Kas tai? Eksperto įžvalgos

Prieš tęsiant ar pradedant verslo santykius Baltarusijoje, verta pagalvoti dar kartą

Reklama publikuota: 2022-04-26
Advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė, advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotoji partnerė.
svg svg
Advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė, advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotoji partnerė.

Lietuva, kaip ir kitos valstybės, plėtodama tarpvalstybinius teisinius bei ekonominius santykius, sudaro įvairias dvišales bei daugiašales tarptautines sutartis, pvz., dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo, dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo, dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių ir kt. Šiomis sutartimis siekiama sukurti bei užtikrinti tarpvalstybinius teisinius santykius, kurie ne tik skatintų bendradarbiavimą, ekonomiką, investicijas, bet ir apsaugotų susitariančių šalių piliečius bei verslą, t. y. užtikrintų teisinį tikrumą ir stabilumą svarbiausiais ekonominiais bei teisiniais klausimais.

Greta mokestinės bei verslo aplinkos, vienas iš svarbių kriterijų prieš apsisprendžiant užmegzti ir plėtoti verslo ryšius su konkrečios valstybės partneriais yra ir tos valstybės teisinė bei teismų sistema, kuri užtikrintų patikimą ginčų sprendimą, o svarbiausia – teismų ar arbitražo sprendimų įvykdymą.

Teismų sprendimai, priimti konkrečios valstybės teisme, nepasižymi eksteritorialumu. Nors ir įsiteisėję, teismų sprendimai savaime neįgyja teisinės galios už savo valstybės ribų ir, dažniausiai, negali būti pradėti vykdyti kitos valstybės teritorijoje. Tai iš dalies sietina su kiekvienos valstybės suverenitetu bei teismų jurisdikcija, kuri „baigiasi ties valstybės siena“ (išskyrus tarptautinių teismų bei tribunolų jurisdikciją). Tam, kad vienos valstybės teismo ar arbitražo sprendimas būtų pradėtas vykdyti kitoje valstybėje (pvz., atsakovas ar jo turtas yra kitoje valstybėje, nei vyko teismas), dažniausiai būtina dar viena procedūra, t. y. jo pripažinimas ir paskelbimas vykdytinu toje užsienio valstybėje (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimus, kurie didžiąja dalimi visoje Europos Sąjungoje jau vykdomi be exequatur procedūros).

Todėl labai svarbu dar prieš užmezgant verslo santykius įvertinti situaciją, kai kilus ginčui būsimą teismo sprendimą gali tekti įgyvendinti užsienio valstybėje. Kadangi bylinėtis yra prasminga ir naudinga tik tada, kai sprendimo įgyvendinimas bus tinkamai užtikrintas. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas, visų pirma, suprantamas kaip suteikimas užsienio valstybės teismo sprendimui tokios pačios teisinės galios, kokią turi nacionaliniai teismų sprendimai, ir galimybė jį įvykdyti pripažįstančioje valstybėje taikomomis priverstinio vykdymo priemonėmis, t. y. per antstolius ar kitus šiai funkcijai paskirtus pareigūnus, taikant turto areštą, priverstinį išieškojimą ir kt. Kitaip tariant, pripažintas užsienio teismo ar arbitražo sprendimas Lietuvoje ar Lietuvos teismo ar arbitražo sprendimas užsienio valstybėje reiškia, kad:

1)      pripažįstančioje valstybėje jis įgyja res judicata galią; 

2)      pripažįstančioje valstybėje jis įgyja prejudicinę galią;

3)      pripažįstanti užsienio teismo sprendimą valstybė kartu konstatuoja, kad nagrinėjant bylą užsienio valstybėje laikytasi sąžiningo proceso principų;

4)      sprendimą pripažinusioje valstybėje jis tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas taip pat kaip ir nacionalinio teismo sprendimas.

Kaip bebūtų, užsienio teismo sprendimo pripažinimas jokiu būdu nereiškia bylos nagrinėjimo iš naujo ar jau priimto teismo sprendimo revizavimo. Paprastai tai tik tam tikrų su konkrečia valstybe sudarytoje tarptautinėje sutartyje ar konvencijoje numatytų nepripažinimo pagrindų patikrinimas.

Lietuvos sudarytos dvišalės sutartys dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių, kurias šiuo metu galiojančias turime su Latvija, Estija, Lenkija (kiek jų nepakeitė Europos Sąjungos teisės aktai), Ukraina, Baltarusija, Rusija, Moldova, Kazachstanu, Uzbekistanu, Azerbaidžanu, Kinija, Turkija ir Armėnija, užtikrina susitariančių šalių piliečiams vienodą teisinę gynybą kiekvienoje valstybėje; susižinojimui yra paskirtos centrinės įstaigos; sutartyse nustatomos kolizinės teisės normos, reglamentuojami tarptautinės jurisdikcijos klausimai, įrodymų rinkimo bei teismo dokumentų įteikimo tvarka, taip pat ir galimybė kitoje susitariančioje šalyje pripažinti ir įvykdyti teismų sprendimus be didesnių sunkumų.  

Visose Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos sutartyse, tarp jų ir 1992 m. pasirašytoje Sutartyje su Baltarusijos Respublika[1], yra įtvirtinta bendra nuostata, kad „Susitariančios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo“. Taip pat visose Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos sutartyse numatomi šie identiški teismų sprendimų nepripažinimo kitos valstybės teritorijoje pagrindai, t. y. teismo sprendimas nebus pripažintas ir nebus leista jo vykdyti, jei:

1)      atsakovui arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą;

2)      dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba pripažįstančios valstybės teismas buvo anksčiau pradėjęs procesą šioje byloje;

3)      byla priklauso išimtinei pripažįstančios valstybės teismų kompetencijai.

Be to, teismo sprendimas, kurį siekiama įvykdyti kitoje valstybėje, turi būti jau įsiteisėjęs. Sutartis su Baltarusijos Respublika papildomai numato, jog neturi būti pasibaigęs sprendimo vykdymo senaties terminas, nors tai jau savaime įneša tam tikro netikrumo į galimybę įvykdyti Lietuvos teismo sprendimą Baltarusijoje.

Taigi, tarptautinės sutartys net ir su trečiosiomis valstybėmis užtikrina gan paprastą Lietuvos teismų sprendimų vykdymą. Žinoma, su viena sąlyga – jei tarptautinių sutarčių yra laikomasi. Tačiau tokios valstybės kaip Baltarusija turi atskirą požiūrį net ir į tarptautines sutartis, skirtas užtikrinti ar bent jau išsaugoti ne tik teisinių, bet ir likusių ekonominių santykių tarp susitariančių šalių stabilumui. Štai š. m. balandžio 7 d. Baltarusijos Respublikos prezidentas priėmė dekretą, kuriuo vienašališkai ir net neinformuodamas susitariančių šalių, tarp jų – ir Lietuvos, sustabdė teismo sprendimų ir vykdomųjų dokumentų, „priimtų užsienio valstybių, kurios Baltarusijos atžvilgiu vykdo nedraugišką veiklą“, vykdymą, o bankams nurodė nepriimti tokių dokumentų pagrindu gaunamų mokėjimo reikalavimų, o jei pinigai jau išieškoti – jų nepervesti.

Tarp Baltarusijai nedraugiškų valstybių atskiru Baltarusijos Respublikos ministrų tarybos nutarimu pateko visos Europos Sąjungos valstybės narės, o tai reiškia – ir Lietuva, taip pat Australija, Kanada, Lichtenšteinas, Norvegija, Naujoji Zelandija, Albanija, Islandija, Šiaurės Makedonija, Jungtinė Karalystė, JAV, Juodkalnija ir Šveicarija. Toks vieno asmens akibrokštas tiek tarptautinės teisės, tiek tarpvalstybinių santykių prasme yra ir labai aiškus signalas verslui: Lietuvos verslo santykiai Baltarusijoje nebėra apsaugoti teisinėmis priemonėmis, todėl verslo kontrahentai Baltarusijoje gali atsikvėpti – net jiems neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, įsiskolinus už prekes ar paslaugas ir net Lietuvos ar kurios kitos „nedraugiškos“ valstybės teismui priteisus skolą, toks sprendimas liktų neįvykdytas ir, kaip sakė Platonas, būtų vertingas tik tiek, kiek vertas popieriaus lapas, ant kurio jis surašytas. Nors dekretu pats užsienio teismų sprendimų pripažinimas nėra sustabdytas, jų pripažinimas nebeturi jokios praktinės naudos, nes jų niekas net nebeketina vykdyti – nebent kaip pagrindas nurašyti skolą. Kaip elgtųsi Baltarusijos teismai, jei dėl savo kontrahentų, reziduojančių Baltarusijoje, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo įmonė ar žmogus iš „nedraugiškos“ valstybės kreiptųsi į juos, nuspėti gan nesunku, o net jei ir tenkintų ieškinį, tikėtina, Baltarusijos bankai negalėtų nurašyti ir pervesti skolininko lėšų į „nedraugišką“ valstybę, nebent pats skolininkas to paprašytų.  

[1] Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose// Žin., 1994. Nr. 43-779.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
EK vertinimu, Bendrija išeina iš ūmios COVID-19 pandemijos fazės

Europos Sąjungos pareigūnai trečiadienį pareiškė, kad baigiantis „ūmios“ COVID-19 pandemijos etapui 27...

Verslo aplinka
2022.04.27
Rusijos „Gazprombank“ viceprezidentas atsistatydino, teigia išvykęs kovoti Ukrainos pusėje

Vieno didžiausių Rusijos privataus kapitalo bankų „Gazprombank“ viceprezidentas Igoris Volobujevas pareiškė...

Verslo aplinka
2022.04.27
M. Morawieckis: „Gazprom“ sprendimas – puolimas prieš Lenkiją 1

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį sakė, kad Rusijos sprendimas sustabdyti dujų tiekimą yra...

Verslo aplinka
2022.04.27
Turkija tebesidera su Rusija dėl raketų sistemų tiekimo 2

NATO narė Turkija antradienį pareiškė, kad, nepaisydama karo Ukrainoje, vis dar tariasi su Rusija dėl vienos...

Verslo aplinka
2022.04.27
Didysis auditorių ketvertas atsisveikinti su Rusija neskuba Premium 1

Didžiosios pasaulinės audito ir konsultacijų bendrovės „PwC“, KPMG, EY ir „Deloitte“ kovą pasmerkė Rusijos...

Finansai
2022.04.27
Nuteistas buvęs teisingumo ministras ir kolegijos vadovas G. Bužinskas

Panevėžio apygardos teismas trečiadienį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba siekiant asmeninės naudos, turto...

Verslo aplinka
2022.04.27
EK siūlo atsisakyti ES importo muitų Ukrainos produkcijai

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė sustabdyti visų importo muitų taikymą produkcijai iš Ukrainos, taip...

Verslo aplinka
2022.04.27
JT priėmė rezoliuciją, reikalaujančią iš Saugumo Tarybos narių pagrįsti veto naudojimą

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 193 narės antradienį bendru sutarimu priėmė rezoliuciją, kurioje...

Verslo aplinka
2022.04.27
Įsteigta Nacionalinė sporto agentūra valdys 60 mln. Eur biudžetą

Balandžio 27 d. Vyriausybė įsteigė Nacionalinę sporto agentūrą (SPA), kurios viena esminių funkcijų bus...

Laisvalaikis
2022.04.27
Infografika: 56% ukrainiečių šalį paliko per Lenkiją

Per du karo mėnesius iki balandžio 25 d. daugiausia ukrainiečių pabėgo į Lenkiją – 2,9 mln. Antra pagal...

Verslo aplinka
2022.04.27
ES formaliai pradėjo teisinę procedūrą prieš Vengriją, galinčią nutraukti jai finansavimą 4

Europos Komisija (EK) trečiadienį prieš Vengriją formaliai pradėjo niekada anksčiau netaikytą teisinę...

Verslo aplinka
2022.04.27
Vakarų Europa neskuba pasiduoti „Gazprom“ rubliniam šantažui

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, jog yra „pasirengusi“ scenarijui, kad Maskva gali sustabdyti dujų...

Verslo aplinka
2022.04.27
L. Ivanauskas. Garažiukų verslo galo nematyti: negamina, netaiso, bet puikiai ardo 5

Kam nors sėdinčiam išmaniųjų technologijų apsuptyje turbūt sunku būtų patikėti: nelabai toli, toje pačioje...

Nuomonės
2022.04.27
Prezidento patarėja J. Šovienė siūloma skirti Ryšių reguliavimo tarnybos vadove 1

Premjerė Ingrida Šimonytė pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai naująją Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT)...

Verslo aplinka
2022.04.27
Nuo Kinijos veiksmų nukentėjusiam verslui – 130 mln. Eur paskolų

Europos Komisija (EK) pritarė paskolų schemai, pagal kurią nuo Kinijos veiksmų nukentėjusios įmonės galės...

Gazelė
2022.04.27
Ilgametė bičiulystė su Rusija atsisuko prieš Berlyną Premium 2

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Vokietijos užsienio politika per pastaruosius mėnesius atsidūrė po...

Verslo aplinka
2022.04.27
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta per ketvirtį paaugo 12,6%

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šiemet sausį–kovą (be PVM) siekė 3,8 mlrd. Eur ir buvo 12,6% didesnė nei...

Prekyba
2022.04.27
Kyjivo kritikuota Kinijos dronų gamintoja DJI laikinai stabdo veiklą Rusijoje ir Ukrainoje

Didžiausia pasaulyje bepiločių skraidyklių gamintoja DJI paskelbė sustabdysianti visas verslo operacijas...

Verslo aplinka
2022.04.27
SEB Lietuvoje uždirbo 47% daugiau 33

SEB banko grupė Lietuvoje pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 39 mln. Eur grynojo pelno, arba 47% daugiau nei...

Rinkos
2022.04.27
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis balandį nesikeitė

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis balandį buvo minus 8 ir, palyginti su kovu, nepasikeitė, pranešė Statistikos...

Verslo aplinka
2022.04.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku