_tui_gyventojui-05

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Premjeras pasipiktino: trūksta atsakomybės dėl taršos Klaipėdoje 13

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė pasipiktinimą dėl „sujauktos, biurokratiškos ir neefektyvios“...

Verslo aplinka
2018.08.13
„Fitch“ pakėlė Lietuvos kredito reitingo perspektyvą iki teigiamos 22

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ iš „stabilios“ į „teigiamą“ pakeitė Lietuvos ilgalaikio...

Verslo aplinka
2018.08.11
Biudžeto dėlionė: noras – plius milijardas, galimybės – keliskart mažesnės Premium

Per derybas dėl kitų metų biudžeto ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai pateikė pageidavimų, siekiančių...

Verslo aplinka
2018.08.10
MMA Lietuvoje kitąmet tikrai peržengs 500 Eur Premium 20

Dėl iš esmės besikeičiančios mokestinės aplinkos kitąmet priskaičiuotoji minimali mėnesio alga (MMA)...

Verslo aplinka
2018.08.09
Lietuvoje išaiškinta nelegali alkoholio gamykla 2

Lietuvos teisėsaugos pareigūnai sunaikino vieną iš didžiausių falsifikuotos degtinės gamybos vietų. Per...

Agroverslas
2018.08.08
Per porą savaičių – pasiūlymai dėl Kelių fondo panaudojimo pertvarkos 3

Susisiekimo ministerijai liepta iki vasaros pabaigos suformuluoti pasiūlymus, kaip derėtų pakoreguoti...

Verslo aplinka
2018.08.08
Nesuteiks prioriteto privačiomis lėšomis tiesiamiems keliams 1

Vyriausybė nelinkusi sutikti su Seime gimusia idėja suteikti prioritetą privačiomis lėšomis tiesiamiems ar...

Verslo aplinka
2018.08.06
Vėl siūloma migracijos sistemos valdymo pertvarka

Vyriausybė vėl bando siūlyti Seimui migracijos funkcijų reformos paketą. Šįsyk Migracijos departamento...

Verslo aplinka
2018.08.01
Nespėja pildyti lūkesčių Premium

Naftos pramonės milžinės išbrido iš krizės, kurią prieš keletą metų sukėlė nusmukusios naftos kainos, tačiau...

Energetika
2018.08.01
Investuotojai valdžiai rašo 7, bet vertinimas galėjo būti ir geresnis

Asociacija „Investuotojų forumas“ iš esmės teigiamai vertina šių metų pirmojo pusmečio Vyriausybės ir Seimo...

Verslo aplinka
2018.08.01
Lietuva ėmė kaupti krizėms skirtus finansinius lašinius Premium 9

Pastarieji pertekliniai biudžetai leido Lietuvai imtis galimoms būsimoms krizėms skirtų rezervų kaupimo –...

Verslo aplinka
2018.07.31
Infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės

Metinė infliacija Lietuvoje liepą, išankstiniais duomenimis, sudaro 2,2%. Toks kainų įvertis reiškia, kad...

Verslo aplinka
2018.07.30
Premjeras grįžta po atostogų, imsis kitų metų biudžeto dėlionių 1

Baigęs tris savaites trukusias atostogas premjeras Saulius Skvernelis grįžta į darbą. Vienas pirmųjų jo darbų...

Verslo aplinka
2018.07.30
Ekspertai: ekonomikos pakilimas neišnaudojamas finansiniam balansui gerinti 3

Pastaraisiais metais Europoje fiksuojamas ciklinis ekonomikos pakilimas nėra išnaudojamas gerinti struktūrinį...

Verslo aplinka
2018.07.30
Būsimi rinkimai išblukino valdančiųjų norus skaidrinti valstybės įmonių paramą 1

Prieš kelerius metus kilo ne vienas skandalas dėl valstybės valdomų įmonių, ypač „Lietuvos geležinkelių“,...

Verslo aplinka
2018.07.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau