Verslo pulsas 2026: kaip įmonės gali įveikti kliūtis ir išnaudoti potencialą?

Patricija Reut, Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė, pastebi, kad teigiamas Lietuvos įmonių nusiteikimas sutampa ir su Tarptautinio vadybos instituto skelbiamu skaitmeninio konkurencingumo indeksu – jame Lietuvos verslas įvertintas kaip pirmaujantis pasaulyje pagal gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių ir valdyti rizikas.

„Mūsų šalies versle slypi daug potencialo, tą patvirtina ir naujausias IMD skaitmeninio konkurencingumo indeksas, ir Inovacijų agentūros atliktas tyrimas. Tačiau, nors lūkesčiai aukšti, yra ir kliūčių. Mūsų tyrimo metu buvo identifikuoti 8 pagrindiniai iššūkiai, kuriuos pašalinus, įmonių atstovai kitąmet tikėtųsi didesnio verslo augimo“,  – pažymi P. Reut.

Eksportuojantis verslas – ramesnis

Trys dažniausiai verslo vardijamos kliūtys augimui – neapibrėžtumas dėl ateities, taip pat politinis nenuspėjamumas šalies viduje bei užsienio rinkose ir paklausos stoka.

„Visgi tolesnis tyrimas rodo, kad šios kliūtys nėra reikšmingiausios, kalbant apie verslo augimą. Eidami gilyn, teiravomės – kokia būtų didžiausia kliūtis, jei pašalintume minėtas pagrindines? Respondentai aiškiai įvardijo: paklausos stoka. Jei pavyktų pašalinti šį veiksnį, įmonių apyvarta, kaip jos tikisi, galėtų kitąmet augti net penktadaliu“, – sako P. Reut.

Inovacijų agentūros atliktoje apklausoje dalyvavo tiek vidaus rinkoje dirbantys verslai, tiek eksportuojantys.

„Skaičiai rodo, kad atsparesnis – eksportuojantis verslas. Eksportuojančios įmonės savo perspektyvas kitiems metams vertina dvigubai geriau nei likusios – jas mažiau trikdo politinė aplinka, neapibrėžtumas, reguliaciniai pokyčiai. Paklausos problema, įvardijama kaip viena didžiausių, eksportuojančioms įmonėms kelia gerokai mažiau nerimo nei dirbančioms vidaus rinkoje“, – pabrėžia Inovacijų agentūros departamento vadovė.

Agentūros atlikta analizė atskleidžia kai kurias tendencijas, kurios nėra palankios mūsų šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, kasmet įmonių įkuriama 4 proc. daugiau nei ankstesniais metais, bet eksportuojančių įmonių mažėja. Tik 8 proc. apklaustų įmonių tikisi atverti naujas rinkas per artimiausius metus.

Lietuvoje iš didžiulio įmonių baseino daugiau nei 75 proc. įmonių turi iki 4 darbuotojų. Taip pat 75 proc. veikia paslaugų sektoriuje, kuriame sunkiau „įsukti“ eksportą. Pastarojo dešimtmečio tendencijos tokios, kad  įmonės įsikuria, bet neauga.

„Svarbu įvardinti sisteminę problemą, kurią atspindi paprastas santykis: kiek Lietuvoje įmonių iš viso ir kiek eksportuojančių įmonių. Per pastarąjį dešimtmetį eksportuojančių skaičius beveik neaugo, o per pastaruosius penkerius metus netekome apie 300 eksportuojančių įmonių“, – nedžiuginančias tendencijas atskleidžia P. Reut.

Kaip tyrinėti naujas rinkas?

Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorės teigimu, Lietuvos verslo kelias į atsparumą – eksportas. „Yra įmonių, kurios renkasi strategiją stiprinti pozicijas esamoje rinkoje, bet nesiplėsti į naujas. Tačiau patyrinėti kitas rinkas – verta“,  – pataria P. Reut.

Lengva patarti, kiek sunkiau – įgyvendinti. Ko reikia, kad įmonės lengviau patektų į naujas rinkas? Inovacijų agentūros respondentų atsakymuose skamba kertiniai žodžiai: kompetencijos, matomumas, gebėjimas parduoti, tikslinės žinios. Agentūros atliktame tyrime įmonės pabrėžia, kad joms sudėtinga pritraukti reikiamų specialistų, išreiškia lūkestį daugiau dalyvauti eksporto parodose ir tikisi tikslinių konsultacijų.

„Inovacijų agentūra ir yra tas „langelis“, kuriame padedame įveikti šias spragas.  Esame pasirengę padėti, nuo kompetencijų stiprinimo iki tikslinių eksporto konsultacijų“, – pabrėžia agentūros atstovė.

Įmonės taip pat dažnu atveju turi galimybę pasinaudoti ES parama, tačiau jas atbaido sudėtingos paraiškų teikimo procedūros, nepalankios sąlygos ar terminai, galiausiai tai, kad įmonė neatitinka keliamų reikalavimų – dydžio, veiklos laikotarpio ir srities.

„Norėčiau pabrėžti, kad procesai tobulėja. Daliai veiksmų yra rengiami šablonai, siūlome ir mokymus. Atskirkime du etapus: pirmasis, kai teikiame projektą ir įgyvendinimo planą ir antrasis, kai projektas jau įgyvendinamas. Pirmajame etape administracinė našta gali pasirodyti didelė, dėl to ir raginame konsultuotis. O antrajame etape biurokratinių procesų smarkiai sumažėja. ES lėšos skirtos tam, kad būtume produktyvūs ir galėtume eksportuoti“, – įmones drąsina P. Reut.

Dabartiniu ES finansavimo laikotarpiu Lietuvai tenka daugiau nei 7 mlrd. Eur verslui, iš šios sumos Inovacijų agentūra administruoja 774 mln. Eur, arba 10 proc. Kvietimų ES investicijoms prioritetai – inovacijos, skaitmenizavimas, klimato neutralumas ir verslumas, paramos priemonės taip pat yra pritaikytos skirtingiems įmonių dydžiams ir vystymosi stadijoms.

Skaitmenizavimas – kertinis žodis

Nors parama svarbi, tačiau įmonės nuolat sprendžia galvosūkius, kaip augti – ir kuo sparčiau – savarankiškai. Verslas pasigenda paprastesnio administravimo, pagalbos diegiant inovacijas ir skaitmeninant procesus, taip pat yra linkęs naudotis finansavimo priemonėmis.

„Didelės ir vidutinio dydžio įmonės kaip variklį augimui pirmiausia įvardija skaitmenizavimą, mažos pasigenda kompetencijų. Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną rodiklį: tik 6,5 proc. apklaustų mažų ir 15 proc. vidutinių įmonių savo veikloje naudoja dirbtinio intelekto įrankius“, – pabrėžia P. Reut.

Skaitmenizavimas yra kelias į klestėjimą tiek mažoms, tiek didelėms įmonėms – nuo elementariausių procesų automatizavimo iki sudėtingų duomenų analitikos sprendimų. Ekspertai sutaria, kad būtent technologijų įvaldymas leidžia sparčiau reaguoti į rinkos pokyčius, mažinti sąnaudas ir siūlyti konkurencingesnius produktus. Net ir nedidelės organizacijos, investuojančios į skaitmeninius įrankius, gali greitai pasiekti efektą, todėl ši kryptis tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

„Kokias sąvokas benaudotume – našumas, produktyvumas, bet labiausiai auga savimi pasitikintis ir naujoves diegiantis verslas“, – teigia P. Reut, Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė.

Anot jos, 2026-ieji Lietuvos verslui bus metai, kai gebėjimas greitai reaguoti į pokyčius ir mokytis, taikyti naujausias technologijas, žengti į naujas rinkas taps ryškiausiais konkurenciniais pranašumais.