Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų pradėjo streiką ir žygius į Vilnių
Papildyta NŠA informacija apie streikuojančiųjų skaičių.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad streiką pradeda apie 3.000 pedagogų maždaug 185 švietimo įstaigose, jų skaičius augs.
Mokytojai protestą reikš mokyklose, žada mėnesio trukmės protesto akcijas, žygius į Vilnių iš įvairių Lietuvos miestų.
Penktadienio vidurdienį mokytojai rinksis prie Vyriausybės, kur organizuos „pilietiškumo pamoką“.
Nacionalinės švietimo agentūra penktadienį skelbė, kad prie streiko visoje Lietuvoje prisijungė per 2.000 mokytojų, daugiausia streikuojančiųjų – Klaipėdoje.
132-ose Lietuvos mokyklose iš viso streikuoja 2439 darbuotojai, 2257 iš jų – pedagoginiai darbuotojai, daugumą jų, 2,1 tūkstančio, sudaro mokytojai.
Iš viso įstaigose, kuriose vyksta streikas, dirba 11.200 darbuotojų. Jos sudaro apie 7% visų mokymo įstaigų.
NŠA duomenimis, be daugiau nei 2.000 streikuojančiųjų bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojų taip pat streikuoja per 200 ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų ir po keletą neformaliojo vaikų švietimo bei profesinių mokyklų darbuotojų.
Daugiausia, 568 darbuotojai, streikuoja Klaipėdoje, antroje vietoje – Vilnius, kur streikuoja 301 darbuotojas. Per 200 mokyklų darbuotojų streikuoja Kaišiadorių rajone ir Panevėžyje, per šimtą – Alytuje ir Panevėžio rajone.
Dar dešimtyje savivaldybių streikuoja po kelias dešimtis darbuotojų.
„Pagalbos šauksmas“
LŠDPS pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė prieš penkerius metus buvo tarp kelių dešimčių mokytojų, kelioms savaitėms „užėmusių“ Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją per tada vykusį mokytojų streiką.
Dabar Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja kartu su kitais kolegomis iš uostamiesčio išsirengė į žygį į Vilnių.
Klaipėdos Atgimimo aikštėje, iš kur planuojama pradėti šį žygį, penktadienio rytą susirinko iki šimto mokytojų ir juos palaikančių moksleivių. Jie nešėsi plakatus su užrašais „Tik siekdami tikslo jį pasieksime“ ar „Mums reikia nepavargusių mokytojų“.
„Kaip į pamokas išeina mokytojai, dabar išeis į Lietuvą“, – BNS sakė L. Bručkienė.
Iš Klaipėdos mokytojai penktadienį pasieks Gargždus, vėliau jų kelionė tęsis į Endriejavą, Rietavą. Čia numatyta susitikti su žygeiviais iš Skuodo.
„Kaip nebuvau miegotoja ant grindų, taip nesu ir žygiuotoja, tačiau sportininkė“, – teigė pedagogė.
Pagal numatytą planą, spalio 11 dieną žygio dalyviai pasieks Kauną, o vėliau tęs kelionę į sostinę.
Pats LŠDPS lyderis A. Navickas penktadienį pradeda žygį iš Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos į Vilnių. Kelionė, pasak jo, truks maždaug savaitę, kasdien tikimasi nužygiuoti apie 15–20 kilometrų.
Mokytojų žygius visoje Lietuvoje organizuoja LŠDPS remianti Lietuvos moksleivių sąjunga. Jos prezidentas Jonas Trumpa BNS teigė, jog ketvirtadienio 17 val. duomenimis, iš viso užsiregistravo 179 dalyviai, dauguma jų – mokytojai.
Tuo metu bent dalyje Lietuvos mokyklų streikas vyks tyliai.
Vilniaus Žvėryno gimnazijoje nematyti jokių streiko ženklų, ant klasių durų nekaba įspėjimai apie protestą, nors penktadienį šioje mokykloje streikuoja daugiau nei 20 mokytojų. Jau kitą savaitę jų skaičius turėtų išaugti dvigubai.
Gimnazijos istorijos mokytoja Odeta Jonikienė streiką pavadino „pagalbos šauksmu“.
„Nei mes norime streikuoti, nei čia kažkokia atrakcija“, – BNS sakė pedagogė.
„Pažiūrėkite, kas darosi. Kodėl jauni neina į mokyklas? Todėl, kad jie negali išgyventi“, – pridūrė ji.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Augant kibernetinių grėsmių skaičiui, didėja poreikis apsaugoti strateginės reikšmės objektus. Vienas iš būdų sustiprinti savo organizacijos sistemų atsparumą – saugumo operacijų centrų (SOC) paslauga, kuria pradėjo naudotis Ignalinos atominė elektrinė. Agnės Pastalienės, „Telia“ kibernetinio saugumo produktų vadovės, teigimu, tinkamas šios paslaugos teikėjo pasirinkimas gali lemti sėkmingą organizacijos veiklos tęstinumą.
Tikisi kompromiso
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengia nepasiekusi susitarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl pedagogų darbo sąlygų.
Vyriausybė siūlo algas mokytojams kelti kitąmet dviem etapais: iš viso 21%], iš jų 10 proc. – nuo sausio. Taip žadama pasiekti, kad vidutinė mokytojo alga nuo 2024-ųjų rudens pasiektų 130% vidutinio šalies darbo užmokesčio.
A. Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkina. Ši profesinė sąjunga reikalavo mokytojų atlyginimus nuo šių metų rugsėjo didinti 20%, nuo kitų metų sausio – dar 30%.
„Norėčiau tikėtis, kad ministerija pateiks pasiūlymus, kad bus kompromisinis variantas, priimtinas abiem pusėm“, – sakė streikuojanti mokytoja L. Bručkienė.
„Tada galėsiu grįžti namo ne pėsčiomis“, – pridūrė ji.
Švietimo ministras Gintautas Jakštas sako sieksiantis greito susitarimo su streiką penktadienį pradėjusia LŠDPS, tačiau tvirtina, kad piniginių rezervų biudžete patenkinti visus keliamus reikalavimus nėra.
Ministras LRT radijui sakė apgailestaujantis, kad su Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga susitarti nepavyko.
„Apgailestauju, kad pasitraukė iš derybų. Labai tikiuosi, kad pavyks rasti sutarimą kuo greičiau, nes suprantame, kad dėl streiko didžiausią žalą patiria mokiniai, yra apribojama jų konstitucinė teisė į ugdymą, žalą patiria ir mokinių tėvai, globėjai, kurie, jei streikuoja visa mokykla, turės užtikrinti ir mokinių saugumą, jei neturės galimybių mokykla priimti vaikų į mokyklas, jie turės likti namie – tai sukelia didelius nepatogumus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.
VŽ rašė, kad ketvirtadienį G. Jakštas pranešė, jog su keturiomis iš penkių profesinių sąjungų sutarta iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Taip pat šios profsąjungos, anot ministro, pritarė anksčiau skelbtam siūlymui dėl kitų metų algų kėlimo.
Naujienų agentūros BNS užsakyta rugsėjį bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad mokytojų planus streikuoti palaiko 60% Lietuvos gyventojų.
