Mirė popiežius Pranciškus

Papildyta Vatikano pranešimu apie mirties priežastį

Pontifikas jau buvo paveiktas ankstesnio ūminio kvėpavimo nepakankamumo epizodo, kai ligoninėje jis sirgo dviguba pneumonija, priduriama Vatikano paskelbtame mirties liudijime.

Jis taip pat sirgo arterine hipertenzija, išsėtine bronchektaze ir antro tipo cukriniu diabetu.

Netikėta žinia

Dar Velykų sekmadienį popiežius sveikino minias Vatikane, Šventojo Petro aikštėje, nors vis dar sveiko po sunkaus plaučių uždegimo. 

„Brangiausi broliai ir seserys, su giliu liūdesiu turiu pranešti apie mūsų Šventojo Tėvo Pranciškaus mirtį“, – pirmadienio rytą pranešė kardinolas Kevinas Farrellas.

„Šį rytą 7 val. 35 min. Romos vyskupas Pranciškus grįžo į Tėvo namus“, – sakoma jo pranešime, kurį Vatikanas paskelbė platformoje „Telegram“.

„Visas jo gyvenimas buvo pašvęstas tarnystei Viešpačiui ir Jo Bažnyčiai. Jis mokė mus ištikimai, drąsiai ir su meile gyventi pagal Evangelijos vertybes, ypač vargingiausių ir labiausiai atstumtųjų labui. Didžiai dėkingi už jo, kaip tikro Viešpaties Jėzaus mokinio, pavyzdį pavedame popiežiaus Pranciškaus sielą begalinei gailestingajai Triasmenio Dievo meilei, – rašoma jame.

Anksčiau šiais metais pontifikas dėl plaučių uždegimo du kartus buvo priartėjęs prie mirties.

Pranciškus, kuris sirgo lėtine plaučių liga ir kuriam jaunystėje buvo pašalinta dalis vieno plaučio, vasario 14 dieną buvo paguldytas į Gemelli ligoninę dėl kvėpavimo takų krizės, kuri išsivystė į pneumoniją, apėmusią abu plaučius, primena BNS.

Ligoninėje jis praleido 38 dienas, kol kovo 23-iąją buvo išleistas.

Velykų sekmadienį iš Šventojo Petro bazilikos balkono jis palinkėjo miniai „Laimingų Velykų“, o tradiciniame palaiminime „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“) paragino siekti minties laisvės ir tolerancijos.

Tada jis prieš tūkstančius susirinkusiųjų surengė netikėtą pasivažinėjimą popiežiaus automobiliu po aikštę, sulaukdamas audringų šūksnių ir plojimų.

Pranciškus, kuriam buvo įsakyta du mėnesius ilsėtis ir vengti viešų reikalų, Didžiąją savaitę turėjo vienintelį oficialų vizitą – lankėsi Romos kalėjime.

Jis praleido tradicinį kojų plovimo ritualą, o po apsilankymo kalėjime žurnalisto paklaustas, kaip mato šią Velykų savaitę, būdamas dabartinės būklės, besišypsantis popiežius atsakė silpnu ir trūkčiojančiu balsu: „Aš ją išgyvenu, kaip tik galiu.“

Argentinos pontifikas Katalikų Bažnyčiai vadovavo nuo 2013 m., kai iš pareigų pasitraukė Benediktas XVI. Tai pirmasis ne europietis popiežius per beveik 1300 metų. 

Pranciškaus mirtis reiškia, kad bus inicijuojamos šimtmečių senumo tradicijos, kurių kulminacija taps kardinolų konklavos susirinkimas, rinksiantis įpėdinį.

Arkivyskupas G. Grušas: popiežiaus mirtis Velykų antrą dieną – labai simboliška

Popiežiaus Pranciškaus mirtis antrąją Velykų diena itin simboliška, pabrėžia tikėjimą prisikėlimu, sako Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas.

„Popiežiaus Pranciškaus iškeliavimas Velykų antrą dieną (...) yra labai simboliškas, ypač todėl, kad tai pabrėžia mūsų tikėjimą prisikėlimu. Jėzus per savo prisikėlimą nutiesė mums kelią į amžinąjį gyvenimą ir popiežiaus Pranciškaus išėjimas tą dieną pabrėžia tą tikėjimo amžinuoju gyvenimu viltį, kurią Jėzus mums davė“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Grušas, kurį cituoja BNS.

Iš Argentinos kilęs popiežius, pasak G. Grušo, išplėtė visuotinės bažnyčios suvokimą, nukreipė tikinčiųjų dėmesį į tokius žemynus kaip Azija, Afrika bei Pietų Amerika.

„Man atrodo, kad jo tas ne europietiškas žvilgsnis padėjo matyti visuotinę bažnyčią daug plačiau. Dėmesį (atkreipė – BNS) į Aziją, į Afriką, į Pietų Ameriką. Jis tikrai ir skirdamas naujus kardinolus pakeitė kardinolų kolegijos veidą“, – sakė Vilniaus arkivyskupas.

Jo teigimu, popiežius taip pat pasižymėjo dideliu populiarumu tarp jaunimo ir tų, kurie „yra toliau nuo bažnyčios“.

Pasak G. Grušo, šiuo metu laukiama daugiau informacijos iš Vatikano dėl popiežiaus laidotuvių, tuomet bus nuspręsta dėl pontifiko netekties minėjimų Lietuvoje.

Arkivyskupo teigimu, padėtį apsunkina šią savaitę bažnyčioje švenčiamos Velykos, tad pagrindinės gedulingos mišios numatomos po popiežiaus laidotuvių.

„Šiuo metu truputį apsunkinanti padėtis dėl gedulingų mišių yra, nes bažnyčia visą savaitę švenčia Velykas. Ir susidaro toks konfliktas tarp šventimo Velykų, kurios yra aukščiausia bažnyčios šventė, ir gedulingų pamaldų. Tai turbūt pagrindinės gedulingos (mišios – BNS) bus po laidotuvių, ir tas jau bus po Velykų oktavos“, – kalbėjo G. Grušas.

Energingas reformatorius

Buvęs Buenos Airių arkivyskupas, mėgęs futbolą, siekė sukurti atviresnę ir užjaučiančią Bažnyčią.

Jis tvirtai gynė socialinį teisingumą, migrantų teises, kalbėjo apie aplinkosaugą, taip pat vykdė valdymo reformas ir kovojo su dvasininkų seksualinio vaikų išnaudojimo skauduliu, apėmusiu Bažnyčią.

Energingas reformatorius įkvėpė platų katalikų pamaldumą, bet piktino tradicinės krypties šalininkus.

Kritikai jį kaltino kėlus doktrininę painiavą ir nesugebėjus apginti tradicinių katalikų įsitikinimų tokiais klausimais kaip abortai, skyrybos, homoseksualūs santykiai.

2023 m. Vatikanas paskelbė dokumentą, kuris atvėrė kelią tos pačios lyties asmenų porų palaiminimui ir sukėlė pasipiktinimą konservatyviame katalikiškame pasaulyje, ypač Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose.

Laidojamas bus paprasčiau

Pranciškaus noras pasirinkti kitokį kelią buvo akivaizdus iki pat pabaigos.

Nors tradiciškai popiežiaus laidotuvės yra sudėtingas reikalas, tačiau popiežius Pranciškus neseniai patvirtino planus, kaip visą procedūrą padaryti lengvesne, rašo BBC.

Ankstesni pontifikai buvo laidojami trijuose vienas į kitą sudėtuose karstuose, pagamintuose iš kipariso, švino ir ąžuolo.

Popiežius Pranciškus pasirinko paprastą medinį karstą, išklotą cinku.

Jis taip pat atsisakė tradicijos popiežiaus kūną padėti ant pakylėtos platformos – vadinamojo katafalko – Šventojo Petro bazilikoje, kad jį galėtų apžiūrėti visuomenė.

Vietoj to gedintieji bus kviečiami atiduoti pagarbą, popiežiaus kūnui esant karste su nuimtu dangčiu.

Pranciškus taip pat bus pirmasis popiežius per daugiau nei šimtmetį, kuris bus palaidotas ne Vatikane.

Jis amžinojo poilsio atguls Švč. Mergelės Marijos didžiojoje bazilikoje, vienoje iš keturių pagrindinių popiežiaus bazilikų Romoje, paprastoje požeminėje kapavietėje.

Bazilikoje saugomas Pranciškaus mėgtas Mergelės Marijos paveikslas, jai pontifikas buvo ypač atsidavęs.

Popiežius pageidavo, kad jo kapas būtų paprastas, be ypatingų puošmenų, tik su užrašu Pranciškus.

„Pasirengimo laidotuvėms išlaidos bus padengtos iš geradario suteiktos sumos, kurią pasirūpinau pervesti Popiežiaus Švč. Mergelės Marijos bazilikai“, – sakoma jo testamente, kuriame priduriama, kad reikalingus nurodymus pontifikas perdavė lietuviui kardinolui Rolandui Makrickui.

R. Makrickas nuo 2021 metų gruodžio vidurio yra Popiežiškosios Švč. Mergalės Marijos didžiosios bazilikos nepaprastasis komisaras.

Pasaulio lyderiai reiškia užuojautą

„Ilsėkis ramybėje, popiežiau Pranciškau“, – socialiniame tinkle „X“ parašė JAV Baltieji rūmai, pridėdami dvi nuotraukas: vienoje popiežiaus susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir jo žmona Melania, kitoje – vakarykštis popiežiaus susitikimas su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u.

„Labai džiaugiausi galėdamas vakar jį pamatyti, nors jis akivaizdžiai labai sirgo“, – rašė į katalikybę atsivertęs J. D. Vance'as socialiniame tinkle „X“ vizito Indijoje metu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pagerbė popiežių, sakydamas, kad jis visada buvo „pažeidžiamiausių ir silpniausiųjų pusėje“ ir kovojo už „daugiau teisingumo“.

Kelionės į Ramiojo vandenyno regioną metu E. Macronas pareiškė „nuoširdžiausią užuojautą viso pasaulio katalikams“ dėl Pranciškaus, kuris, anot jo, pasisakė už „brolišką žmoniją“, mirties.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pavadino popiežių didžiu žmogumi: „Popiežius Pranciškus grįžo į Tėvo namus. Tai labai liūdna žinia, nes mus paliko didis žmogus“.

Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas išreiškė užuojautą dėl popiežiaus Pranciškaus mirties, apibūdindamas jį kaip žmogų, kuris „elgėsi vedamas nuolankumo ir tikėjimo“.

Popiežius „išliks mūsų atmintyje dėl savo nenuilstamo atsidavimo (...) pažeidžiamiausiems, teisingumui ir susitaikymui“, sakė jis.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad popiežius Pranciškus „savo nuolankumu ir tokia tyra meile likimo nuskriaustiesiems įkvėpė milijonus žmonių, toli už Katalikų Bažnyčios ribų“. 

„Savo mintimis esu su visais, kurie jaučia šią gilią netektį“, – rašė ji „X“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad katalikų lyderis „meldėsi už taiką Ukrainoje ir už ukrainiečius“.

„Gedime kartu su katalikais ir visais krikščioniais“, – rašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.

Ispanija ir Argentina skelbia gedulą

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį pagerbė popiežiaus Pranciškaus „įsipareigojimą taikai, socialiniam teisingumui ir pažeidžiamiausiems“.

Vėliau šalies teisingumo ministras Felixas Bolanosas paskelbė, kad Ispanijoje dėl popiežiaus Pranciškaus mirties skelbiamas trijų dienų gedulas.

„Apgailestaujame dėl gero žmogaus ir didžio popiežiaus mirties. Todėl Ispanijos vyriausybė paskelbs trijų dienų oficialų gedulą“, – per televiziją sakė F. Bolanosas, gyręs, jo žodžiais, Pranciškaus reformatorišką 12 metų trukusį pontifikatą, kuris „paliks palikimą istorijai“.

Argentinos, iš kurios kilęs popiežius, prezidentas Javieras Milei išskyrė pontifiko išmintį, nepaisant jųdviejų nesutarimų.

„Nepaisant skirtumų, kurie šiandien atrodo menki, pažinti jį jo gerume ir išmintyje man buvo tikra garbė“, – rašė J. Milei „X“.

Vėliau jo atstovas spaudai sakė, kad šalyje rengiamasi skelbti savaitės gedulą. 

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei sakė per spaudos konferenciją: „Ką tik kolegos mane informavo apie naujieną (...) Reiškiu užuojautą visiems krikščioniams visame pasaulyje.“

Iranas, kuriame gyventojų daugumą sudaro musulmonai, palaiko glaudžius ryšius su Vatikanu.

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas pagerbė popiežių Pranciškų, pavadindamas jį „ištikimu palestiniečių tautos draugu“, pranešė oficiali vietos naujienų agentūra „Wafa“.

Jis pažymėjo, kad popiežius Pranciškus „pripažino palestiniečių valstybę ir leido Vatikane iškelti palestiniečių vėliavą“.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas pirmadienį mirusį popiežių pagerbė kaip „gilaus tikėjimo ir begalinės atjautos žmogų“.

„Jis pagrįstai matė didelę svarbą puoselėti tvirtus ryšius su žydų pasauliu ir plėtoti tarpreliginį dialogą kaip kelią į didesnį supratimą ir abipusę pagarbą“, – sakė prezidentas įraše „X“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Pranciškų pagerbė už jo pastangas skatinti stačiatikių ir katalikų bažnyčių dialogą.

Kremliaus paskelbtame laiške Vatikanui V. Putinas pagerbė išmintingu jo pavadintą popiežių Pranciškų kaip „nuoseklų aukštų humanizmo ir teisingumo vertybių gynėją“ ir pridūrė, kad jis „aktyviai skatino Rusijos Ortodoksų ir Romos katalikų bažnyčių dialogą“.

G. Nausėda: didžiulės netekties valanda

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą Katalikų Bažnyčiai, tikintiesiems, visiems popiežiaus Pranciškaus gyvenimo ir žinios paliestiems žmonėms Lietuvoje ir pasaulyje.

„Tai didžiulės netekties valanda“, – užuojautoje teigia šalies vadovas.

„Pasaulis neteko atkaklaus taikos ir teisingumo šauklio, visų žmonių gynėjo, kuris nepaisė nei kultūrinių, nei socialinių, nei politinių skirtumų ir padalijimų, kuriam rūpėjo visi ir kiekvienas pasaulio žmogus. Popiežiaus Pranciškaus asmenyje kiekvienas geros valios žmogus neteko išmintingo ir artimo bičiulio, įkvepiančio mokytojo, kilnios ir džiugios tarnystės pavyzdžio, tėvo, kuriam rūpėjo visa žmonija kaip viena, didelė šeima“,  – sako jis.

Šalies vadovo teigimu, lietuviai visada liks dėkingi popiežiui Pranciškui už jo 2018 metų vizitą Lietuvoje.

Užuojautą pareiškęs premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad popiežiaus mirtis – „didelė netektis Katalikų Bažnyčiai ir visai katalikų bendruomenei Lietuvoje ir pasaulyje“.

„Popiežiaus Pranciškaus pontifikatas bus prisimintas kaip tarnystė ir rūpestis silpniausiais ir labiausiai pažeidžiamais, nuoširdi pastanga puoselėti susitinkančią ir priimančią Bažnyčią, namus visiems ir kiekvienam. Buvimą tarp žmonių Popiežius Pranciškus laikė ganytojiška pareiga, o jo žinia apie atjautą, taiką ir socialinį teisingumą įkvėpė milijonus visame pasaulyje“, – rašoma Vyriausybės vadovo užuojautoje.

Anot G. Palucko, popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Lietuvoje buvo ne tik istorinė akimirka, bet ir gilus dvasinis išgyvenimas, stiprinęs tikėjimą, vienybę ir viltį.

Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje užuojauta pasidalinęs Seimo pirmininkas Sauliaus Skvernelis rašė, jog šiandien – „be galo liūdna diena visai Katalikų bažnyčiai ir tikinčiųjų bendruomenei visame pasaulyje“.

„Puikiai prisimenu pontifiko vizitą Lietuvoje, tai buvo be galo šilta, kukli, bet tuo pačiu stipri asmenybė, įkvėpusi ilgai lauktiems pokyčiams Katalikų bažnyčioje. Popiežius Pranciškus mūsų širdyse visam laikui išliks kaip paprasto, nuolankaus ir atjaučiančio bažnyčios vadovo pavyzdys, šalia kurio visi jautėsi svarbūs, girdimi ir neatsiejami vienos bendruomenės nariai“, – užuojautoje teigia S. Skvernelis.

Lankėsi Lietuvoje

Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje 2018 m. vyko praėjus lygiai 25 metams po kito aukščiausiojo Romos katalikų bažnyčios vadovo vizito – Jonas Paulius II Lietuvą aplankė 1993 m. rugsėjį.

Be kita ko, Popiežius Pranciškus aplankė buvusių KGB rūmų požemius, kad pagerbtų sovietų teroro aukas ir Bažnyčios pastangas ginti tikinčiųjų teises sovietų okupacijos metais.

Pontifikas prisiminė kančiomis paženklintą šalies istoriją ir pabrėžė, kaip svarbu ją įvertinus kurti tolerantišką, skirtumus gebančią priimti valstybę.

„Šio vizito atvykau ypatingu jūsų valstybei metu, nes švenčiate nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį. Šį šimtmetį ženklino išbandymai ir kančios: kalinimai, tremtys, net kankinystės. Tai proga svarbu stabtelti ir prisiminti visas šias patirtis, atgaivinti ryšį su tuo, kas ugdė valstybę“, – sakė Popiežius.

Jis tęsė: „Žvelgdami į šių dienų pasaulį, kai girdėti vis daugiau balsų, kurie, pasinaudodami nesaugumu ar kylančiais konfliktais, sėja susiskaldymą ir susipriešinimą ar tvirtina, kad saugumą užtikrinsime ir savo kultūrą išsaugosime tik bandydami atsikratyti kitais, juos sutrypti ar išguiti, jūs, lietuviai, turite tarti savo žodį: „Priimti skirtumus“.

Popiežius ragino Lietuvą tapti jungtimi tarp Rytų ir Vakarų.

„Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų. (...). Prašykime Marijos, kad kurtume Tėvynę, kuri pasirenka statyti tiltus, bet ne sienas, kuri mieliau renkasi gailestingumą, bet ne teismą“, – sakė pontifikas.