Pietų Korėjos prezidentui rengiama apkalta, atsistatydina gynybos ministras
Papildyta informacija, kad valdančioji partija prezidento apkaltai nepritaria.
Apie 190 įstatymų leidėjų iš šešių opozicinių partijų pateikė pasiūlymą dėl apkaltos, ketindami ketvirtadienį jį aptarti parlamente, o penktadienį arba šeštadienį balsuoti, rašo „Financial Times“.
„(Prezidentas) yra tas, kuris gali paspausti mygtuką pradėti karą arba vėl paskelbti karo padėtį. Jis yra tas, kuris dabar gali sukelti Pietų Korėjai didžiausią pavojų, – sakė vienos iš opozicinių partijų lyderis Cho Kukas. – Mes turėtume nedelsiant sustabdyti jo prezidento pareigų vykdymą, surengdami apkaltą.“
Pagrindinė Pietų Korėjos opozicinė Demokratų partija, kurią prezidentas apkaltino antivalstybine veikla ir palankumu Šiaurės Korėjai, pareiškė, kad Yoon Suk-yeolo paskelbta karo padėtis „šiurkščiai pažeidė konstituciją“.
„Tai prilygsta akivaizdžiai išdavystei ir yra puiki priežastis jam surengti apkaltą“, – sakoma partijos pareiškime.
„(Yoon Suk-yeolas) tikriausiai bandys dar kartą, nes pirmasis jo bandymas įvesti karo padėtį nepavyko, – sakė Demokratų partijos lyderis Lee Jae-myungas per mitingą prie parlamento. – Tačiau susiduriame su didesne rizika, kai jis gali išprovokuoti Šiaurės Korėją ir rizikuoti ginkluotu susirėmimu su Šiaurės Korėja, destabilizuodamas sieną.“
„Yoon (Suk-yeolo) administracija bandė užgrobti Nacionalinės asamblėjos kontrolę, dislokuodama prie parlamento pastato apie 250 elitinių karinių pajėgų“, – tiesioginės transliacijos metu sakė opozicijos parlamentaras Kim Seung-wonas, jį cituoja agentūra BNS.

Demokratų partija yra pagrindinė opozicinė partija, kurios parlamentarai įveikė tvoras ir grūmėsi su saugumo pajėgomis, kad galėtų balsuoti už karo padėties panaikinimą.
Dabar partija nurodė, kad kaltinimais maištu taikysis ne tik į prezidentą, jo gynybos ir vidaus reikalų ministrus, „svarbias susijusias kariuomenės ir policijos figūras, pavyzdžiui, karo padėties vadą ir policijos viršininką“.
Vis dėlto agentūra BNS, remdamasi Pietų Korėjos agentūra „Yonhap“, praneša, jog Pietų Korėjos valdančioji partija nepritaria pasiūlymui dėl prezidento Yoon Suk-yeolo apkaltos.
„Keli partijos posėdyje dalyvavę įstatymų leidėjai pareiškė besilaikantys pozicijos, kad nepritaria apkaltai“, – teigiama „Yonhap“ pranešime.
Kaltinamas siekiu išvengti baudžiamojo tyrimo
Siūlyme dėl prezidento apkaltos, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, nurodoma, kad Yoon Suk-yeolas pažeidė konstituciją, paskelbdamas karo padėtį ir taip siekdamas išvengti baudžiamojo tyrimo.
Opozicinių partijų pateiktame dokumente teigiama, kad karo padėties įvedimas buvo „motyvuotas ne nacionalinio saugumo sumetimais, o siekiu išvengti prezidento ir jo šeimos tyrimo dėl baudžiamųjų įtarimų“.
Prezidento žmona Kim Keon Hee įtariama iš krikščionių pastoriaus priėmusi kyšį prabangios rankinės pavidalu, taip pat dalyvavusi manipuliacijose akcijomis.
Praėjusį mėnesį prezidentas vetavo naujausią opozicijos bandymą pradėti oficialų tyrimą dėl jo žmonos veiksmų.
Yoon Suk-yeolas po karo padėties paskelbimo taip pat dislokavo karines ir policijos pajėgas, kad užblokuotų įėjimą į Nacionalinę Asamblėją ir uždraudė parlamentarams įeiti į pastatą, sakoma dokumente.
„Šie veiksmai labai trukdė įstatymų leidėjams dalyvauti posėdžiuose, kuriuose buvo reikalaujama atšaukti karo padėtį. Tokios priemonės yra tiesioginis valdžių padalijimo principo pažeidimas ir antikonstituciniai veiksmai, kuriais buvo pažeistos įstatymų leidėjų teisės į svarstymus ir balsavimą, taip pat jų parlamentinis imunitetas“, – aiškinama dokumente.
Kaip vyksta apkalta
Bet kokiam mėginimui surengti apkaltą prezidentui reikėtų dviejų trečdalių balsų 300 narių Nacionalinėje asamblėjoje. Opozicinės partijos iš viso turi 192 vietas, todėl įstatymo projektas galėtų būti priimtas, jei jį palaikytų daugiau nei aštuoni paties Yoon Suk-yeolo partijos nariai.
Jei būtų nubalsuota už apkaltą, Yoon Suk-yeolas būtų nedelsiant nušalintas nuo prezidento pareigų iki galutinio Pietų Korėjos konstitucinio teismo sprendimo.
Nauji rinkimai turi būti surengti per 60 dienų nuo prezidento nušalinimo nuo pareigų arba atsistatydinimo. Prezidento pareigas laikinai perimtų premjeras.
Atsistatydina prezidento komanda ir gynybos ministras
Kaip praneša BBC, prezidento kanceliarija paskelbė, kad šį rytą atsistatydinimo pareiškimus pateikė visi vyresnieji prezidento sekretoriai, taip pat jo administracijos vadovas, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir nacionalinės politikos direktorius.
VERSLO TRIBŪNA
Kad atsistatydinimo pareiškimai įsigaliotų, Yoon Suk-yeolas turi juos priimti, tačiau kol kas neaišku, ar jis tai padarys.
Kiek vėliau atsistatydinimo pareiškimą prezidentui įteikė Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Yong-hyunas.
Pranešimas apie tai pasirodė praėjus vos kelioms akimirkoms po to, kai pagrindinė opozicinė Demokratų partija pareiškė pateikusi pasiūlymą dėl jo apkaltos.
„Pirma, labai apgailestauju ir prisiimu visą atsakomybę už sumaištį ir susirūpinimą, sukeltą visuomenei dėl karo padėties. Prisiėmiau visą atsakomybę už visus su karo padėties įvedimu susijusius klausimus ir įteikiau prezidentui atsistatydinimo pareiškimą“, – sakoma ministro pareiškime.
Anksčiau prezidento konservatyvioji Liaudies jėgos partija paragino prezidentą atleisti Kim Yong-hyuną, kuris, jos nuomone, pasiūlė paskelbti karo padėtį.
Partijos lyderiai svarsto, ar Yoon Suk-yeolas turėtų pasitraukti iš partijos, praneša valstybinė naujienų agentūra „Yonhap News“.
Tuo metu didžiausia Pietų Korėjos profesinių sąjungų grupė šaukia „neribotos trukmės visuotinį streiką“, kol Yoon Suk-yeolas atsistatydins.
Tūkstantiniai mitingai
Trečiadienio vakarą vietos laiku tūkstančiai protestuotojų žygiuoja link prezidento Yoon Suk-yeolo biuro Seulo centre po mitingo Gvangvamuno aikštėje, reikalaudami atsistatydinti. Kiti protestuotojai žygiuoja link Nacionalinės Asamblėjos, kur vyksta opozicinių partijų mitingas.



Įvairiuose šalies miestuose aktyvistai planuoja daugiadienius protesto mitingus.
Iš Šiaurės Korėjos – tyla
Pagrindinė Pietų Korėjos priešininkė Šiaurės Korėja viešai dar nereagavo į politinį chaosą kaimynėje, praneša Seule įsikūrusi naujienų svetainė „NK News“.
Jungtinės Valstijos, kurios Pietų Korėjoje yra dislokavusios beveik 30.000 savo karių, saugančių ją nuo branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos, iš pradžių reiškė didelį susirūpinimą karo padėties paskelbimu, o jį atšaukus – palengvėjimą.
„Ir toliau tikimės, kad politiniai nesutarimai bus išspręsti taikiai, pagal įstatymo viršenybę“, – sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį palankiai įvertino Pietų Korėjos įstatymų leidėjų greitai atšauktą karo padėtį, rašo BNS.
„Manau, kad paskelbimas apie karo padėties nutraukimą rodo, jog Pietų Korėja toliau laikosi teisinės valstybės principų“, – žurnalistams sakė NATO vadovas.
Jis pridūrė, jog NATO atidžiai stebi įvykius šioje šalyje partnerėje.
Pasak M. Rutte, „santykiai su Pietų Korėja yra labai svarbūs, mūsų santykiai yra tvirti, tai nepasikeis“.
Kinija – svarbi Šiaurės Korėjos sąjungininkė – paragino savo piliečius Pietų Korėjoje elgtis ramiai ir atsargiai, o Japonija sakė, kad itin susirūpinusi stebi padėtį.
Pribloškė savo šalį ir pasaulį
Yoon Suk-yeolas pribloškė pasaulį vėlai vakare per televiziją paskelbęs, kad dėl Šiaurės Korėjos ir vidinių „antivalstybinių jėgų“ keliamos grėsmės įveda karo padėtį.
Karo padėtis yra laikinas karinės valdžios įvedimas nepaprastosios padėties metu, kai manoma, kad civilinė valdžia negali funkcionuoti. Karo padėties įvedimas gali turėti teisinių pasekmių, pavyzdžiui, gali būti sustabdomos įprastos civilinės teisės ir išplečiamas karinės teisės taikymas. Teoriškai ji yra laikina, tačiau gali tęstis neribotą laiką, rašo BBC.
Po pareiškimo apie karo padėtį blokuoti parlamento atvyko daugiau kaip 280 karių ir 24 sraigtasparniai.
Tačiau 190 įstatymų leidėjų nepaisydami ginkluotų karių įsiveržė į parlamentą balsuoti prieš karo padėties paskelbimą, priversdami Yoon Suk-yeolą atšaukti savo sprendimą.
Pagal šalies konstituciją karo padėtis privalo būti atšaukta, kai to pareikalauja dauguma parlamente
Karo padėtis Pietų Korėjoje paskutinį kartą buvo įvesta prieš daugiau nei 40 metų, 1979 m., kai per perversmą buvo nužudytas tuometinis ilgametis šalies diktatorius Park Chung-hee.
Analitikai mano, kad karo padėties įvedimas susijęs su vidaus politika, o ne išorine Šiaurės Korėjos grėsme. Pietų Korėjos lyderis jau kelis mėnesius, po to, kai balandžio mėn. vykusiuose visuotiniuose rinkimuose triuškinančią pergalę iškovojo opozicija, yra neveiksnus prezidentas, o dėl kelių korupcijos skandalų šiais metais jo reitingai nuolat krenta.