U. von der Leyen: ES tirs Kinijos subsidijas elektromobiliams, stipriau rems vėjo energetiką
Papildyta skirsniu „Dėmesys dirbtiniam intelektui“
EK vadovės teigimu, pasaulio rinkas dabar užplūdo pigesni kiniški elektromobiliai, kurių kaina dirbtinai mažinama didžiulėmis valstybės subsidijomis.
„Pernelyg dažnai mūsų įmonės neįleidžiamos į užsienio rinkas arba tampa grobuoniškos praktikos aukomis. Dažnai jas nukonkuruoja konkurentai, gaunantys didžiules valstybės subsidijas“, – sakė U. von der Leyen, pažadėjusi ginti Europos pramonę.
Kartu ji pabrėžė, kad Europa yra atvira konkurencijai.
„Tačiau taip pat labai svarbu palaikyti atvirą bendravimą ir dialogą su Kinija, nes taip pat yra temų, kuriomis galime ir turime bendradarbiauti“, – sakė U. von der Leyen.
„Mažinti riziką, o ne atsisieti – toks bus mano požiūris bendraujant su Kinijos vadovybe vėliau šiais metais vyksiančiame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime“, – pridūrė ji.
Kaip pažymi „Financial Times“, tyrimas dėl Kinijos subsidijų gali būti viena didžiausių prekybos bylų, ES bandant užkirsti kelią tam, kad nepasikartotų 2010 metų pradžios įvykiai jos saulės energijos pramonėje, kai dėl pigaus kiniško importo fotovoltinių elementų gamintojai tapo nemokūs.
U. von der Leyen pabrėžė, kad elektromobilių sektorius yra labai svarbi švarios ekonomikos pramonės šaka, turinti didžiulį potencialą Europai.
Žada daugiau paramos vėjo energetikai
Ji taip pat pareiškė, kad ES pateiks priemonių paketą, skirtą Europos vėjo energijos pramonei paremti, atsinaujinančiosios energijos bendrovėms susiduriant su sunkumais, įskaitant infliaciją.
„Dar labiau paspartinsime leidimų išdavimą. Patobulinsime aukcionų sistemas visoje ES. Daugiausia dėmesio skirsime įgūdžiams, galimybėms gauti finansavimą ir stabilioms tiekimo grandinėms“, – sakė U. von der Leyen.
ES yra užsibrėžusi vieną ambicingiausių pasaulyje atsinaujinančiosios energijos plėtros tikslų – iki 2030 m. 42,5% ES energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių.
U. von der Leyen taip pat patikino, kad ES siekia sąžiningo ir teisingo perėjimo prie neutralumo anglies dioksido išmetimo atžvilgiu, derindama kovą su klimato kaita su verslo ir ūkininkų interesais.
Dėmesys dirbtiniam intelektui
EK vadovė paragino greitai susitarti dėl Komisijos plano remti įmonių investicijas į tokias naujas technologijas, kaip dirbtinis intelektas ir kvantinė kompiuterija, per 10 mlrd. Eur vertės Europos strateginių technologijų platformą (STEP).
Ji savo kalboje apskritai daug dėmesio skyrė dirbtiniam intelektui (DI). U. von der Leyen sakė norinti, kad ES vadovautų kuriant naują pasaulinę DI klausimams skirtą struktūrą. Ji pasiūlė įsteigti naują instituciją, panašią į Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją, „prie kurios stalo susėstų mokslininkai, technologijų bendrovės ir nepriklausomi ekspertai“.
Jos teigimu, dirbtinis intelektas „juda greičiau, nei tikėjosi net jo kūrėjai. Taigi turime vis mažėjančią galimybę atsakingai vadovauti šiai technologijai“.
Komisija 2021 m. jau pasiūlė DI aktą – taisyklių rinkinį, skirtą dirbtinio intelekto technologijoms ir numatantį dideles baudas pažeidimo atveju. Šiuo metu dėl jo vyksta politinės derybos tarp teisės aktų leidėjų ir ES sostinių.
Darbas Super Mario
L. von der Leyen, sakydama metinę kalbą, pranešė paprašiusi Mario Draghi, buvusio Italijos premjero ir ECB vadovo, parengti ataskaitą apie Europos konkurencingumo ateitį ir pavadino jį „vienu didžiausių Europos ekonomikos protų“.
M. Draghi yra pelnęs „Super Mario“ pravardę dėl to, kad prieš dešimtmetį suvaldė euro zonos krizę.
„Europa darys viską, kad išlaikytų savo konkurencinį pranašumą“, – tikino EK vadovė.
Greito grįžimo prie 2% infliacijos nesitiki
EK pirmininkė metinėje kalboje taip pat pareiškė, kad infliacija euro zonoje, kuri išlieka didelė, greitai nesumažės iki Europos centrinio banko (ECB) nustatyto 2% tikslo.
„Žinome, kad grįžimas prie ECB vidutinės trukmės tikslo užtruks“, – sakė ji savo metiniame pranešime iš Strasbūro, tačiau pasidžiaugė mažėjančiomis energijos kainomis.
Rugpjūtį metinė infliacija euro zonoje siekė 5,3%.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Akropolis“ šį rudenį pasitiko aktyviai – čia duris atvėrė nauji prekių ženklai ir atsinaujinusios parduotuvės, dar keli nauji nuomininkai pradės veiklą paskutinį šių metų ketvirtį. Vertinant ir ilgą laiką veikiančias, ir naujas prekių ir paslaugų vietas, per šiuos metus iš viso atsinaujins apie 20 proc. viso prekybos centro nuomai skirto ploto. Nuo naujų skonių iki lietuviškų prekių ženklų – toks atsinaujinimas reiškia dar didesnę įvairovę lankytojams ir naujas galimybes verslams.
Verslams susiduriant su iššūkiais, kaip užtikrinti efektyvų, ekonomišką ir tvarų krovinių gabenimą į įvairias Europos rinkas, tinkamiausią sprendimą gali pasiūlyti kelių transporto rūšių – geležinkelių ir kelių – derinimas. Intermodaliniai pervežimai leidžia nepriklausyti nuo vieno transporto būdo, gerokai sumažinti transportavimo kaštus ir CO2 emisijas, be to, tinka tiek dideliems, tiek ir mažesniems kroviniams, vežamiems konteineriuose ar puspriekabėse. Verslams tai reiškia didesnį pasirinkimą ir lankstumą bei konkurencinį pranašumą, padedantį augti tarptautinėse rinkose.
„Europos Sąjungoje šiuo metu nežinau nė vienos trąšų gamyklos, kuri galėtų dirbti visu pajėgumu. Aplinkybės tokios, tarsi ilguoju laikotarpiu ši pramonės šaka apskritai turėtų išnykti“, – sako Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos AB „Achema“, kurią valdo koncernas „Achemos grupė“, generalinė direktorė Audronė Kuskytė. Įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – dvejus metus dirbo nuostolingai, tačiau vadovė mato bent porą svarbių aplinkybių, kurios padėtų „Achemai“ atgauti pagreitį.
Lietuvai stiprinant gynybos pajėgumus, ypatingą reikšmę įgauna technologiniai sprendimai, kurie padeda užtikrinti valstybės saugumą. Vilniuje surengta „Miltech akademija 2025“ tapo platforma aptarti svarbiausias gynybos inovacijų kryptis – nuo dronų ir autonominių sistemų iki dirbtinio intelekto taikymo, ryšių technologijų, testavimo bei hibridinių grėsmių prevencijos. Renginį organizuoja Inovacijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos kariuomene bei Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.
Europos Komisijos vadovės trečiadienį Europos Parlamente pasakyta metinė kalba apie Bendrijos padėtį yra paskutinis jos metinis pranešimas prieš kitus EP rinkimus.
Šia kalba oficialiai pradedami ES darbo metai – ji sutampa su pirmąja EP plenarine sesija po vasaros pertraukos.
