Lenkijos valdantieji rinkimuose pelnė pergalę, bet jų persvara – minimali

Nepaisant pergalės, EP rinkimų rezultatai taip pat atskleidė, kad D. Tusko persvara – minimali.

Premjero Pilietinė koalicija (KO) gavo 37,1% balsų, o nuo 2015 iki 2023 m. valdžiusi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuriai vadovauja Jaroslawas Kaczynskis, surinko 36,2% balsų. 

Tai rodo, kad daug rinkėjų vis dar palaiko PiS konservatyvias pažiūras. 

Du PiS kandidatai, buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis ir jo buvęs pavaduotojas Maciejus Wasikas, laimėjo EP mandatus, nors anksčiau buvo nuteisti už piktnaudžiavimą valdžia. 

Šių metų pradžioje jie buvo įkalinti už įgaliojimų viršijimą, tačiau prezidentas Andrzejus Duda jiems suteikė malonę.

Tuo metu kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, kuri laikosi griežtos antiukrainietiškos pozicijos, pasiekė geriausią visų laikų rezultatą ir užėmė trečią vietą su 12,1% balsų. 

Toks rezultatas rodo, kad Lenkijoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, didėja parama nacionalistinėms, prieš Bendriją nusistačiusioms partijoms.

Mandatą EP gavęs „Konfederacijos“ kandidatas Grzegorzas Braunas pagarsėjo tuo, kad pernai gruodį Seime griebė gesintuvą ir priėjęs prie Chanukos menoros apipurškė jos žvakes.

D. Tuskas, kuris 2007–2014 m. ėjo Lenkijos premjero pareigas, o vėliau užėmė Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas, gruodį grįžo į valdžią Lenkijoje, praėjusį rudenį visuotinius rinkimus laimėjus trijų partijų koalicijai. 

Tačiau tuose rinkimuose PiS vis tiek gavo daugiau balsų nei bet kuri kita partija.

Sekmadienį pirmą kartą per daugelį metų PiS negavo daugumos balsų.

Dviejų D. Tusko Pilietinės koalicijos partnerių – „Trečiojo kelio“ ir „Kairės“ – rezultatai buvo prasti.

Plačiau apie EP rinkimus skaitykite šioje laiko juostoje. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.