G. Meloni po EP rinkimų: Italijos vyriausybė dabar stipriausia Europoje
Papildymai visame tekste
Kreipdamasi į šalininkus viešbutyje „Parco dei Principi“ netoli Romos Villa Borghese parko, kur ji šventė savo pergalę 2022 m. šalies parlamento rinkimuose, G. Meloni sakė: „Prieš dvejus metus buvome čia kartu ir tai buvo puiki naktis. Ši man dar geresnė, nes prieš dvejus metus tai buvo viltimi paremtas statymas. Tačiau po dvejų metų vyriausybės, kuri buvo blogiausioje įmanomoje situacijoje, (darbo) tie patys žmonės pasakė: jūs esate čia dėl mūsų“.
Dabartinis rezultatas geresnis nei kiek daugiau kaip 26% balsų, gautų per nacionalinius rinkimus 2022-ųjų rugsėjį. O per 2019 metų Europos Parlamento rinkimus G. Meloni partija Italijoje buvo gavusi tik 6% balsų.
G. Meloni teigė, kad iš italų gauta žinia yra „nesustoti ir, jei įmanoma, daryti tai su didesniu ryžtu“.
Ji pridūrė: „Didžiuojuosi, kad Italija dabar gali prisistatyti G 7 ir Europoje su stipriausia vyriausybe iš visų. Tai yra ne tik pasitenkinimas, bet ir didelė atsakomybė“.
Kaip jau skelbta, kitų didžiųjų ES šalių – Prancūzijos ir Vokietijos – valdantieji patyrė triuškinančius pralaimėjimus.
VŽ rašė, kad po rinkimų naujojo EP sudėtis priklausys ir nuo G. Meloni pasirinktos krypties.
Ją viliojo ir centro dešiniųjų Europos liaudies partijai (ELP) priklausanti Ursula von der Leyen, kuri pretenduoja į antrąją Europos Komisijos pirmininkės kadenciją, ir Marine Le Pen iš Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio.
„Po kelių valandų Giorgia Meloni gali būti geriausias pozicijas turinti premjerė ES pagal politinę galią“, – aiškėjant rezultatams socialiniame tinkle „X“ pažymėjo Romoje įsikūrusio universiteto LUISS politikos analitikas Lorenzo Castellani.
Dalyvaudama rinkimų kampanijoje G. Meloni teigė, kad norėtų atvesti kraštutinius dešiniuosius į pergalę Europoje, panašią į tą, kokią ji pasiekė Italijoje.
Tačiau tarp jos ir M. Le Pen, priklausančių skirtingoms grupėms Europos Parlamente, tvyro tam tikra įtampa.
„Nemanau, kad G. Meloni nori vėl dirbti su tokiais kaip M. Le Pen“, – sakė Daniele Albertazzi, vienas iš analitinio centro „Centre for Britain and Europe“ vadovų.
„Ji turės mažiau europarlamentarų nei M. Le Pen, bet ji yra ministrė pirmininkė“, – teigė jis.
„Manau, kad dabar ji ir toliau stengsis žaisti žaidimą su didžiaisiais veikėjais ir sutelks dėmesį į Europos liaudies partiją“ bei į derybas dėl kito Europos Komisijos vadovo, naujienų agentūrai AFP sakė D. Albertazzi.
Prieš daugiau nei metus pradėjusi vadovauti labiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų į politinę dešinę nutolusiai Italijos vyriausybei, G. Meloni kruopščiai balansuoja tarp politinių jėgų.
Per rinkimų kampaniją ji žadėjo atkurti Italijos nacionalinį pasididžiavimą ir skatinti ekonomiką, saugoti šalies krikščioniškąją kultūrą ir tradicines šeimos vertybes bei mažinti nelegalią imigraciją.
Tačiau, nepaisant to, kad pasisakė prieš ES „superstruktūrą“, ji taip pat glaudžiai bendradarbiavo su U. von der Leyen ir sulaukė Vašingtono palaikymo dėl savo tvirtos paramos Ukrainai.
G. Meloni džiaugėsi visos savo vyriausybės sėkme per balsavimą, tačiau parama jos jaunesniajai koalicijos partnerei, Matteo Salvini kraštutinių dešiniųjų antiimigracinei „Lygai“, ženkliai smuko.
2019 metų Europos Parlamento rinkimuose M. Salvini triumfavo surinkęs 34% balsų, tačiau vėliau jį nustelbė G. Meloni ir, kaip rodo neoficialūs pirmadienio rezultatai, jo partija gavo tik 9,12% balsų.
Taip pat paaiškėjo, kad „Lygos“ lyderį aplenkė ir dešinioji partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia), kurią įkūrė buvęs premjeras Silvio Berlusconi. Ši partija gavo 9,72% balsų.
Italijoje rinkėjų aktyvumas buvo 49,69% – mažiausias per visą šalies istoriją.
[infogram id="e23cb803-b4c7-41a3-afd0-ad29e8c48c72" prefix="6M4" format="interactive" title="Vietos pagal politines frakcijas didžiosiose ES šalyse"]
