Lietuva kreipėsi į TBT dėl A. Lukašenkos režimo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui
Jos atstovai TBT įteikė prašymą pradėti tyrimą dėl priverstinės asmenų deportacijos ir persekiojimo, kito žiauraus elgesio, prieštaraujančio pagrindinėms tarptautinės teisės normoms.
Po 2020 metais Baltarusijoje įvykusių Vakarų nepripažįstamų rinkimų į šalies prezidentus, Baltarusijos pilietinė visuomenė sukilo prieš autoritarinį režimą, tačiau šios iniciatyvos buvo numalšintos masiniu nepritariančiųjų persekiojimu, kankinimais, areštais bei įkalinimu.
„Baltarusijos žmonės dėl režimo priespaudos buvo priversti palikti šalį ir slapstytis kaimyninėse valstybėse. Per pastaruosius kelerius metus šimtai tūkstančių baltarusių siekė humanitarinės apsaugos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje“, – rašoma pranešime.
Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu virš 60.000 baltarusių nuolat gyvena Lietuvoje.
Pasak Ewelinos Dobrowolskos, teisingumo ministrės, negalima susitaikyti su kaimyninėje šalyje režimo daromais tarptautiniais nusikaltimais, kurių mastas ir paplitimas jau senai peržengė Baltarusijos sieną.
Anot jos, žmonių priverstinė deportacija tiesiogiai liečia ir Lietuvos saugumo interesus, taip pat įpareigoja Lietuvą, kaip Romos Statuto valstybę narę, reaguoti ir prašyti TBT įsitraukimo.
Prieš kreipdamasi į TBT ministerija surinko įvairių įrodymų
Teisingumo ministerijos teigimu, prieš kreipiantis į teismą buvo įvertinta Baltarusijos demokratinės opozicijos perduota medžiaga apie Minsko režimo padarytus ir daromus nusikaltimus žmoniškumui. Ministerija sako rinkusi įrodymus iš kitų šaltinių – nevyriausybinių organizacijų bei kitų iniciatyvinių platformų, kurios fiksuoja nusikaltimus, renka ir saugo įrodymus, dirba su nusikaltimų aukomis.
Situacijos teisiniam vertinimui atlikti buvo pasitelkti nepriklausomi tarptautinės teisės ekspertai.
Nors Baltarusija nepatenka į TBT jurisdikciją, vis tik jam priklauso tirti situacijas, kai nusikaltimai žmoniškumui peržengia valstybių, kurios yra Romos Statuto dalyvės, tokių kaip Lietuva, sienas.
Kreipimasis dėl situacijos Baltarusijoje yra antrasis atvejis per pastaruosius dvejus metus, kai Lietuva aktyvuoja Romos Statuto straipsnį, pagal kurį valstybės narės prašymu TBT prokuroras turi pradėti situacijos tyrimą.
Lietuva 2022 metais jau naudojosi teise kreiptis į TBT, kai pareikalavo Rusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumų Ukrainoje tyrimo, vėliau prie kreipimosi prisijungė dar 42 pasaulio valstybės. Šiai dienai išduoti šešis arešto orderiai Vladimirui Putinui ir kitiems aukščiausiems režimo pareigūnams.
Tarptautinis baudžiamasis teismas – nuolat veikiantis teismas, kurio tikslas užkirsti kelią nebaudžiamumui už baisiausius nusikaltimus ir skirtas atsakingų asmenų individualios baudžiamosios atsakomybės užtikrinimui už tarptautinius nusikaltimus.
