J. Bidenas skelbia papildomų sankcijų Rusijai, pasiųs pajėgų į Baltijos šalis

• ES sankcijas Rusijai palaiko JAV, prezidentas J. Bidenas žada siųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis.
• Vokietija stabdo „Nord Stream“ 2 dujotiekio projektą.
• V. Putinas pirmadienį pasirašė įsaką pripažindamas Donecko ir Luhansko apsišaukėliškas „respublikas“ nepriklausomomis.
• Pasirašytais įsakais V. Putinas taip pat pasiuntė karius į Donbasą „taikai palaikyti“.
• ESBO ragina Rusiją atšaukti sprendimą dėl apsišaukėliškų respublikų pripažinimo.
• Baltieji rūmai Rusijos veiksmus prilygina invazijai į Ukrainą, atverdama kelią griežčiausioms sankcijoms.

• ES sankcijas Rusijai palaiko JAV, prezidentas J. Bidenas žada siųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis.
• Vokietija stabdo „Nord Stream“ 2 dujotiekio projektą.
• V. Putinas pirmadienį pasirašė įsaką pripažindamas Donecko ir Luhansko apsišaukėliškas „respublikas“ nepriklausomomis.
• Pasirašytais įsakais V. Putinas taip pat pasiuntė karius į Donbasą „taikai palaikyti“.
• ESBO ragina Rusiją atšaukti sprendimą dėl apsišaukėliškų respublikų pripažinimo.
• Baltieji rūmai Rusijos veiksmus prilygina invazijai į Ukrainą, atverdama kelią griežčiausioms sankcijoms.

10:00 Perkeliame tiesioginį naujienų srautą

Trečiadienio naujienas, susijusias su įvykiais Ukrainoje, toliau galite sekti čia.

[infogram id="f3a09a9e-31d4-44bc-801e-04e9615604c2" prefix="fF7" format="interactive" title="Kremliaus agresija:: fronto linija Rytų Ukrainoje"]

09:11 V. Čmilytė-Nielsen ragina nutraukti Rusijos narystę Europos Tarybos PA

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo Rusiją išbraukti iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA).

Anot jos, pažeisdama Ukrainos teritorinį vientisumą ir teisės viršenybės principą, Rusija šiurkščiai pažeidė Europos Tarybos statutą.

„Raginu Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Ministrų Tarybą imtis bendrų veiksmų nutraukiant Rusijos narystę ET“, – trečiadienį išplatintame pranešime sako Lietuvos Seimo pirmininkė.

Ji priminė, kad ETPA pasiliko teisę nutraukti Rusijos kredencialus Asamblėjoje dar 2014 metais priimtos rezoliucijos dėl Rusijos delegacijos atstovavimo teisių ETPA apribojimo metu, jei ši šalis ir toliau eskaluos įtampą regione ir neatšauks Krymo aneksijos.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, Rusija ne tik neatšaukė Krymo aneksijos, bet visus aštuonerius metus nuo pradėtos agresijos prieš kaimyninę Ukrainą nuosekliai vykdė destabilizacijos veiksmus ir grasino bei toliau grasina panaudoti karinę jėgą prieš šią valstybę.

„O paskelbdama apie okupuotų Ukrainos Donecko ir Luhansko „pripažinimą“ dar kartą pažeidė Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, tarptautinę teisę, Minsko susitarimus“, – pabrėžė parlamento vadovė.

08:06 Sankcijų paskelbė Japonija ir Australija

Japonija ir Australija pasekė Vakarų sąjungininkių pavydžiu ir paskelbė sankcijų Rusijai bei apsišaukėliškoms Donecko ir Luhansko „respublikoms“.  

Sankcijos apima turto įšaldymą ir vizų draudimą tam tikriems asmenims, susijusiems su atsiskyrusiomis Donecko ir Luhansko provincijomis, prekių iš šių regionų draudimą, taip pat sankcijas Rusijos valstybės skolai.

Didžiausias Japonijos dienraštis „Yomiuiri“ šią savaitę pranešė, kad Japonija į savo sankcijas gali įtraukti puslaidininkių ir kitų pagrindinių technologinių komponentų eksporto į Rusiją draudimą, tačiau tarp trečiadienį paskelbtų sankcijų to nebuvo.

Australijos vyriausybė trečiadienį paskelbė ekonominių sankcijų Rusijos fiziniams asmenims ir Donecko bei Luhansko regionams, įskaitant šio regiono bankus.

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas sakė, kad jo šalies sankcijos nukreiptos prieš Rusijos saugumo tarybos narius, besielgiančius „tarsi banditai ir chuliganai“.

07:30 Pentagonas: JAV į Baltijos šalis siunčia apie 800 pėstininkų, naikintuvų, sraigtasparnių

Paaiškėjo daugiau informacijos apie papildomas į Baltijos šalis JAV siunčiamas pajėgas, apie kurias antradienį pranešė J. Bidenas. 

07:19 Baltieji rūmai: J. Bideno ir V. Putino susitikimo nebus

Baltųjų rūmų atstovė spaudai J. Psaki pranešė, kad šiuo metu planuose tikrai nėra JAV prezidento J. Bideno susitikimo su Rusijos vadovu V. Putinu. Ji pridūrė, kad norint surengti tokį susitikimą Rusija pirma turi deeskaluoti su Ukraina susijusį konfliktą.

Sekmadienį Baltieji rūmai buvo paskelbę, kad J. Bidenas iš principo sutiko susitikti su V. Putinu, jei „nebus įvykusi invazija“.

JAV Rusijos sprendimą pripažinti Donecko ir Luhansko apsišaukėliškas „respublikas“ nepriklausomomis prilygina invazijai.

Kiek anksčiau JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas atšaukė susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu, kuris buvo numatytas ketvirtadienį Ženevoje. 

00:20 D. Kuleba: dabar yra laikas sankcijoms

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, spaudos konferencijoje, surengtoje su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu, pažymėjo, kad nėra tokio dalyko, kaip maža, vidutinė ar didelė invazija – invazija yra invazija.

Jo teigimu, Ukrainą suglumino pirmosios JAV sankcijos asmenims separatistinėse Donecko ir Luhansko teritorijose, nes nebuvo aišku, kaip jos tiesiogiai paveiks Rusiją. 

Tačiau Ukraina teigiamai įvertino naujausias sankcijas Rusijos bankams ir oligarchams. D. Kuleba pabrėžė, kad dabar yra laikas sankcijoms, todėl sveikina J. Bideno sprendimą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras sakė, kad pasaulis turi reaguoti visa savo ekonomine jėga ir nubausti Rusiją už nusikaltimus, kuriuos ji jau padarė, ir kuriuos dar planuoja, ragindamas smogti Rusijos ekonomikai dabar ir stipriai.

„Ukrainos žmonės neabejotinai prisimins JAV palaikymą šiuo lemiamu istorijos momentu“, – sakė D. Kuleba.

00:03 A. Blinkenas: didžiausia grėsmė saugumui Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas Rusijos – Ukrainos situaciją pavadino didžiausia grėsme saugumui Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Antradienį spaudos konferencijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, A. Blinkenas pabrėžė, kad Rusijos tikslas buvo įsiveržti į Ukrainą, kontroliuoti Ukrainą ir jos žmones, sunaikinti Ukrainos demokratiją.

Kaip skelbia „The Guardian“, A. Blinkenas taip pat pridūrė nebesusitiksiantis su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, nes, kai mato, kad invazija prasideda ir Rusija visiškai atmeta diplomatiją, šiuo metu nėra prasmės tęsti susitikimų.

A.. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimas buvo numatytas šią savaitę, ketvirtadienį, Ženevoje. 

JAV valstybės sekretorius nurodė antradienį išsiuntęs laišką apie savo sprendimą S. Lavrovui.

A. Blinkenas pažymėjo, kad JAV ir toliau yra nusiteikusi diplomatijai, jeigu Rusija yra pasiruošusi parodyti rimtų ketinimų deeskaluoti padėtį.

23:50 Į Baltijos šalis siunčia 800 karių

Kaip praneša „Reuters“, remdamasi neįvardijamu JAV pareigūnu, JAV į Baltijos šalis siunčia 800 karių, iki 8 F-35 naikintuvų į rytinį NATO flangą, taip pat – 32 AH-64 sraigtasparnius į Baltijos šalis ir Lenkiją. Pajėgos perkeliamos iš kitų ES valstybių, skirtingų šaltinių duomenimis, – Italijos, Graikijos ir Vokietijos.

22:54 Ukraina pradeda dalinę mobilizaciją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vakare pranešė pasirašęs įsaką dėl atsargos karių mobilizavimo, padidėjus Rusijos karinio puolimo grėsmei.

„Kalbama išskirtinai apie piliečius, priskirtus prie operatyvinio rezervo“, – sakoma V. Zelenskio vaizdo pranešime.

„Turime padidinti Ukrainos kariuomenės parengtį visiems įmanomiems operatyvinės padėties pokyčiams“, – pridūrė jis.

Prezidentas sakė, kad artimiausiu metu taip pat bus paskelbti teritorinės gynybos rezervo narių mokymai.

V. Zelenskis pabrėžė, kad „šiandien visuotinės mobilizacijos būtinybės nėra“, bet „būtina operatyviai sukomplektuoti Ukrainos kariuomenę ir kitas karines struktūras“.

22:23 G. Nausėda: papildomų JAV karių siuntimas į Baltijos šalis atitinka situacijos rimtumą

Papildomos JAV karinės pajėgos sustiprins Baltijos valstybių saugumą, tai atitinka situacijos rimtumą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Jis antradienį pasveikino JAV prezidento J. Bideno sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Lietuvą, Latviją ir Estiją. 

„Tai svarbus sprendimas stiprinant Baltijos regiono saugumą, atitinkantis susiklosčiusios situacijos rimtumą“, – BNS perduotame komentare sakė G. Nausėda.

Anot jo, kuo stipresnis yra rytinis NATO flangas, tuo saugesnė visa Europa.

„Vertinu transatlantinį solidarumą ir pasirengimą veikti“, – „Twitter“ paskelbė G. Nausėda.

Premjerė Ingrida Šimonytė padėkojo J. Bidenui už šį sprendimą.

„Ačiū, prezidente Joe Bidenai, kad atkreipėte dėmesį į siaubingą mūsų saugumo aplinkos pokytį ir pažadėjote JAV pastiprinimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos pajėgumams“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

„Negalime pasirinkti kaimynų. Tačiau, ačiū Dievui, galime pasirinkti draugus ir sąjungininkus! Lietuva pasirinko, kaip ir Ukraina!“ – teigė ji.

Lietuvos politikai antradienį pasveikino JAV prezidento sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis.

„Baltijos šalys yra patikimos sąjungininkės ir toks sprendimas mūsų saugumo situaciją ženkliai sustiprins“, – feisbuke parašė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Anot jo, nors Lietuvoje jau yra stipriausia NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė, JAV batalionas bei sustiprinta oro policijos misija, šalis siekia nuolatinio amerikiečių buvimo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad JAV prezidento žingsnis – itin svarbus stiprinant Rusijos atgrasymo architektūrą.

„Lietuva to siekė nuo pat šios saugumo regione krizės pradžios, kurią sukėlė Rusija. Tai kėlė ir mūsų parlamentinė delegacija, kai prieš dvi savaites lankėmės JAV Kongrese“, – feisbuke rašė parlamentaras.

„Visada laikėmės pozicijos, kad atgrasymo architektūros dalimi turi būti kuo didesnis priešakinių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse, nuolatinis, be pertrūkių amerikiečių karinis buvimas. Be to, Baltarusijoje dislokavus 30.000 Rusijos karių keičiasi saugumo situacija“, – tvirtina jis.

21:44 J. Bidenas: JAV įveda ekonomines sankcijas Rusijai, siųs papildomų pajėgų į Baltijos šalis

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pažadėjo pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis, aštrėjant krizei po Rusijos sprendimo pripažinti separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir Maskvai delsiant išvesti pajėgas iš Baltarusijos.

„Suteikiau leidimą papildomam JAV pajėgų ir technikos, jau dislokuotų Europoje, perkėlimui, kad sustiprintume mūsų Baltijos sąjungininkes – Estiją, Latviją ir Lietuvą“, – kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas. 

„Noriu aiškiai pasakyti: šie mūsų veiksmai yra visiškai gynybiniai“, – pabrėžė jis.

J. Bidenas paskelbė naujų sankcijų Rusijai „pirmąjį paketą“, įskaitant pastangas atkirsti šią šalį nuo tarptautinių finansų, ir pabrėžė, kad tai yra atsakas į Maskvos pradedamą invaziją Ukrainoje.

„Realizuosime sankcijas Rusijos valstybės skolai. Tai reiškia, kad atkirtome Rusijos vyriausybę nuo Vakarų finansavimo“, – nurodė J. Bidenas.

Plačiau skaitykite čia.

21:22 Rytų Ukrainoje per susirėmimus žuvo vyriausybės pajėgų karys

Vienas Ukrainos karys žuvo ir dar šeši buvo sužeisti antradienį per susirėmimus su Maskvos remiamais separatistais šalies rytuose, pranešė kariuomenė.

Ši žinia buvo paskelbta suintensyvėjus susirėmimams Donbase ir didėjant susirūpinimui, kad Rusija gali pradėti didelio masto įsiveržimą.

„Vienas karys žuvo“ per apšaudymą iš separatistų kontroliuojamų teritorijų Luhansko srityje, naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Pavlo Kovalčukas.

20:30 Rusija evakuos iš Ukrainos savo diplomatus

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė nusprendusi evakuoti visus savo diplomatinius darbuotojus iš Ukrainos – esą dėl gautų grasinimų.

Ministerija antradienį pranešė, kad Rusijos diplomatai Ukrainoje sulaukė daugybės grasinimų, ir pridūrė, kad jie bus evakuoti „artimiausiu metu“.

Sprendimas priimtas Rusijai pripažinus Ukrainos prorusiškų separatistinių regionų nepriklausomybę ir Rusijos parlamentui suteikus prezidentui Vladimirui Putinui teisę panaudoti karines pajėgas Ukrainoje.

Antradienį ministerijos interneto svetainėje pasirodžiusiame pranešime sakoma, kad nuo nuo 2014 metų ne kartą buvo atakuota Rusijos ambasada Kijeve ir mūsų šalies generaliniai konsulatai Odesoje, Lvive bei Charkove.

„Prieš Rusijos mokslo ir kultūros centrą Kijeve nuolat buvo rengiamos provokacijos, buvo padaryta žala jo vadovo sveikatai, žala Centro turtui. Agresyvių veiksmų taikiniais tapo ir Rusijos diplomatai. Jie sulaukė grasinimų fiziniu smurtu. Buvo padeginėjamos jų transporto priemonės. Nesilaikydama savo įsipareigojimų, numatytų Vienos konvencijoje dėl diplomatinių ir konsulinių santykių, Kijevo valdžia nereagavo į tai, kas vyksta“, – sakoma pranešime.

„Dabartinėmis aplinkybėmis mūsų svarbiausias prioritetas yra pasirūpinti Rusijos diplomatais ir ambasados bei generalinių konsulatų darbuotojais. Siekdama apsaugoti jų gyvybę ir (užtikrinti) saugumą, Rusijos vadovybė nusprendė evakuoti Rusijos užsienio misijų Ukrainoje personalą, ir tai bus įgyvendinta artimiausiu metu“, – skelbia URM.

Kelios Vakarų šalys perkėlė savo ambasadas iš Kijevo į Lvivo miestą Ukrainos vakaruose, netoli sienos su Lenkija. JAV ir jų sąjungininkai jau kelis pastaruosius mėnesius kaltina Rusiją planuojant didelio masto puolimą prieš Ukrainą.

20:00 ES vieningai sutarė dėl sankcijų Rusijai

ES užsienio ministrai antradienį vienbalsiai pritarė naujoms sankcijoms Rusijai dėl jos agresyvių veiksmų prieš Ukrainą, pranešė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Kaip praneša „Reuters“, ES užsienio reikalų ministrai susitarė taikyti sankcijas 27 Rusijos piliečiams, taip pat bankams, gynybos sektoriui ir apriboti Rusijos galimybes patekti į Europos kapitalo rinkas.

Plačiau skaitykite čia.

19:20 V. Putinas: Rusija pripažįsta Ukrainos separatistų nepriklausomybę su sričių ribomis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva pripažįsta Rytų Ukrainos separatistų „liaudies respublikas“ su sienomis, atitinkančiomis Luhansko ir Donecko sričių administracines ribas, įskaitant šiuo metu Kijevo vyriausybės kontroliuojamas teritorijas.

„Mes pripažinome šių respublikų nepriklausomybę, ir tai reiškia, kad pripažinome jų visus fundamentalius dokumentus, įskaitant konstituciją. Na, o konstitucijoje įrašytos sienos Donecko ir Luhansko sričių apimtyje tuo metu, kai jos buvo Ukrainos sudėtyje“, – žurnalistams sakė V. Putinas.

Jis pridūrė, kad dėl tikslių sienų turėtų būti susitarta per separatistų atstovų derybas su Ukrainos vyriausybe.

19:09 NATO vadovas: Rusija planuoja didelio masto puolimą

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, Ukrainos krizę apibūdina kaip šios kartos pavojingiausią momentą Europos saugumui. Kartu jis pabrėžė, kad pagrindinė šios krizės kaltininkė – Rusija.
J. Stoltenbergas teigė, kad Rusija, pripažinusi separatistinių anklavų nepriklausomybę, nenutraukė planų įsiveržti į Ukrainą.

„Visi požymiai rodo, kad Rusija toliau planuoja plataus masto Ukrainos užpuolimą. Mes ir toliau raginame Rusiją atsitraukti, niekada nevėlu nepulti“, – žurnalistams sakė jis.

Plačiau skaitykite čia.

19:05 V. Putinas: Minsko susitarimai nebeegzistuoja

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Minsko susitarimai nebeegzistuoja, praneša „Reuters“.

Kreipdamasis į žurnalistus spaudos konferencijoje V. Putinas nurodė, kad geriausias sprendimas, kurį Ukraina galėtų priimti, būtų atsisakyti narystės NATO.

Jis sako, kad Rusija teiks karinę pagalbą separatistams Rytų Ukrainoje.  

„Žinoma, jei kils konfliktas, jei to reikės, mes laikysimės prisiimtų įsipareigojimų. Tikimės, kad visi šie nesutarimai bus išspręsti tarp Kijevo ir Luhansko bei Donecko sričių. Kol kas suprantame, kad dabartinėje situacijoje tai tikriausiai neįmanoma, tačiau tikimės, kad tai įvyks ateityje“, – nurodė jis.

Taip pat jis pridūrė, kad Rusija yra rimtai susirūpinusi dėl grėsmės, kad Ukraina gali pasigaminti branduolinį ginklą.

18:36 Rusijos parlamentas pritarė karinės jėgos panaudojimui užsienyje

Rusijos įstatymų leidėjai patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą panaudoti karinę jėgą užsienyje. Baiminamasi, kad tai dar vienas žingsnis, galintis tapti puolimu prieš Ukrainą, praneša „The New York Times.“

Valstybinė televizija parodė, kaip Rusijos aukštieji parlamento rūmai vienbalsiai patenkino šį prašymą praėjus kelioms minutėms po to, kai jis buvo paviešintas antradienio vakarą. 

Gynybos ministro pavaduotojas Nikolajus Pankovas asamblėjai sakė, kad Ukraina sutelkė 60.000 karių, kurie galėtų pulti Rusijos remiamus separatistų anklavus šalies rytuose. Tačiau Ukraina neigia turinti planų žengti tokį žingsnį.

18:18 V. Putinas prašo leidimo panaudoti jėgą už Rusijos ribų

Rusijos aukštieji parlamento rūmai gavo prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo už šalies ribų, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA-Novosti“. 

Kreipdamasis į rūmus per vakarinės sesijos dalį, kuri buvo transliuojama rūmų interneto svetainėje, vienas iš Rusijos gynybos ministro pavaduotojų sakė, kad Rusijai neliko kito pasirinkimo, ir paprašė pritarti pajėgų dislokavimui užsienyje, praneša AP.

18:07 Suomijos prezidentas: Rusijos veiksmai skatina prisijungti prie NATO

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto antradienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai per Ukrainos krizę gali vėl pakurstyti diskusijas dėl šalies prisijungimo prie NATO.

Helsinkis suskubo pasmerkti Maskvos sprendimą pripažinti prorusiškų separatistinių Donecko ir Luhansko apsišaukėliškų respublikų nepriklausomybę.

Spaudos konferencijoje atsakydamas į klausimą, ar būgštavimai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą priartino Helsinkį prie stojimo į JAV vadovaujamą gynybinį aljansą, S. Niinisto atsakė, kad to nežino.

Tačiau „pas mus vyksta gyvos diskusijos dėl narystės NATO, ir jos tikrai dar labiau suaktyvės, jei Rusija suteiks tam priežastį“, – sakė jis.

„Suomija tvirtai palaiko Ukrainą ir ukrainiečius“, – pridūrė Suomijos lyderis.

Pastaraisiais mėnesiais augant įtampai Vakarų santykiuose su Maskva S. Niinisto reguliariai palaikydavo kontaktus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Suomija ir kaimyninė Švedija nėra NATO narės, tačiau abi šalys yra Vakarų gynybinio aljanso partnerės.

Maskvai iškėlus reikalavimą, kad NATO nesiplėstų į rytus, Helsinkis ir Stokholmas pareiškė pasisakantys prieš bet kokį Rusijos kišimąsi į jų saugumo politiką.

Suomija ir Švedija gavo NATO pažadą, kad Aljanso durys joms lieka atviros, nors abiejų šalių valdžioje esantys socialdemokratai neplanuoja jungtis prie šio bloko.

Tačiau Suomija, priešingai nei Švedija, oficialiai svarsto „galimybę“ teikti narystės prašymą.

Bet, pasak S. Niinisto, net jeigu šalis nuspręstų teikti tokį prašymą, stojimo procedūra būtų ilga, o narystei dar turėtų pritarti kitos NATO narės. „Žaibiško proceso nėra“, – sakė jis.

17:55 Orbanas: remiame Ukrainos suverenitetą

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas patikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, pranešė valstybinė naujienų tarnyba MTI.

V. Orbanas, kuris laikomas artimiausiu V. Putino sąjungininku ES, antradienį per pokalbį telefonu V. Zelenskiui pasakė, kad Vengrija rems bendras bloko pastangas reaguojant į Maskvos veiksmus prieš Ukrainą, pranešė MTI, remdamasi V. Orbano spaudos vadovu Bertalanu Havasi. Tačiau anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Vengrija nepalaiko ES sankcijų.

Vengrija taip pat perkels dalį karių į pasienį su Ukraina, kad sustiprintų pasienio apsaugą ir pasirengtų humanitarinei pagalbai, sakė MTI.

17:19 Lietuvos ir Lenkijos prezidentai vyksta į Kijevą

Ukrainos prezidentūra antradienį pranešė, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį Kijeve susitiks su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

Prezidentūros pranešime sakoma, kad Lietuvos ir Lenkijos lyderiai atvyksta su darbo vizitu. 

„Taip, tas susitikimas įvyks vadinamuoju Liublino trejeto formatu“, – BNS sakė šalies vadovo patarėjas komunikacijai Tomas Beržinskas.

Jo teigimu, vizitu siekiama dar kartą išreikšti paramą ir solidarumą Ukrainai ir jos žmonėms.

Vizitas vyks po to, kai Rusija pripažino separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.

Vakarai šį Kremliaus žingsnį pasmerkė ir ketina įvesti naujas sankcijas Maskvai.

17:15 Žiniasklaida: Vengrija nepalaiko naujų ES sankcijų Rusijai

Vengrija Europos Sąjungos (ES) valstybių Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje nepritarė sankcijų Rusijai paketui, kurį Briuselis ruošiasi priimti reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti apsišaukėliškų „respublikų“ nepriklausomybę, antradienį pranešė televizija CNBC.

„Visos šalys atvirai palaiko naujas sankcijas Rusijai, išskyrus vieną – Vengriją. Jie pabrėžia dialogo svarbą“, – sakė vienas Europos Sąjungos diplomatas, kurį cituoja CNBC.

Anksčiau antradienį Prancūzijos atstovybė ES Taryboje pranešė, kad baigėsi pirmasis Nuolatinių atstovų komiteto posėdis, kuriame ES ambasadoriai išreiškė pasiryžimą „priimti tikslinių sankcijų prieš tuos, kurie dalyvauja“ Rusijos veiksmuose prieš Ukrainą. Numatyta, kad antrasis nuolatinių ES atstovų susitikimas įvyks vėliau antradienį.

Tuo metu Vakarų žiniasklaida praneša, jog Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas  Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui sakė, kad Budapeštas prisijungs prie „bendros ES pozicijos dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto“.

17:12 Lenkija ruošiasi priimti pabėgėlius iš Ukrainos

JAV kariai kartu su Lenkijos pajėgomis ruošia pabėgėlių centrus dešimtims tūkstančių žmonių, kurie gali trauktis iš kaimyninės Ukrainos, jei Rusija pradės plataus masto invaziją į šalį, praneša JAV kariuomenės pareigūnai. 

Pentagono pareigūnų skaičiavimais, jei vyktų visos šalies puolimas, Ukrainoje gali atsirasti nuo 1 iki 5 mln. pabėgėlių, iš kurių daugelis plūstų į Lenkiją, skelbia „The New York Times“. 

Tai galėtų sukelti didžiausią pabėgėlių antplūdį Europoje nuo tada, kai 2015 m. į Europą atvyko beveik 1 mln. Sirijos pabėgėlių, kas padarė didelį poveikį Europos politikai, nes sustiprino kraštutinių dešiniųjų partijas.

VŽ jau anksčiau rašė apie Lenkijos planus. 

17:04 Norvegija parems ES sankcijas Rusijai

Norvegija antradienį pranešė prisidėsianti prie Europos Sąjungos (ES) naujų sankcijų Rusijai dėl Ukrainos, taip pat kovo mėnesį organizuosianti anksčiau suplanuotas dideles NATO pratybas.

„Padėties Ukrainoje lygis dramatiškas“, – žurnalistams Osle sakė premjeras Jonas Gahras Store.

„Vakar įvyko lūžis“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti dviejų Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę.

Premjeras vėliau antradienį vyks į Briuselį, kur, kaip tikimasi, paskelbs apie Norvegijos prisijungimą prie Bendrijos sankcijų Rusijai.

„Svarbus tvirtai reaguoti į tai, kas įvyko ankstesnę dieną“, – pabrėžė jis.

J. G. Store taip pat sakė, kad NATO pratybos „Cold Response“ („Šaltasis atsakas“) vyks Norvegijoje antroje kovo pusėje, kaip ir planuota.

Šiose kas dvejus metus rengiamose pratybose dalyvaus apie 35.000 karių iš 28 šalių.

Kaip įprasta, Maskva buvo informuota apie manevrus ir pakviesta atsiųsti savo stebėtojų, pažymėjo premjeras.

16:57 Ukraina ragina nepripažinti separatistų kitas šalis

Ukrainos parlamentas antradienį paragino kitas šalis ir tarptautines organizacijas nepripažinti Donbaso regione įsitvirtinusių prorusiškų separatistų nepriklausomybės, pasmerkti ankstesnę dieną tai padariusią Rusijos ir įvesti naujų griežtų sankcijų Maskvai.

Aukščiausioje Radoje, turinčioje 450 vietų, ši rezoliucija buvo priimta 336 deputatų balsais.

„Raginame užsienio valstybes, tarptautines regionines organizacijas nepripažinti neteisėtų apsišaukėliškų darinių atskiruose Luhansko ir Donecko sričių rajonuose nepriklausomybės“, – sakoma pranešime.

Įstatymų leidėjai taip pat paragino kitų šalių vyriausybes ir parlamentus, taip pat tarptautines organizacijas ir jų parlamentines asamblėjas pasmerkti neteisėtą Rusijos sprendimą pripažinti Luhansko ir Donecko separatistų „liaudies respublikų“ suverenitetą.

„Pabrėžiame, kad šis sprendimas yra Rusijos Federacijos daugiamečių sistemingų pastangų, nukreiptų į Ukrainos suvereniteto, nepriklausomybės ir tarptautinio vientisumo žlugdymą ir jos valstybingumo griovimą“, – sakoma pareiškime.

Ukrainos parlamentas paragino kitas valstybes ir tarptautines organizacijas „įvesti papildomas griežtas sektorines finansines ir asmenines sankcijas  Rusijos Federacijai ir jos vadovybei, kad būtų užbaigta ginkluota agresija prieš Ukrainą ir užkirstas kelias tolesniam saugumo padėties eskalavimui Europoje, įskaitant dujotiekio „Nord Stream 2“ paleidimo įšaldymą, Rusijos Federacijos atsiejimą nuo tarptautinės tarpbankinės sistemos SWIFT, taip pat draudimą eksportuoti į RF pažangiąsias technologijas, įskaitant susijusias su Rusijos karinės pramonės kompleksu“.

16:52 Baltieji rūmai: Rusijos veiksmai Ukrainoje prilygsta invazijai

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad pastarieji Rusijos veiksmai Ukrainoje, įskaitant Donbaso separatistų „liaudies respublikų“ nepriklausomybės pripažinimą ir sutarties dėl saugumo bendradarbiavimo su jomis sudarymą, prilygsta karinei invazijai.

Ši traktuotė atveria galimybę įvesti Vašingtono jau anksčiau žadėtas sankcijas Maskvai, pastaraisiais mėnesiais prie sienų su Ukraina sutelkusiai apie 150.000 karių.

16:25 I. Šimonytė: Kremlius Minsko susitarimus išmetė į šiukšlių dėžę

Separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę pripažinęs Kremlius Minsko susitarimus išmetė į šiukšlių dėžę, teigia Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

„Kaip esame ne kartą ir teigę, šita diskusija vyksta ne tik ir tiek apie Ukrainą, kiek apie galios, įtakos zonų prisiskyrimą sau, ir akivaizdu, kad Vakarų reakcija į tai, kas įvyko vakar ir šiandien, bus labai svarbi“, – pridūrė ji.

Taip pat ji nurodė, kad vienos paveikiausių sankcijų yra Kremliaus artimai aplinkai skirtos priemonės, tačiau pabrėžė, jog šiuo metu atsakas Rusijai galėtų būti ir spartesnė Ukrainos europinė integracija.

Plačiau skaitykite čia.

16:08 JK įveda sankcijas Rusijos bankams ir oligarchams

Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, parlamente paskelbė, kad į atnaujintą JK sankcijų sąrašą įtraukti penki Rusijos bankai, o individualios sankcijos taikomos trims oligarchams: Genadijui Timčenkai, Borisui ir Igoriui Rotenbergams. Ekspertai sako, kad apčiuopiamos naudos šios sankcijos vargu ar turės.

Pasak B. Johnsono, sankcijos bus taikomos šiems Rusijos bankams: „Promsviazbank“, „Industrialnyj zberegatelnyj bank“, „Černomorskyj Bank razvitija i rekonstrukcyji“, „Genbank“ ir „Rosija“. 

Plačiau skaitykite čia.

15:52 Grasina aukštomis dujų kainomis

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas socialiniame tinkle „Twitter“ sureagavo į Vokietijos sprendimą stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą.

„Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nurodė sustabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio sertifikavimą. Ką gi. Sveiki atvykę į drąsų naująjį pasaulį, kuriame europiečiai labai netrukus mokės 2.000 Eur už 1.000 kub. m. gamtinių dujų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė D. Medvedevas.

„Tai yra tapatu 63 USD/mmbtu arba 215 Eur/MWh. O tai yra 19% brangiau, nei rekordinė kaina TTF dujų taške gruodžio 21 d.“, – tame pat socialiniame tinkle paaiškina Tomas Marzec-Manseris, energetikos sektoriaus analitikos bendrovės ICIS ekspertas.

Rusija oficialiai iki šiol neigė naudojanti gamtines dujas kaip ginklą.

15:26 Rusija teigia neplanuojanti įvesti karinių pajėgų

Rusija kol kas neplanuoja įvesti pajėgų į prokremliškų separatistų kontroliuojamas teritorijas Rytų Ukrainoje, bet suteiks joms „karinę pagalbą“, jeigu iškiltų pavojus, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.

„Tai numatyta sutartimis“, – sakė jis, turėdamas galvoje ankstesnę dieną prezidento Vladimiro Putino su Donbaso separatistų lyderiais pasirašytus „draugystės ir savitarpio pagalbos“ susitarimus.

Paklaustas, ar potencialaus pajėgų įvedimo atveju gali įsiplieksti tiesioginių susirėmimų tarp Rusijos kontingentų ir Kijevo vyriausybės pajėgų, A. Rudenka atsakė: „Geriau nespekuliuokime. Kol kas niekas nesiruošia nieko įvesti“.

„Jeigu mums kils grėsmė, mes, žinoma, suteiksime pagalbą pagal sutartį, kurią ratifikavome“, - aiškino jis.

15:15 Vokietija yra pasirengusi atsiųsti daugiau karių

Lietuvoje viešinti Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht antradienį pasmerkė Kremliaus sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje Maskvos remiamų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“ ir į šias teritorijas įvesti rusų karius.

Ji taip pat paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atšaukti savo sprendimus ir grįžti prie derybų stalo.

„Turime taikyti griežtesnes atgrasymo priemones, esame pasirengę (į regioną – BNS) atsiųsti daugiau karių – tiek sausumos, tiek oro pajėgų. Taip pat daugiau karių atsiųsti į Lietuvą, pasiunčiant signalą, kad esame kartu su savo partneriais“, – per spaudos konferenciją Rukloje antradienį teigė politikė.

Plačiau skaitykite čia.

14:47 ES paruošė sankcijas 

Europos Sąjunga antradienį pranešė sieksianti įvesti sankcijų bankams, finansuojantiems Rusijos operacijas Ukrainos separatistinėse teritorijose, taip pat suvaržyti Maskvos prieigą prie Europos finansų rinkų, atsakydama į Kremliaus sprendimą pripažinti Donbaso separatistų „liaudies respublikas“.

Siūlomos sankcijos, kurias taip pat siekiama taikyti individualiems pareigūnams ir suvaržyti prekybą su separatistinėmis teritorijomis, bus oficialiai pateiktos vėliau antradienį, sakoma pranešime. Šioms priemonėms turėtų pritarti visos 27 ES šalys.

Keli neįvardinti ES diplomatai portalui „The New York Times“ nurodė, kad į sankcijų projektą įtraukti 27 asmenys ir subjektai, įskaitant politinius, karinius, verslo ir finansinius subjektus, taip pat „propagandistai“, skatinę teritorijų pripažinimą.

Į projektą taip pat įtraukti 11 Rusijos parlamento nariai, kurie pasiūlė pripažinti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir 351 narys, kuris balsavo už pripažinimą, sakė diplomatai.

Diplomatai sakė, kad šiems asmenims ir subjektams bus taikomas Europos Sąjungos masto turto įšaldymas ir draudimas keliauti. Jie nurodė, kad Rusijos prezidento Vladimiro V. Putino šiuo metu svarstomame sąraše nėra.

Sankcijos turėtų būti peržiūrimos vėliau antradienį Paryžiuje vyksiančiame neoficialiame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime. Tačiau, anot diplomatų, šis susitikimas gali užsitęsti iki ankstyvo trečiadienio ryto.

14:35 O. Scholzas ginklų Ukrainai nežada

Nepaisant paskelbtų naujienų apie dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ sustabdymą, Vokietija nežada siųsti ginklų į Ukrainą.

„Mūsų pozicija šiuo klausimu nesikeičia“ ,– teigė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Vietoj to Vokietija pasiryžusi stiprinti Ukrainos ekonominį atsparumą ir finansinį stabilumą, pažymėjo kancleris. 

14:16 Sankcijos su pažadu

Vakarų lyderiai dar nėra pasiruošę priimti griežčiausių sankcijų Kremliui, tačiau Rusija, pripažinusi Luhansko ir Donecko pseudorespublikas, turėtų sulaukti pasekmių su nieko gero nežadančia perspektyva, spėja VŽ kalbinti politologai. Jų teigimu, jeigu Vladimiras Putinas nuspręs žengti dar giliau į Ukrainą – ES ir JAV įgyvendins itin rimtas priemones.

Plačiau skaitykite šiame VŽ PREMIUM tekste. 

Apie konkrečias Rusijai gresiančias sankcijas kviečiame skaityti šioje VŽ apžvalgoje. 

14:13 JT perkelia nebūtinus darbuotojus ir jų šeimas Ukrainoje

Jungtinės Tautos antradienį pranešė perkeliančios dalį savo nebūtinų darbuotojų ir jų šeimų narių Ukrainoje, augant nerimui, kad Rusija surengs šalyje plataus masto invaziją.

„Esame įsipareigoję pasilikti ir toliau veikti Ukrainoje, ypač Rytų Ukrainoje“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT atstovė Alessandra Vellucci. 

„Mes tebeveikiame visu pajėgumu“, – pridūrė ji.

Vis tik JT atstovė pripažino, kad „dėl besikeičiančios situacijos vietoje leidome laikinai perkelti kai kuriuos nebūtinus darbuotojus ir kai kuriuos išlaikomus asmenis“.

Ukrainoje dirba iš viso 1.510 Jungtinių Tautų darbuotojų, įskaitant 149 užsienio piliečius, nurodė A. Vellucci.

14:12 Ukrainai remti skiriamos greitojo reagavimo pajėgos

Ukrainai remti pasitelkiamos Lietuvos vadovaujamos ES Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos, informavo krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

„Reaguojant į Ukrainos prašymą, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Estija, Rumunija ir Kroatija aktyvuoja Kibernetines greitojo reagavimo pajėgos, kurios padės šalies institucijoms su kibernetinio saugumo iššūkiais“, – antradienį „Twitter“ įraše teigė jis.

Ukraina pastaruoju metu susiduria su išaugusiu kibernetinių atakų skaičiumi. Jos nukreiptos į vyriausybines svetaines.

Be kita ko, pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.

Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos veikia nuo 2019 metų, joms vadovauja Lietuva.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, nuolat budinti aukštos parengties ES kibernetinė greitojo reagavimo komanda, be kitų užduočių, gali būti panaudota didelės kibernetinės krizės metu ar, esant poreikiui, sustiprinti ES institucijų gynybą.

13:50 G. Landsbergis: „Nord Stream 2“ stabdymas – stiprus atsakas Rusijai

Vokietijos sprendimas stabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą yra stiprus atsakas Rusijai, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Vokietijos sprendimas stabdyti „Nord Stream 2“ sertifikavimą yra stiprus ir laiku priimtas atsakas į Rusijos karinę eskalaciją Ukrainoje. Kiekvienas Putino žingsnis Ukrainoje turi turėti kainą“, – tviteryje antradienį parašė ministras.

Plačiau skaitykite čia.

13:17 Rusijos parlamentas ratifikavo V. Putino susitarimus

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį ratifikavo prezidento Vladimiro Putino pasirašytas draugystės ir tarpusavio pagalbos sutartis su Ukrainos rytuose įsitvirtinusiais prokremliškais separatistais. 

Išvakarėse V. Putinas pripažino dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje –  „Luhansko liaudies respublikos“ ir „Donecko liaudies respublikos“ – nepriklausomybę ir įsakė pasiųsti į jų teritoriją daugiau karių.  

Balsavimas Valstybės Dūmoje baigėsi parlamentarų plojimais atsistojus.

Dūmos paskelbti susitarimai su LLR ir DLR sukuria „teisinį pamatą“ Rusijos armijos buvimui šiose teritorijose. Pagal susitarimus abi šalys sutarė dalytis karinėmis bazėmis ir bendrai saugoti savo sienas.

Parlamentarai abiem susitarimams pritarė vienbalsiai – 400 balsų už susitarimą su DLR ir 399 balsais už susitarimą su LLR. Antruoju atveju vienas deputatas pareiškė, kad laiku nepaspaudė balsavimo mygtuko.

„Tai vienintelis būdas žmonėms apsaugoti, brolžudiškam karui sustabdyti, humanitarinei katastrofai išvengti, taikai atnešti“, – sakė Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. Jo komentarai skelbiami parlamento interneto svetainėje.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai, Federacijos Taryba, dėl minimų susitarimų turi balsuoti vėliau antradienį.

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, pažymėjo, kad Rusija pripažino Luhansko ir Donecko „respublikas“ tose teritorijose, „kur jos pasiskelbė ir egzistuoja“. Kitaip tariant, jų ribose.

Daugiau komentarų jis nepateikė teigdamas, kad neturi, ką pridurti. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija yra skelbusi, kad Maskva neva pripažįsta ne tik „respublikų“, bet ir didesnę dalį Luhansko ir Donecko regionų, esančių Ukrainos Rytuose. 

[infogram id="119df936-919b-4150-be8c-8d9b42870f19" prefix="ZJU" format="interactive" title="Putino karas :: Ukraina - bendras žemėlapis"]

13:10 Vokietija stabdo „Nord Stream 2“ 

Dėl Rusijos eskaluojamo konflikto Ukrainoje Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, pranešė stabdantis dujotiekio su Rusija „Nord Stream 2“ sertifikavimą.

Sprendimas buvo priimtas Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu kontekste.

„Situacija pasikeitė“, – kanclerį cituoja „Financial Times“.

Plačiau skaitykite čia. 

13:09 G. Nausėda: Lietuva pasirengusi priimti papildomas JAV pajėgas

JAV karių buvimas Lietuvoje – stiprus atgrasymo instrumentas, šalis pasirengusi priimti papildomas amerikiečių pajėgas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Labai svarbu užtikrinti JAV bataliono rotacijų tęstinumą, taip pat esame pasirengę priimti papildomas JAV pajėgas bei suteikti visą būtiną priimančiosios šalies paramą“, – per susitikimą su JAV Kongreso nariais sakė Lietuvos vadovas.

Jis pabrėžė nuolatinio JAV pajėgų buvimo Lietuvoje ir Baltijos regione svarbą.

13:00 V. Zelenskis: svarstau prašymą nutraukti diplomatinius santykius

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, antradienį teigė, kad svarsto nutraukti diplomatinius santykius su Rusija. Tokį prašymą jis gavo iš Ukrainos užsienio reikalų ministerijos.

„Iškart po šios spaudos konferencijos aš išnagrinėsiu šį prašymą ir taip pat ir kitus žingsnius, kurių imsimės, Rusijai eskaluojant situaciją“, – antradienį žurnalistams sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis taip pat nurodė, kad kol kas šalyje nebus įvesta karinė padėtis. Anot Ukrainos prezidento, karinę padėtį šalis įvestų tik tuo atveju, jeigu Rusija pradėtų plataus masto invaziją į Ukrainą.

„Mes tikime, kad plataus masto karo Rusija nesiims, jeigu imsis – bus įvesta karinė padėtis“, – konstatavo V. Zelenskis. 

12:59 V. Zelenskis: sustabdykite „Nord Sream 2“

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis antradienį pareikalavo kuo greičiau sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.

Dujotiekis buvo užbaigtas praėjusių metų rugsėjo mėnesį, tačiau kol kas nėra gavęs licencijų veikti.

„Rusija privalo būti nubausta dėl dviejų apsišaukėliškų respublikų pripažinimo Rytų Ukrainoje. Maskvai dabar turėtų būti pritaikytos sankcijos, įskaitant ir „Nord Stream 2“ projekto nutraukimą“,– teigė V. Zelenskis.

„Europa ir pasaulis negali leisti, kad pasikartotų 2008 metų tragiškos klaidos Sakartvele. Sutarėme, jog būtina nedelsiant skelbti sankcijas už eilinį agresijos prieš Ukrainą aktą“, – sakė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Kijeve viešinčiu Estijos prezidentu Alaru Kariu.

12:53 JK: sankcijos Rusiją palies skaudžiai

Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras, teigė, kad JK sankcijos kirs į Rusijos ekonominiams interesams, kurie ir palaiko šalies karo mašiną.

„Jos palies Rusiją labai skaudžiai ir mes pasiruošę padaryti ir dar daugiau, jeigu Rusija nuspręstų veržtis plačiau“ ,– teigė B. Johnsonas.

Net neabejokite, kad „jeigu Rusijos kompanijoms bus uždrausta pritraukti kapitalą JK finansų rinkose, tai tikrai Rusijai tai atsilieps.