EP rinkimai: dešiniojo politinio spektro jėgų pergalė, smūgiai E. Macronui ir O. Scholzui
Atnaujintas vietų pasiskirstymas EP frakcijose
Negalutiniai rezultatai rodo, kad centro dešinės Europos liaudies partija (ELP) išlieka didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente ir turėtų gauti 185 vietas (+9).
„Mes laimėjome Europos Parlamento rinkimus, esame stipriausia partija, esame stabilumo inkaras“, – sakė šiai partijai atstovaujanti dabartinė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Ji pabrėžė, kad „centras laikosi“, tačiau taip pat, kad kairiųjų ir dešiniųjų kraštutinės jėgos sulaukė žymios paramos, todėl „rezultatas ateina su didele atsakomybe centro partijoms“.
Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 137 vietomis (–2).
Daugiausia praradimų patirs Liberalų frakcija „Atnaujinkime Europą“ (79 vietos; –23) ir „Žalieji“ (52; –19). Daugiau vietų naujajame EP, kaip ir prognozuota, gaus kraštutinių dešiniųjų „Identiteto ir demokratijos“ frakcija (58; +9) bei „Europos konservatorių ir reformuotojų“ (73; +4) frakcija. Be to, kraštutinių dešiniųjų nemažai yra tarp vadinamųjų neprisijungusiųjų ir nepriklausomų politikų, tarp kurių – „Alternatyva Vokietijai“ atstovai.
[infogram id="b8a891f4-31fb-474c-b317-0f936185b2a4" prefix="dIl" format="interactive" title="Vietų pasiskirstymas Europos Parlamente 2024 m."]
Bene didžiausią pergalę iš Europos kraštutinės dešinės partijų pasiekė Marine Le Pen Nacionalinis sambūris, gavęs 30 mandatų. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono Atgimimo partija liko antra su 13 mandatų. Po tokio triuškinančio pralaimėjimo jis pranešė paleidžiantis parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus birželio 30-ąją.
Vokietijoje skaudų smūgį patyrė kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai, gavę 14 vietų, kai konservatoriai užsitikrino 29 mandatus. Juos aplenkė ir kraštutinės dešinės „Alternatyva Vokietijai“ (15 vietų).
Tuo metu Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir jos partija „Italijos broliai“ šventė pergalę – 24 vietos, opozicinė Demokratų partija gavo 20 vietų.
Lenkijoje 21 mandatą gavo premjero Donaldo Tusko centristinė Pilietinė koalicija, opozicinė „Teisės ir teisingumo“ partija – 20.
[infogram id="e23cb803-b4c7-41a3-afd0-ad29e8c48c72" prefix="6M4" format="interactive" title="Vietos pagal politines frakcijas didžiosiose ES šalyse"]
Vengrijos premjero Viktoro Orbano partija „Fidesz“ nugalėjo, surinkusi 44,3% (10 vietų), bet tai prasčiausias rezultatas nacionaliniuose ir ES rinkimuose per beveik 15 metų. Tuo metu politikos naujoko Peterio Magyaro vadovaujama partija įveikė visas kitas opozicines jėgas (7 mandatai).
Geerto Wilderso vadovaujama kraštutinės dešinės Laisvės partija nebus didžiausias Nyderlandų balsas naujajame EP, kaip buvo manoma prieš rinkimus. Negalutiniai rezultatai parodė, kad ji užėmė antrąją vietą, gavusi šešis iš 31 Nyderlandų mandatų ir atsilikusi nuo Žaliųjų ir Darbo partijos aljanso, kuriam atiteko aštuonios vietos.
Ispanijoje valdantieji socialistai (20 vietų) atsiliko nuo konservatorių (22 mandatai).
Tačiau Šiaurės šalyse sustiprėjo kairiųjų ir žaliųjų partijos, o parama kraštutinių dešiniųjų jėgoms smuko, rodo oficialūs negalutiniai rezultatai.
Pavyzdžiui, buvo tikimasi, kad prieš imigraciją nusistačiusi Švedijos demokratų (SD) partija, kuri remia Ulfo Kristerssono vyriausybę, surinks daugiau balsų, aplenks U. Kristerssono konservatyviąją Nuosaikiųjų partiją ir taps antra pagal dydį jėga, kaip ir per 2022 metų šalies visuotinius rinkimus. Tačiau pirmą kartą per rinkimus partijos istorijoje jos pozicijos susilpnėjo. Žaliųjų partija liko trečia.
Danijoje, suskaičiavus visus balsus, nugalėtoja tapo Socialistinė liaudies partija, valdantieji socialdemokratai liko antri.
Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris iš 11 mandatų (20,92%), rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Antri rinkimuose liko opoziciniai socialdemokratai su 17,64% balsų ir dviem mandatais.
Duomenys taip pat rodo, kad po vieną mandatą gauna Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (8,96% balsų), Laisvės partija (7,93%), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (5,84%), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (5,67%), Liberalų sąjūdis (5,31%) ir Tautos ir teisingumo sąjunga (5,35% balsų).
[infogram id="62b0fcb2-0006-4334-87af-949640caa307" prefix="N2P" format="interactive" title="Lietuvos EP nariai 2024-2029 m."]
[infogram id="42d3bdc5-87fb-4ca8-9cee-bde80fe9685c" prefix="Mii" format="interactive" title="Lietuvos partijų surinkti balsai 2024 m. EP rinkimuose"]
