Prezidentas palaimino 2023 m. valstybės, „Sodros“ ir PSDF biudžetus
Pasak šalies vadovo, kitų metų biudžetas yra subalansuotas žmonių pajamų didinimo, pagalbos verslui bei fiskalinio tvarumo požiūriu.
„2023 m. biudžetas subalansuotas žmonių pajamų didinimo, pagalbos verslui bei fiskalinio tvarumo požiūriu. Prieš dešimtmetį mes matėme, kokią skausmingą kainą teko valstybei sumokėti už naštos perkėlimą žmonėms ir verslui globalios finansų krizės metu. Ir priešingai – prieš porą metų per pandemijos krizę įsitikinome, kad ekonominė pagalba žmonėms ir verslui sunkiais periodais valstybei atsiperka. Dėl to kitais metais valstybė suteiks visuomenei didesnį finansinį stabilumą“, – pranešime teigė G. Nausėda.
Prezidentas palaikė ir bene daugiausiai diskusijų pastaruoju metu kėlusį su biudžetu susijusį klausimą – dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms. VŽ jau rašė, kad tai privertė paskutinę minutę kiek pakoreguoti galutinį biudžeto projektą, jo pajamų skiltyje numatant beveik 60 mln. Eur mažesnes pajamas iš PVM. Biudžeto deficito rodiklis nekoreguotas.
[infogram id="40766609-5f46-4cc9-b432-18dcfc64326c" prefix="34X" format="interactive" title="Copy: 2023 m. biudžetai, mln. Eur"]
Prezidento vertinimu, 2023 m. biudžeto patvirtinimas yra ne procesų pabaiga, o tik pradžia. Anot jo, svarbus darbas laukia Krašto apsaugos ministerijos, operatyviai įgyvendinant infrastruktūros projektus Vokietijos brigados priėmimui.
Anot G. Nausėdos, taip pat būtina atidžiai vertinti energetikos kainų pokyčius, infliacijos poveikį ir atitinkamai Vyriausybei proaktyviai reaguoti, jeigu paramos gyventojams ar verslui reikėtų daugiau, nei numatyta.
Taip pat valstybės vadovas pažymi, kad įgyvendinant 2023 m. biudžetą reikalingi realūs rezultatai reformuojant greitąją medicinos pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugų reformoje, žmonių su negalia teisių apsaugos pertvarkoje.
