Kinijos ekonomikai kiti metai bus pilni iššūkių: didžiausias jų – D. Trumpo muitų vėzdas

Kinijos pareigūnai šią savaitę skelbė, kad šalies ūkiui bus suteikta daugiau pagalbos, ir pažadėjo padidinti vyriausybės skolinimąsi, sumažinti palūkanų normas ir stabilizuoti akcijų bei nekilnojamojo turto rinkas, kad būtų atgaivintos menkos vartotojų išlaidos.

Tačiau nesant konkrečios informacijos apie tai, kokio masto bus planuojamos paskatos ir kaip tiksliai Pekinas ketina skatinti vartojimą, daugelis ekonomistų prognozuoja, kad kitais metais Kinijos augimas sulėtės, ypač jei D. Trumpas įvykdys savo grasinimą įvesti naujus muitus Kinijos importui į JAV.

Remiantis pirmadienį Kinijos nacionalinio statistikos biuro paskelbtais duomenimis, lapkritį mažmeninė prekyba, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, netikėtai sulėtėjo ir per metus padidėjo tik 3%. Spalį metinis augimas siekė 4,8%.

Investicijos į pastatus, įrangą ir kitą ilgalaikį turtą taip pat sulėtėjo, nors buvo geresnių naujienų apie pramonės gamybą, kuri lapkritį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 5,4%. Pekinas, siekdamas plėtoti aukštųjų technologijų pramonę ir kompensuoti dėl užsitęsusio nekilnojamojo turto nuosmukio mažėjančias investicijas, skyrė lėšų Kinijos pramonės sektoriui. Investicijos į nekilnojamąjį turtą sausį–lapkritį, palyginti su tuo pačiu 11 mėnesių laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 10,4%.

Didelio optimizmo nesuteikiantys duomenys „rodo, kad politikos formuotojai susiduria su sunkumais, norėdami užtikrinti tvarų ekonomikos augimo atsigavimą“, – pirmadienį pranešime klientams rašė Julianas Evansas-Pritchardas, Singapūre įsikūrusios bendrovės „Capital Economics“ Kinijos ekonomikos skyriaus vadovas.

Ekonomistai teigia, kad antra pagal dydį pasaulio ekonomika tikriausiai gali pasiekti oficialų maždaug 5% BVP augimo tikslą šiais metais. Tiesa, Nyderlandų ING bankas prognozuoja, kad šiais metais Kinijos BVP didės 4,8%.

Tačiau ekspertai vieningai sutaria, kad kitais metais tai pasiekti bus kur kas sunkiau.

Išrinktasis JAV prezidentas D. Trumpas pagrasino padidinti muitus Kinijos importui net iki 60%, o tai, atsižvelgiant į silpnas išlaidas šalyje, potencialiai gali paralyžiuoti jos eksporto variklį, kuriuo šalis priversta kliautis, stringant vartojimui.

Kinijos valdžios institucijos nuo rugsėjo pabaigos padidino politinę paramą ekonomikai, nes ūkio augimas lėtėja, o socialinė įtampa didėja. Pareigūnai sumažino bazines palūkanų normas, sušvelnino būsto pirkimo apribojimus ir į finansų sistemą įliejo centrinio banko lėšas, taip pat patvirtino maždaug 1,4 trln. USD vertės skolos keitimo programą, kad sumažintų vietos valdžios institucijų fiskalinę įtampą.

Muitų vėzdas baus skaudžiai 

Praėjusią savaitę šalies pareigūnai pažadėjo ne tik daugiau skolintis ir palengvinti kreditavimą, bet ir teikti pirmenybę vidaus vartojimo skatinimui – ekonomistai, anot JAV leidinio „Wall Street Journal“, jau seniai teigė, kad Kinijai reikia geresnės pusiausvyros, nes jos ekonomika yra pernelyg priklausoma nuo investicijų, kurios skatina augimą. 

Tačiau analitikai atsargiai vertina, ar Pekinas iš tikrųjų yra pasirengęs imtis tokių plataus masto pensijų, sveikatos priežiūros ir kitų socialinės apsaugos sistemos aspektų reformų, kurios, pasak jų, būtų būtinos norint užtikrinti ilgalaikį vartojimo augimą. 

Neseniai paskelbtoje ataskaitoje „Nomuros“ ekonomistai rašė, kad Pekinas turi „sutvarkyti nekilnojamojo turto rinką ir fiskalinę sistemą, pataisyti socialinės gerovės sistemą ir sumažinti geopolitinę įtampą“, kad kitais metais pasiektų reikšmingą atsigavimą.

„Vidaus vartojimo skatinimo tempas ir mastas greičiausiai turės didžiausią reikšmę sprendžiant, ar Kinijos ekonomika sugebės išlaikyti stabilų augimą, ar ne. Metinio augimo tikslo nustatymas kitų metų kovą vyksiančiame partijos susitikime parodys, kiek politikos formuotojai pasitiki šalies ekonomikos stabilizavimu“, – savo pranešime teigė ING bankas.

JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“ taip pat prognozuoja, kad 2025 m. Kinija augs lėčiau nei šiemet, nes vyriausybės pastangas skatinti ekonomiką nusvers JAV prekybos politika.

Anot „Goldman Sachs“, Kinijos realiojo BVP augimas kitais metais sulėtės nuo 4,9% šiais metais iki 4,5% kitais. Šioje prognozėje remiamasi prielaida, kad D. Trumpas padidins muitus Kinijos prekėms 20%, taip pat daroma prielaida, kad Pekinas pradės taikyti naujas skatinamąsias priemones, siekdamas sušvelninti tarifų poveikį ekonomikai.  

„Kinijos politikos formuotojų laukia paprastas pasirinkimas: arba kompensuoti JAV politikos pasekmes, arba susitaikyti su pastebimai mažesniu pagrindiniu realiojo BVP augimu. Prognozuoju, kad jie pasirinks pirmąjį variantą“, – „Goldman Sachs“ pranešime rašė Hui Shanas, JAV investicinio banko vyriausiasis Kinijos ekonomistas.

Tačiau D. Trumpas į JAV importuojamoms Kinijos prekėms yra pažadėjęs taikyti mažiausiai 60% tarifus. Tai įgyvendinus, Kinijos ekonomikos augimo tempas kitais metai gali sumažėti iki 3%, palyginti su ankstesne 4,5% prognoze.

Anot analitiko, vidutiniu laikotarpiu Kinijos valdantieji yra pasiryžę nukreipti ekonomiką į technologijomis grindžiamą ir savarankišką augimo modelį. Pasak „Goldman Sachs Research“, to kaina yra lėtesnė ūkio plėtra.

„Jėgų pusiausvyra neabejotinai pasikeitė Jungtinių Valstijų naudai. Kinijos ekonomika dar nėra visiškai paguldyta ant menčių, tačiau jau kurį laiką patiria sunkumų“, – „New York Times“ nurodė Eswaras Prasadas, Cornellio universiteto prekybos politikos profesorius, anksčiau vadovavęs Tarptautinio valiutos fondo Kinijos skyriui.

Kitų metų tikslas gali likti toks pat

„Goldman Sachs“ ekonomistai prognozuoja, kad 2025–2035 m. realusis Kinijos BVP vidutiniškai augs 3,5%, palyginti su 9% augimu, fiksuotu 2000–2019 m. laikotarpiu.

„2024 m. Kinijos ekonomika susidūrė su dideliais iššūkiais, o politikos formuotojai rugsėjo pabaigoje pagaliau pradėjo ryžtingiau veikti ekonomikos politikos srityje. Tai, kaip Kinijos politikos formuotojai elgsis, kad stabilizuotų vidaus vartojimą ir nekilnojamojo turto rinką bei suvaldytų atsinaujinusią JAV ir Kinijos prekybinę įtampą, bus svarbiausia 2025-ųjų tema“, – įsitikinęs H. Shanas, vyriausiasis Kinijos ekonomistas.

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Kinijos požiūris į ekonomikos skatinimą, augant grėsmėms, taip pat kinta.

„Aukščiausių Kinijos vadovų požiūris į ekonomikos sąlygas, palyginti su praėjusiu metų ketvirčiu, gerokai pasikeitė“, – „Bloomberg“ teigė Martinas Rasmussenas, Makroekonominių tyrimų bendrovės „Exante Data“ vyresnysis strategas.

Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad 5% BVP augimo tikslą Kinijos pareigūnai nustatys ir kitiems metams.

„Nors 5% BVP augimas nėra nepasiekiamas tikslas, tam reikės imtis ryžtingų veiksmų, ypač nekilnojamojo turto stabilizavimo srityje, atsižvelgiant į tai, kad būsto rinka sukuria apie 20% BVP ir sudaro 70% namų ūkių turto“, – „Deutsche Welle“ sakė Lizzi C. Lee, Niujorke įsikūrusio analitinio centro „Asia Society“ bendradarbė Kinijos ekonomikos klausimais.

Visgi didžiausia grėsmė išliks D. Trumpo muitai. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas perspėjo, kad „prekybos karuose laimėtojų nebus“.

Dabartinė Pekino pozicija reaguojant į galimą D. Trumpo tarifų didinimą yra „budrus pasiruošimas“, o ne atvira konfrontacija, pažymėjo L. C. Lee.

„Kartu Kinija tyliai tobulina priemonių rinkinį, kaip reaguoti, jei įtampa padidėtų. Kibernetinio saugumo tyrimai, sugriežtinta eksporto kontrolė ir užsienio įmonių reguliavimo kontrolė – visa tai yra Kinijos valdžios svarstomos priemonės“, – teigė analitikė.

Pekinas taip pat aktyviai įgyvendina strategijas, kuriomis siekiama sustiprinti vidaus gamybą, atsižvelgiant į vykstantį technologijų karą su JAV, ypač puslaidininkių sektoriuje.