Naujame partijų susitarime dėl gynybos įsipareigojama išlaikyti kariuomenės finansavimą
Susitarimą pasirašė Darbo partijos laikinasis pirmininkas Viktoras Fiodorovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas Saulius Skvernelis, Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas, Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkė Dovilė Šakalienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Pasirašymo ceremonijoje taip pat dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis jau anksčiau patvirtino, kad nepasirašys naujo gynybos susitarimo, nes nemato prasmės. Gegužę šios partijos taryba nusprendė, kad susitarime dėl gynybos „valstiečiai“ dalyvaus tik gavę valdančiųjų pažadą kol kas nesvarstyti „visuomenę skaldančių“ iniciatyvų. Tokio pažado jiems gauti nepavyko.
Pasak konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, susitarimą rengusiai darbo grupei vadovavusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, jis ypač svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste, kai reikia užtikrinti nuoseklią gynybos politikos kryptį ir strateginių tikslų įgyvendinimą.
„Pavyko rasti sutarimą tarp skirtingas politines pažiūras atstovaujančių partijų. Tai tik dar kartą įrodo, jog visi galime susitelkti svarbiems klausimams, taip valstybes interesus iškeliant aukščiau už bet kokius politinius siekius“, – sakė L. Kasčiūnas.
Susitarime nustatytos trys artimiausio laikotarpio kryptys siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.
Rengiant dokumentą, partijų atstovams nepavyko sutarti dėl siekio įvesti visuotinį šaukimą ir konkretaus gynybos finansavimo procento. Nutarta šiais klausimais apsiriboti abstraktesnėmis nuostatomis.
Vietoj privalomo visuotinio šaukimo dokumente įrašyta, kad siekiant padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius bus nuosekliai didinamas pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą.
Tačiau valdančioji Tėvynės sąjunga, pasirašydama dokumentą, pateikė atskirąją nuomonę – siūlymą įvesti visuotinę karo prievolę nuo 2028 m. Pasak konservatorių, „visuotinės karo prievolės įvedimas papildomai stiprintų ir siųstų žinią gynybos ir užsienio politikos sąjungininkams, kad Lietuva pasirengusi maksimaliai ir visuotinai prisidėti prie savo valstybės, regiono, o kartu ir viso transatlantinio aljanso saugumo užtikrinimo“.
Todėl Tėvynės sąjunga deklaravo įsipareigojo pritarti nacionalinio partijų susitarimo nuostatoms, kartu deklaravo, kad kaip politinė jėga toliau sieks visuotinio šaukimo ir pasirašo susitarimą su aiškia išlyga bei atskirąja nuomone, jog tokio prioriteto neatsisako.
Susitarime taip pat konstatuojama, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5% bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.
Šis susitarimas galios iki 2030 m.
Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos sutarė Rusijai vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą.
Per pastarąjį dešimtmetį tai jau ketvirtas kartas, kai parlamentinės partijos pasirašo nacionalinį susitarimą gynybos klausimais. Analogiški dokumentai buvo patvirtinti 2012, 2014 ir 2018-aisiais.
Pastarajame, prieš ketverius metus pasirašytame susitarime buvo įsipareigota 2030-aisiais finansavimą gynybai padidinti iki 2,5% BVP. Tačiau Rusijos agresija prieš Ukrainą paskatino Lietuvą gerokai paspartinti šio tikslo įgyvendinimą.
Partijos šiuo metu taip pat derina ir naują susitarimą dėl užsienio politikos. Jį planuojama pasirašyti rudenį.
