D. Trumpas: Ukrainoje turėtų būti surengti rinkimai
Papildyta V. Zelenskio komentaru
Kalbėdamas su leidiniu „Politico“, JAV prezidentas apkaltino Kyjivą „išnaudojant karą“, kad būtų išvengta rinkimų. Jie buvo atidėti dėl karo padėties įvedimo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.
„Manau, kad tai svarbus laikas surengti rinkimus. Jie išnaudoja karą, kad nerengtų rinkimų, bet manau, kad Ukrainos žmonės turėtų (...) turėti tokį pasirinkimą“, – sakė D. Trumpas.
„Žinote, jie kalba apie demokratiją, bet ateina momentas, kai tai nebėra demokratija“, – teigė jis.
Jei nebūtų paskelbta karo padėtis, Ukrainos prezidento rinkimai būtų įvykę 2024 metų kovą.
Reaguodamas į D. Trumpo pareiškimą, Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, sakė, kad Ukraina galėtų būti pasirengusi surengti rinkimus karo metu, jei JAV ir Europos partneriai padėtų užtikrinti saugumą.
Ukrainos vadovo teigimu, toks žingsnis priklauso nuo saugumo, nes Rusija toliau reguliariai puola šalį, taip pat nuo karių galimybės balsuoti ir nuo teisinių klausimų.
„Dabar aš atvirai prašau JAV man padėti. Kartu su mūsų partneriais Europoje galime užtikrinti rinkimams reikalingą saugumą. Jei tai įvyks, Ukraina bus pasirengusi surengti rinkimus per artimiausius 60–90 dienų“, – sakė V. Zelenskis, kurį cituoja „Kyiv Independent“.
„Aš asmeniškai turiu norą ir esu pasirengęs tai padaryti“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Jis paragino įstatymų leidėjus parengti teisės aktų projektus, kurie leistų keisti rinkimų įstatymą karo padėties metu.
Pagal karo padėties įstatymą, kurį Ukraina priėmė po Rusijos invazijos, prezidento, parlamento ir vietos rinkimai, kol galioja karo padėtis, yra uždrausti.
Ukraina atnaujintą planą ketina siųsti trečiadienį
D. Trumpas interviu „Politico“ taip pat pakartojo sekmadienį išsakytą kritiką V. Zelenskiui, teigdamas, kad Ukrainos prezidentas neperskaitė JAV plano užbaigti karą.
Kelias dienas trukusios derybos tarp JAV ir Ukrainos pareigūnų, įskaitant V. Zelenskį, šeštadienį baigėsi be akivaizdaus proveržio, nors ukrainiečių lyderis įsipareigojo vesti tolesnes derybas siekiant „realios taikos“.
„Galbūt jis jį perskaitė per naktį. Būtų malonu, jei jis jį perskaitytų. Žinote, daug žmonių miršta“, – kalbėjo D. Trumpas.
JAV prezidentas tvirtino, kad Maskva konflikte turi „viršenybę“, nes yra „daug didesnė“.
Paklaustas, ar, jo manymu, Ukraina pralaimėjo karą, D. Trumpas atsakė: „Na, jie prarado teritoriją gerokai anksčiau, nei aš čia atsiradau“, ir pridūrė, kad Kyjivo nuostoliai tęsiasi pastaruosius 10 mėnesių.
Jo komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos sąjungininkai Europoje pirmadienį Londone išreiškė solidarumą su Kyjivu, o V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina neturi teisės perleisti Rusijai teritorijų, į kurias Maskva reiškia pretenzijas.
Kaip pranešė „Axios“, JAV derybininkai reikalauja, kad V. Zelenskis nedelsiant sutiktų Rusijai atiduoti visą Donbasą.
Pasak D. Trumpo, „problema iš dalies“ yra ta, kad V. Zelenskis ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „iš tikrųjų nekenčia vienas kito“ ir todėl „jiems labai sunku bandyti sudaryti susitarimą“.
D. Trumpas taip pat kritikavo Europos vaidmenį bandant užbaigti karą. „Europai daugeliu atžvilgių nesiseka gerai“, – sakė jis.
„Jie kalba, bet nepadaro. O karas tiesiog tęsiasi ir tęsiasi. Turiu omenyje, jau ketvirti metai tai vyksta, gerokai prieš man atsiduriant čia“, – sakė D. Trumpas.
V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad atnaujintą planą, kaip užbaigti karą su Rusija, kuris buvo pakeistas po derybų su Europos sąjungininkais, Vašingtonui ketina nusiųsti trečiadienį.
„Dirbame šiandien (antradienį) ir tęsime rytoj (trečiadienį). Manau, kad planą perduosime rytoj“, – atsakė V. Zelenskis, žurnalisto paklaustas, ar Ukraina jau nusiuntė planą JAV.
Jis taip pat teigė, kad dėl saugumo garantijų ir Ukrainos atstatymo rengiami atskiri dokumentai.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvos inovacijų agentūra kasmet stebi verslo pulsą ir siekia pateikti įmonėms gaires, kurios padėtų joms augti artimiausioje ateityje. Šių metų spalį Inovacijų agentūros atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad daugiau nei 40 proc. įmonių kitais metais turi gerų arba labai gerų lūkesčių dėl augimo. Kokius namų darbus turi atlikti verslas, kad šie lūkesčiai taptų realybe?
Tarptautinės bendrovės ASUS, žinomos dėl geriausių pasaulyje pagrindinių plokščių ir aukštos kokybės asmeninių kompiuterių, monitorių, vaizdo plokščių, maršrutizatorių ir kitų technologinių sprendimų, tyrimo ataskaita „ASUS 2025 MVĮ ateitis“ atskleidė, kad 61% mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vadovų mano, jog kibernetiniai pavojai jiems kelia didesnę grėsmę nei didelėms bendrovėms. Deja, bet šie skaičiai – patirtis: daugiau nei ketvirtadalis MVĮ prisipažino, kad jau yra patyrę kibernetines atakas ir tik penktadalis teigė dėl jų jaučiasi „labai saugūs“.
Valstybių santvarkos lūžiai, technologijų įtaka politiniams procesams ir visuomenės poliarizacija šiandien formuoja pasaulį, kuriame teisės viršenybė nebėra savaime suprantamas dalykas. Advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus pasakoja, kas lemia drastiškus pokyčius ir kokią vietą šiame kontekste užima Lietuva.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas Briuselyje pristatė situaciją dėl hibridinei atakai prieš Lietuvą naudojamų balionų ir vežėjų sulaikymo Baltarusijoje. Pasak ministro, su panašiais incidentais susiduria vis daugiau valstybių, todėl atsakas turi tapti visos Europos Sąjungos prioritetu. J. Taminskas vizito metu taip pat užtikrino paramą Ukrainos infrastruktūrai atstatyti, drauge su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašęs deklaraciją naujam fondui kurti.
