Naujasis Škotijos lyderis H. Yousafas žada nepriklausomybę
Papildyta naujojo premjero citatomis, kontekstine informacija.
Po nesutarimų kupinos kovos, kuri prasidėjo po netikėto N. Sturgeon atsistatydinimo praėjusį mėnesį, jis nugalėjo surinkęs 52% Škotijos nacionalinės partijos (SNP) narių balsų.
Trečiadienį jis bus prisaikdintas Škotijos pirmuoju ministru ir taps pirmuoju etninės mažumos vyriausybės vadovu bei pirmuoju musulmonu, vadovausiančiu vienai svarbiausių Jungtinės Karalystės (JK) partijų.
Jis taip pat tapo jauniausiu Škotijos lyderiu, pradėsiančiu vadovauti praėjus keliems mėnesiams po to, kai jauniausiu modernių laikų JK ministru pirmininku būdamas 42 metų tapo Rishi Sunakas.
37-erių vyras pažadėjo ir toliau siekti pagrindinio SNP politinio tikslo – Škotijos nepriklausomybės, už kurią N. Sturgeon kovojo nuo tada, kai jos partija pralaimėjo 2014 m. surengtą referendumą šiuo klausimu.
„Škotijos žmonėms dabar labiau nei bet kada anksčiau reikia nepriklausomybės, ir mes būsime ta karta, kuri užtikrins nepriklausomybę“, – savo pergalės kalboje sakė H. Yousafas.
Jis pridūrė, kad jo neatidėliotinas prioritetas yra apsaugoti škotus nuo JK pragyvenimo išlaidų krizės ir reformuoti viešąsias paslaugas.
„Sieksiu vadovauti Škotijai ir visų mūsų piliečių interesams, kad ir kokios jūsų politinės pažiūros“, – tvirtino naujasis Škotijos vadovas ir pažymėjo, kad sieks konstruktyviai bendradarbiauti su konservatorių vyriausybe Londone.
Nepriklausomos Škotijos vizija
H. Yousafas, kuris N. Sturgeon kabinete ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, nedidele balsų persvara aplenkė Kate Forbes, finansų ministrę, ir SNP lyderiu tapo po to, kai buvo pridėti rinkėjų antrųjų pasirinkimų balsai. Buvusi ministrė Ash Regan gerokai atsiliko ir liko trečia.
Kampanijos metu H. Yousafas teigė, kad per daug laiko buvo skiriama JK vyriausybės Londone nesėkmėms pabrėžti ir nepakankamai – nepriklausomos Škotijos vizijai kurti.
JK musulmonų taryba jo išrinkimą pavadino svarbiu įvykiu. Tačiau sėkmė greičiausiai bus vertinama pagal jo gebėjimą išjudinti nepriklausomybės siekį.
Apklausos rodo, kad po praėjusių metų trumpalaikio pakilimo parama tokiam žingsniui mažėja. Šiuo metu už Škotijos pasitraukimą iš JK pasisako maždaug 45% škotų. Analogiški skaičiai buvo ir per 2014 m. balsavimą, kai 55% škotų tokį žingsnį atmetė.
Naujojo lyderio laukia iššūkis įtikinti platesnį Škotijos elektoratą.
Remiantis tyrimų agentūros „Ipsos“ atliktos apklausos duomenimis, H. Yousafą palankiai vertino tik 22% rinkėjų, o nuo K. Forbes jis atsiliko 27 proc. punktais.
48% partijos narių balsų surinkusi K. Forbes atsidūrė dėmesio centre dėl savo konservatyvių pažiūrų, nes yra Škotijos laisvosios bažnyčios, kuri nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms ir abortams, narė.
Tačiau H. Yousafas, palaikantis glaudžius ryšius su N. Sturgeon, taip pat susidūrė su kritika dėl savo darbo ankstesnėse pareigose Škotijos vyriausybėje.
Ves į nepriklausomybę
52-ejų N. Sturgeon pirmosios ministrės pareigas ėjo nuo 2014 m. lapkričio, tačiau praėjusį mėnesį pareiškė, kad jaučiasi nebegalinti šiam darbui atiduoti visų jėgų.
Sveikindama bendražygį su pergale, ji teigė, kad jis bus puikus lyderis, ir „Twitter“ tinkle pridūrė: „Negalėčiau būti dar laimingesnė, jog jis mane pakeis.“
Praėjusiais metais JK Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Škotijos vyriausybė negali surengti naujo referendumo dėl suvereniteto be Londono pritarimo.
Nuo to laiko kelios atliktos apklausos parodė, kad gyventojų parama atsiskyrimui mažėja.
Tačiau N. Sturgeon teigė esanti visiškai įsitikinusi, kad jos įpėdinis ves Škotiją į nepriklausomybę.
Deleguotoji vyriausybė Edinburge buvo įsteigta 1999 m., įgyvendinus JK vyriausybės Londone inicijuotas decentralizacijos reformas.
Nuo to laiko SNP tapo dominuojančia jėga Škotijos politikoje, ypač didindama įtaką Leiboristų partijos sąskaita.
Tačiau leiboristai tikisi, kad N. Sturgeon pasitraukimas gali atverti kelią galimam jų sugrįžimui į valdžią Škotijoje. Tai padidintų galimybę įveikti konservatorius per visuotinius JK rinkimus, kurie turėtų įvykti per ateinančius pusantrų metų.
Tuo metu Rishi Sunakas, Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas, „tikisi bendradarbiauti“ su naujuoju Škotijos nacionalinės partijos lyderiu, bet atmeta jo reikalavimus surengti dar vieną referendumą dėl nepriklausomybės, pirmadienį pareiškė jo atstovas spaudai.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje sukurtas dirbtiniu intelektu grįstas terapinis rankų drebulio mažinimo prietaisas tūkstančiams Parkinsono ligos ir esencialinio tremoro pacientų visame pasaulyje gali atverti kelią į patogesnį ir lengvesnį gyvenimą. Inovaciją sukūręs lietuviškas startuolis „Vilimed“ vis plačiau praveria duris į JAV, Australijos ir Europos šalių rinkas. Tą daryti jam padeda ne tik unikalus produktas, bet ir jauni specialistai, kurie prie įmonės prisijungė padedant Inovacijų agentūros programai „Sparnai“.
Visoje Europoje yra taikomas išplėstinės gamintojo atsakomybės principas, kurio esmė – atsakomybė už tam tikrų produktų visą gyvavimo ciklą, įskaitant jiems tapus atliekomis po vartojimo. Įprastai principas taikomas griežtai laikantis ES reikalavimų, apibrėžiamų reglamentuose ar direktyvose ir perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.
Investicinė sąskaita, startavusi šių metų pradžioje, turėjo paskatinti gyventojus investuoti savarankiškai. Į investicinę sąskaitą dairosi ir dalis šiuo metu kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose. Juos gundo galimybės II pakopos pensijų fondų lėšas investuoti savarankiškai. Ekspertai sutinka, kad investicinė sąskaita ėmė judinti lietuvius žengti į investicijų pasaulį, tačiau abejoja, kad tai taps alternatyva kaupti II pakopos pensijų fonduose.
Į statybų sektorių veržiasi naujas darbo kultūros modelis, kuris leidžia įmonėms greitai rasti reikiamų kompetencijų, o meistrams – patiems rinktis projektus ir darbų apimtis. Kas paskatino šią darbo santykių transformaciją, kokios apčiuopiamos naudos teikia dalijimosi ekonomika ir kokius mitus apie ją vis dar tenka griauti, pasakoja Evaldas Pankevičius, statybos darbų platformą „Valandinis.lt“ valdančios UAB „Valandinis“ vadovas.
Škotijos ir visos JK žmonės nori, kad politikai „sutelktų dėmesį į labiausiai jiems rūpimus klausimus: infliacijos mažinimą, pragyvenimo išlaidų problemos sprendimą, eilių (ligoninėse) mažinimą“, pareiškė jis žurnalistams.
