Lietuvos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Baltijos jūroje pažeistų kabelių, švedai aiškinasi kinų laivo vaidmenį
Papildyta informacija apie Kinijos laivą, taip pat K. Budrio komentaru
Kaip antradienį vakare pranešė prokuratūra, Nida Grunskienė, generalinė prokurorė, dėl tarp Lietuvos ir Švedijos pažeisto kabelio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl terorizmo.
Tyrimas pradėtas atsižvelgiant į pradinę informaciją apie Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimus bei Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos pateiktą papildomą informaciją.
Prokuratūros teigimu, tyrimo metu norima išsiaiškinti ir nustatyti povandeninių kabelių pažeidimą arba nutraukimą lėmusias aplinkybes.
„Taip pat bus siekiama išsiaiškinti ir tai, ar kabeliai buvo sugadinti tyčiniais veiksmais siekiant diversinių, teroristinių tikslų, ar konstatuoti pažeidimai įvyko dėl kokių nors kitų priežasčių“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Švedų tyrėjai aiškinasi kinų laivo vaidmenį
Tuo metu britų leidinys „Financial Times“ (FT) praneša, kad tyrimą dėl kabelių nutraukimo atliekančios Švedijos institucijos tiria Kinijos balkerio judėjimą.
Kinijoje registruotas laivas „Yi Peng 3“, plaukęs iš Rusijos Ust Lugos uosto į Egipto Port Saido uostą, sekmadienio ir pirmadienio dienomis, kai buvo nutraukti minėti kabeliai, plaukė netoli jų, rodo laivų stebėjimo portalo „Marine Traffic“ duomenys. Vėliau krovininį laivą atidžiai sekė Danijos karinės jūrų pajėgos, teigė atvirųjų šaltinių žvalgybos ekspertai.
Su tyrimu susipažinę asmenys FT sakė, kad Švedija pradėjo abiejų incidentų tyrimą ir nagrinėja, kokį vaidmenį galėjo atlikti laivas „Yi Peng 3“.
Švedijos vyriausybė atsisakė komentuoti informaciją apie Kinijos laivą.
Švedijos prokuratūra oficialiai pranešė tik tiek, kad pradėjo tyrimą dėl sabotažo po to, kai buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.
„Šiuo metu pažeidimas tiriamas kaip sabotažas. Ikiteisminis tyrimas vyksta ir yra pradiniame etape. Daugiau informacijos apie tyrimą šiuo metu neturime“, – sakoma prokuroro Henriko Sodermano pareiškime.
Anot FT, laivas „Yi Peng 3“ priklauso bendrovei „Ningbo Yipeng Shipping“, kuriai iš viso priklauso tik du laivai ir kuri įsikūrusi netoli rytinio Kinijos uostamiesčio Ningbo. Susisiekti su bendrove FT nepavyko, Kinijos ambasados Stokholme ir Helsinkyje neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
VŽ primena, kad 2023 m. spalį buvo pažeistas duomenų perdavimo kabelis bei dujotiekis „Balticconnector“, jungiantys Suomiją ir Estiją ir tą padarė Honkonge registruotas laivas „Newnew Polar Bear“. Kinija tvirtino, kad incidentas įvyko dėl stiprios audros. Suomija teigė, kad greičiausiai Kinijos laivas dujotiekį pažeidė tyčia.
JAV yra apkaltinusios Kiniją suteikiant tiesioginę paramą Rusijos „karo mašinai“, tačiau viešai apie Kinijos laivų veiklą Baltijos jūroje beveik nekalbama.
„Sabotažo ar diversijų galimybės tikrai niekas neatmeta“
Lietuvos naujosios valdančiosios koalicijos atstovų teigimu, sabotažo tikrai negalima atmesti.
„Turime saugumo tarnybas, kurios tą informaciją tikrai pateiks, kai ateis laikas. Bet sabotažo ar diversijų galimybės tikrai niekas neatmeta, nes apie tai buvo įspėta anksčiau. Tai nebūtų pirmas kartas, tai tikrai nebūtų kažkokia nauja žinia“, – antradienį Seime žurnalistams sakė socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas.
„Esame taikinyje tam tikrų agresorių. Ta grėsmė nebūtinai gali ateiti iš kinetinės erdvės, nebūtinai turi būti karys, atėjęs imti žemę, raketas leisti į mūsų žemę. Yra kiti būdai, kaip sukelti paniką, sumaištį. Tokie dalykai yra, toliau tęsis. Nieko naujo toks įvykis“, – žurnalistams sakė būsimu Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku įvardijamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Gedrimas Jeglinskas.
Tuo metu kandidate į krašto apsaugos ministres įvardijama socialdemokratė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad yra prielaidų manyti, jog Kremlius susijęs su incidentu.
„Kalbant apie kabelio pažeidimą, suprantu, galutinio atsakymo dar nėra, bet bet kuriuo atveju, turint omenyje tokių incidentų kartojimąsi ir jų geografinį plitimą, aš manau, kad nebūtų labai keista manyti, kad viena iš prielaidų yra susijusi su Rusijos aktyvumo judėjimu“, – žurnalistams Seime sakė D. Šakalienė.
Jos teigimu, matoma, jog Rusija „pakankamai aktyviai“ pereina nuo kibernetinių prie fizinių operacijų, jų skaičius auga. Politikė taip pat pabrėžė anksčiau Baltijos jūroje vykusius incidentus, kuriuose dalyvavo Kinijos laivai.
„Manau, kad vienas iš dalykų, tai Kinijos ir Rusijos bendrų veiksmų stiprėjimas taip pat yra veiksnys, apie kurį galime svarstyti, tačiau, kaip ir sakiau, galutinės informacijos nėra, tai todėl ir jokių galutinių atsakymų šiuo metu pasakyti negalime“, – sakė D. Šakalienė.
NKVC: kabeliai gerokai vienas nuo kito nutolę
Nors „Telia Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis anksčiau sakė, kad kabelis tarp Švedijos ir Lietuvos buvo pažeistas panašioje vietoje, kaip ir kabelis tarp Vokietijos ir Suomijos, Lietuvos Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas tvirtina, jog kabeliai yra gerokai nutolę vienas nuo kito.
„Pagrindinė versija dabar yra, kad jie nėra viena šalia kito, atstumas yra pakankamai nemažas, bet vėlgi dar reikia įsivertinti tą atstumą. Ir laiko tarpas tarp vieno incidento ir kito incidento skaičiuojamas keliolika valandų, tai atitinkamai manome, kad tie pažeidimai nebus vienoj geografinėj vietoj“, – sakė NKVC vadovas.
Jis taip pat teigė, kad kabelių sugadinimą vertinti kaip sabotažą dar anksti.
„Atskirkime: yra vertinimas ir yra informacija. Mes kol kas kalbame apie vertinimą, informacijos pakankamai mes neturime, kad galėtume pasakyti, kas konkrečiai vyko“, – antradienį žurnalistams sakė Vilmantas Vitkauskas.
K. Budrys: būtina stiprinti žvalgybą ir patruliavimą
Pasak G. Jeglinsko, NATO turi specialias tyrimo grupes panašioms povandeninių incidentų grėsmėms analizuoti.
„Tokius dalykus turime kelti tiek NATO lygmenyje, tiek dvišaliu lygmeniu, tiek (...) Jungtinių ekspedicinių pajėgų rėmuose. Tiek Baltijos saugumo formatuose. Visa tai turime kelti ir rasti sprendimus, ką daryti“, – sakė jis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad būtina stiprinti žvalgybą ir turėti daugiau patruliavimo.
„Dabar akivaizdi išvada, kad mes turime turėti stipresnių žvalgybinių ir stebėjimo pajėgumų Baltijos jūroje, kad greičiau galėtume atsakyti, kas joje vyksta, kas joje juda tuo metu, kokie yra laivai“, – LRT laidai „Dienos tema“ antradienį sakė K. Budrys.
„Mes turime turėti daugiau patruliavimo, kad žinotume, kas tuo metu vyksta jūroje“, – teigė jis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, Lietuvos institucijos turi informacijos apie po priedanga veikiančius Rusijos žvalgybos ir kitą sabotažo veiklą vykdančius laivus.
„Mes žinome, kad tokie yra, slepiasi po įvairiausiais mokslinių tyrimų, vykdo povandeninę veiklą, kuri yra nukreipta sutrikdyti mūsų komunikacijas, kai to reikės. Mes turėtume tam didinti spaudimą ir neleisti taip laisvai naviguoti Rusijos pusei“, – sakė K. Budrys.
Jo teigimu, veikimas jūroje saugant infrastruktūros objektus turėtų būti preventyvus.
„Žinoma, kad mes visų tų tūkstančių kilometrų vamzdynų, kabelių, visos infrastruktūros, kuri atitolusi nuo kranto, dabar dar turime ir jūrinių parkų išplėtotą sistemą, (...) mes visko neapsaugosime, prie kiekvieno objekto nepastatysime Viešojo saugumo tarnybos pareigūno ir tas yra nerealu“, – kalbėjo K. Budrys.
„Reikia turėti indikacijas, kada kažkas įtartino veikia, plius turėti pakankamas atgrasymo priemones“, – pridūrė jis.
B. Pistorius: nežinome, kas už tai atsakingas, bet vertiname kaip sabotažą
Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostamiestį jungiantis kabelis nutrauktas į pietus nuo Elando salos esančiuose Švedijos vandenyse, maždaug už 700 km nuo Helsinkio.
„Tokie pažeidimai šiuose vandenyse be įsikišimo iš išorės nevyksta“, – sakė Suomijos operatoriaus „Cinia“ atstovas.
Suomijos nacionalinis tyrimų biuras antradienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl Suomiją ir Vokietiją jungiančio povandeninio telekomunikacijų kabelio pažeidimo.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį teigė, kad kabelių tarp Suomijos ir Vokietijos bei Švedijos ir Lietuvos pažeidimas yra „aiškus ženklas, kad kažkas vyksta“.
„Niekas netiki, kad šie kabeliai buvo pažeisti atsitiktinai“, – sakė B. Pistorius prieš susitikimą su Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrais Briuselyje.
„Todėl turime konstatuoti, nežinodami konkrečiai, kas tai padarė, kad tai yra hibridinis veiksmas. Ir taip pat turime daryti prielaidą, kol kas to nežinodami, kad tai yra sabotažas“, – teigė jis.
Švedijos ir Lietuvos gynybos ministrai Palas Jonsonas ir Laurynas Kasčiūnas antradienį pareiškė esantys „labai susirūpinę“ dėl šalis jungiančio povandeninio telekomunikacijų kabelio pažeidimo, kuris vertinamas kaip sabotažas.
Jie pridūrė, kad „tokios situacijos turi būti vertinamos atsižvelgiant į didėjančią Rusijos keliamą grėsmę mūsų kaimynystėje“.
