KT: neteisėtų migrantų uždarymas užsieniečių centruose prieštarauja Konstitucijai
Atnaujinta vidaus reikalų ministrės komentaru.
„Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos tiek, kiek pagal jas visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinti nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai“, – nutarimą paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda.
KT bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą. Užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Skundą pateikęs Irako pilietis nurodė, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, užtikrinančių teisminę peržiūrą ir teisinio tikrumo principo įgyvendinimą.
Irako piliečio pasą turintis vyras 2021 metų liepos 31 dieną buvo sulaikytas neteisėtai kirtęs sieną ir apgyvendintas užsieniečių registracijos centruose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Pareiškėjas prašė pripažinti, kad nuo 2021 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2022 metų vasario 3 dienos jo sulaikymas buvo neteisėtas.
Vyras teigė, kad jis buvo de facto sulaikytas, nes jo laisvė buvo suvaržyta nesant jokio nacionalinio teismo ar kitos Lietuvos institucijos sprendimo, ir jam nebuvo žinoma nei kiek laiko, nei dėl kokių priežasčių jo laisvė ribojama.
Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.
Agnė Bilotaitė, Vidaus reikalų ministrėv, sako, kad KT prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos įstatymo nuostatos buvo būtinos, kad Lietuva „netaptų pereinamuoju kiemu“.
„Tai buvo būtinos priemonės, kurias Lietuva turėjo priimti, kad apsaugotų nacionalinį saugumą ir Lietuva nebūtų pereinamuoju kiemu“, – trečiadienį komentuodama KT sprendimą žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
A. Bilotaitė teigė, kad ministerijos teisininkai vertins KT nutarime išdėstytus argumentus ir tuomet priims sprendimus, taip pat pažymėjo, kad dalis nuostatų, dėl kurių pasisakė teismas, jau yra negaliojančios, o situacija nuo migrantų krizės pradžios – pasikeitusi.
„Mes neturėjome kitų priemonių gintis, mes neturėjome fizinio barjero, neturėjome sienos stebėjimo sistemų ir neturėjome sprendimo apgręžti arba neįleisti asmenų, kurie neteisėtais būdais patenka į Lietuva“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat teigė, kad prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos nėra jos vienasmenė atsakomybė, nes pataisas priėmė Seimas ir pasirašė prezidentas.
„Už įstatymą balsavo 84 seimo nariai, tai nebuvo vienasmenis ministrės sprendimas, kai mes jį svarstėme parlamente, Teisės departamento pastabų, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, nebuvo, ir jį pasirašė prezidentas, jis nebuvo vetuotas“, – kalbėjo ministrė.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4.200 migrantų.
Jie buvo sulaikyti ir apgyvendinti užsieniečių registravimo centruose. Dabar dauguma jų yra išvykę ar išsiųsti iš šalies arba turi judėjimo laisvę.
