Lietuvos ambasadorius NATO: susitarimas dėl gynybos planų yra didelis susitikimo laimėjimas
Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtintais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.
„Tai yra puikus rezultatas Vilniaus viršūnių susitikimo, kad regioniniai planai yra patvirtinti, ir kartais mes jų svarbos pilnai neįvertiname“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
Pasak jo, tai yra „esminis posūkis“ nuo požiūrio, vyravusio po 1990-ųjų, kai buvo manoma, jog „taikos dividendų laikotarpis atneš taiką“.
„Dabar grįžtame prie tokios tikrosios gynybos politikos, kuri remiasi priešakine gynyba, tai yra gynyba nuo pačios pirmos minutės visomis turimomis karinėmis pajėgomis“, – kalbėjo ambasadorius prie NATO.
Jo teigimu, svarbu, jog konkretaus regiono gynybai bus dedikuotos konkrečios pajėgos, kurios turės būti šioje vietoje.
„Bus dedikuotos konkrečios pajėgos Lietuvos, šiuo atveju viso rytinio flango, gynybai. Tai aljanso pajėgos yra kitų šalių pajėgos. Aš nenorėčiau toliau eiti į detales, nes tai yra konfidenciali informacija, bet įvykus konfliktui, pajėgos turėtų būti visos pasiruošusios Lietuvos teritorijoje. Ne tik Lietuvos pajėgos, bet kitos pajėgos, skirtos būtent Lietuvos gynybai“, – sakė diplomatas.
Pagal naujos kartos planus, šalys priskirtų daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuotų vyriausiasis NATO karinė vadovybė. Tai sumažintų riziką, jog politiniai sprendimai dėl pajėgų skyrimo imtų vėluoti.
Lietuvos gynybai planuose kertinis vaidmuo tektų Vokietijai.
Ukraina kvietimo nesulauks, tikisi aiškesnės tvarkos
Ukraina nesulauks kvietimo į NATO, tačiau bus nustatyta aiškesnė tvarka, kokiomis sąlygomis jis galėtų būti suteiktas, sako Lietuvos ambasadorius prie Aljanso.
„Na ir dėl to kvietimo – taip, Vilniuje kvietimo nebus, bet bus nustatyta gerokai aiškesnė tvarka, kaip tas kvietimas galėtų atsirasti, kai sąlygos bus tinkamos“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
Komentuodamas vertinimus, jog formuluotė, kad Ukraina į NATO bus priimta pasibaigus karui, gali skatinti Rusiją vilkinti karo veiksmus, ambasadorius teigė, jog „būtent taip ir nebus pasakyta, todėl, kad mes irgi puikiai suprantame, ką tai reikštų“.
Bloko narės svarsto atleisti Ukrainą nuo pareigos įvykdyti Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP), remti Ukrainą karinėmis priemonėmis ir įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą.
D. Matulionio teigimu, dėl galutinio deklaracijos teksto tebevykstant deryboms, veiksmų plano reikalavimas „bus greičiausiai panaikintas“.
Vis dėlto Ukraina ragina Aljansą žengti dar toliau ir sutarti dėl jos pakvietimo į NATO pasibaigus karui.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda renginio išvakarėse tvirtino, kad Kyjivo kelias į narystę Aljanse turi būti apibrėžtas laike.
Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas prieš atvykdamas į Vilnių tvirtino, kad karas su Rusija turi baigtis prieš NATO pradedant svarstyti Ukrainos narystės klausimą. Anot jo, Kyjivas turi „atitikti ir kitus kvalifikacinius reikalavimus“, jog sulauktų kvietimo prisijungti.
