JAV įveda ekonomines sankcijas Rusijai
- J. Bidenas žada pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis.
- JAV toliau teiks gynybinę ginkluotę Ukrainai.
- JAV prezidentas sako, kad diplomatija vis dar gali sustabdyti krizės aštrėjimą.
Jis paskelbė naujų sankcijų Rusijai „pirmąjį paketą“, įskaitant pastangas atkirsti šią šalį nuo tarptautinių finansų, ir pabrėžė, kad tai yra atsakas į Maskvos pradedamą invaziją Ukrainoje.
J. Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos įveda „visišką blokavimą“ dviems didelėms Rusijos finansų institucijoms ir „visapusiškas sankcijas“ Rusijos skolai.
„Realizuosime sankcijas Rusijos valstybės skolai. Tai reiškia, kad atkirtome Rusijos vyriausybę nuo Vakarų finansavimo, – nurodė J. Bidenas. – Ji nebegalės gauti pinigų iš Vakarų ir nebegalės prekiauti savo naujais skolos (popieriais – BNS) mūsų rinkose arba Europos rinkose.“
JAV lyderis pridūrė, kad sankcijos taip pat bus nutaikytos į Rusijos finansų institucijas ir „elitą“.
„Jie dalijasi Kremliaus politikos korupciniu pelnu ir turėtų taip pat dalytis skausmu“, – pabrėžė jis.
J. Bidenas pagrasino, kad JAV ir jų sąjungininkės imsis griežtesnių priemonių, jeigu „Rusija tęs savo agresiją“.
Šis pranešimas buvo paskelbtas Europos Sąjungai pristačius savo naujų sankcijų pirmąjį paketą, Vakarų šalims koordinuojant pastangas spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
J. Bidenas sakė, kad atsakomosios priemonės „glaudžiai derinamos su mūsų sąjungininkais ir partneriais“.
„Mes toliau eskaluosime, jeigu eskaluos Rusija“, – pridūrė jis.
Tačiau Vašingtono atsakas, vertinama, esantis mažesnio masto negu ES, ir ne toks platus, kaip kai kurie prognozavo.
J. Bidenas paskelbė „visiškai blokuojančias sankcijas“ Rusijos bankui VEB ir „kariniam bankui“ („Promsvyazbank“). Tikėtina, kad bus įšaldyti šių subjektų aktyvai, esantys JAV jurisdikcijoje, jiems taip pat tikriausiai bus uždrausta naudotis JAV finansine sistema.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA-Novosti“ taip pat pranešė, kad sankcijos taikomos 42-ioms šių bankų antrinėms įmonėms.
Tačiau šios priemonės bus taikomos mažesniam nei tikėtasi skaičiui finansinių institucijų, taip pat neatrodo, kad ketinama atsieti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
J. Bidenas taip pat nieko neminėjo apie eksporto kontrolės priemones, galinčias atkirsti Rusijos įmones nuo modernių technologijų ir programinės įrangos. Analitikai anksčiau prognozavo, kad Vašingtonas gali ryžtis tokiems žingsniams.
Pristatydamas naujas griežtas priemones, kuriomis siekiama nubausti Maskvą, įvykius Ukrainoje JAV prezidentas pavadino „Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia“.
„Kuo Putinas save laiko, kad leido sau pripažinti nepriklausomybę tų sričių, kurios priklauso kaimyninei valstybei“, – pareiškė J. Bidenas.
Kalbėdamas iš Baltųjų rūmų Rytų salės, J. Bidenas pasmerkė Rusijos prezidentą V. Putiną už agresiją prieš Ukrainą, sakydamas, kad Rusijos veiksmai yra „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas ir reikalauja griežto tarptautinės bendruomenės atsako“.
Siųs papildomų pajėgų į Baltijos šalis
J. Bidenas pažadėjo pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis, aštrėjant krizei po Rusijos sprendimo pripažinti separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir Maskvai delsiant išvesti pajėgas iš Baltarusijos.
„Suteikiau leidimą papildomam JAV pajėgų ir technikos, jau dislokuotų Europoje, perkėlimui, kad sustiprintume mūsų Baltijos sąjungininkes – Estiją, Latviją ir Lietuvą“, – kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.
„Noriu aiškiai pasakyti: šie mūsų veiksmai yra visiškai gynybiniai“, – pabrėžė jis.
Ši griežtesnė žinia buvo paskelbta reaguojant į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienį priimtą sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įkurtų dviejų prokremliškų separatistinių „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir Maskvos ketinimus dislokuoti pajėgas tose teritorijose.
J. Bidenas sakė, kad šie žingsniai reiškia, jog Rusija pradeda veržtis į Ukrainą ir kad planuojama užimti didesnes teritorijas, nei buvo galima spręsti iš ankstesnių pareiškimų.
„Tai yra Rusijos invazijos Ukrainoje pradžia, – kalbėjo JAV lyderis. – Jis kuria pagrindą užimti jėga daugiau teritorijos.“
Jis taip pat tvirtino, kad JAV toliau teiks gynybinę ginkluotę Ukrainai.
VERSLO TRIBŪNA
Kalbų mokymo lyderė KALBA.lt pradeda naują sezoną su inovacija, kuri Lietuvos rinkoje neturi atitikmens - KALBA Boost. Tai unikaliai KALBA ekspertų sukurta kalbų praktikavimosi platforma, paremta asmeniniu dirbtinio intelekto (DI) kalbos mentoriumi.
Vilniaus lopšelyje-darželyje „Malūnėlis“ šventė – baigtas kapitalinis remontas, po kurio darželis tapo ne tik erdvesnis, bet ir kur kas modernesnis. Vilniuje, Verkių seniūnijoje, Popieriaus g. 7 įsikūrusios įstaigos pastato plotas padidėjo 230 kv. m, vietoje 5 grupių įrengtos 7, ugdymo reikmėms labiau pritaikyta infrastruktūra, modernizuotos vidaus ir lauko erdvės, pagerintas pastato energinis efektyvumas.
XXI a. mokslininkų atrastas reiškinys. Utenizacija – tai visuomenės narių polinkis gerinti savo emocinę ir psichologinę būseną, persikraustant gyventi ir dirbti į Uteną. Kai kurie mokslininkai utenizacijai priskiria ir pastebimai išaugusį verslų susidomėjimą plėtra bei investicijomis Utenos krašte.
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Visgi JAV prezidentas sakė, kad diplomatija vis dar gali sustabdyti krizės, vienos giliausių Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, aštrėjimą.
„Nėra jokių abejonių, kad Rusija yra agresorė, todėl mes atviromis akimis žiūrime į iššūkius, su kuriais susiduriame“, – sakė J. Bidenas.
„Nepaisant to, vis dar esama laiko išvengti paties blogiausio scenarijaus, kuris atneštų neapsakomas kančias milijonams žmonių“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas savo pranešimą baigė neatsakęs į papildomus žurnalistų klausimus.
Antradienio dieną Baltieji rūmai pareiškė, kad pastarieji Rusijos veiksmai Ukrainoje, įskaitant Donbaso separatistų „liaudies respublikų“ nepriklausomybės pripažinimą ir sutarties dėl saugumo bendradarbiavimo su jomis sudarymą, prilygsta karinei invazijai.
Ši traktuotė atveria galimybę įvesti Vašingtono jau anksčiau žadėtas sankcijas Maskvai, pastaraisiais mėnesiais prie sienų su Ukraina sutelkusiai apie 150.000 karių.
Ieško galimybių „išvengti ginkluoto konflikto“
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pasmerkė Rusijos „vėliausią invaziją“ į Ukrainą, bet pabrėžė, kad Vašingtonas dirba su sąjungininkais, kad neleistų konfliktui dar labiau išsiplėsti.
Kalbėdamas Pentagone su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Ll. Austinas sakė, kad Jungtinės Valstijos glaudžiai bendradarbiaus su Kijevu ir sąjungininkėmis, „mėginant rasti būdą išvengti tolesnio konflikto“.
Jis gyrė Ukrainos „santūrų atsaką“ raginant ieškoti taikaus sprendinio „Rusijos agresijos, provokacijų ir melagingų kaltinimų akivaizdoje“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „vis dar gali išvengti [jo paties] pasirinkto visokeriopo, tragiško karo“, pažymėjo Ll. Austinas.
Padėčiai Ukrainoje aštrėjant D. Kuleba, atvykęs į Vašingtoną susitikti su aukšto rango amerikiečių pareigūnais, sakė vykdantis diplomatinę misiją.
„Tačiau šiomis dienomis diplomatija taip pat reiškia gynybą“, – pabrėžė jis, Kijevui siekiant Jungtinių Valstijų platesnės karinės paramos.
„Mano žinia paprasta: stipri Ukraina yra geriausias atgrasymas Rusijai“, – pridūrė D. Kuleba.
ES vieningai sutarė dėl sankcijų
VŽ rašė, kad ES užsienio ministrai antradienį vienbalsiai pritarė naujoms sankcijoms Rusijai dėl jos agresyvių veiksmų prieš Ukrainą, pranešė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas.
Naujosios sankcijos koordinuojamos su partnerėmis – JAV, Jungtine Karalyste bei Kanada.
Kaip praneša „Reuters“, ES užsienio reikalų ministrai susitarė taikyti sankcijas prieš 27 subjektus, „atliekančius vaidmenį kenkiant ir sukeliant grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“. Tarp jų bankai, gynybos sektorius ir apribotos Rusijos galimybės patekti į Europos kapitalo rinkas.
Turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizas bus taikomas 351 Rusijos Valstybės Dūmos nariui, kurie patvirtino V. Putino sprendimą dėl Luhansko ir Donecko „liaudies respublikų“.
Kaip skelbiama, ES sankcijų pakete Rusijai – apie 400 fizinių asmenų, Donecke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai, pranešė Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Paketas apima labai didelę dalį sprendimų priėmėjų, kurie dalyvavo pripažįstant Luhansko ir Donecko vadinamųjų respublikų nepriklausomybę, tai ir parlamento nariai, ir Saugumo tarybos nariai. Taip pat jame yra įmonės, kurios dirba tuose atsiskyrusiuose regionuose, bei tam tikri juridiniai asmenys iš Rusijos“, – antradienį po neformalios ES Užsienio reikalų tarybos BNS sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, Rusija pamynė tarptautinius susitarimus ir įsipareigojimus, kuriais buvo grįstas dialogo ir taikaus konflikto sprendimo kelias.
„Rusijos kariuomenė jau peržengė tarptautinės bendruomenės pripažįstamas Ukrainos sienas, ji jau Donbase. Ir galimai tai ? ne pabaiga. Veikti turime jau dabar, glaudžiai koordinuodamiesi su mūsų partnerėmis – JAV, Jungtine Karalyste ir Kanada, o mūsų atsakas turi būti kaip žadėta – greitas, griežtas, su didelėmis pasekmėmis Rusijai ir atgrasantis nuo tolesnės eskalacijos. Šiandien sutarėme dėl individualių sankcijų asmenims ir įmonėms, kurie prisidėjo prie vadinamų „DNR“ ir „LNR“ pripažinimo, bet turime nepamiršti ir sektorinių sankcijų Rusijai“, – URM išplatintame pranešime teigia ministras G. Landsbergis.
Prisidėjo ir JK
Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, pažymėjo, kad pritaria įvestoms sankcijoms.
„Rusija nesilaiko savo tarptautinių įsipareigojimų ir pažeidžia pagrindinį tarptautinės teisės principą“, – nurodė EK pirmininkė.
Ji pridūrė, kad Vokietijos sprendimas sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje projektą yra visiškai teisingas.
„Nord Stream 2“ turi būti vertinamas atsižvelgiant į visos Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumą. Ši krizė rodo, kad Europa vis dar pernelyg priklausoma nuo rusiškų dujų“, – kalbėjo ji.
Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, parlamente antradienį paskelbė, kad į atnaujintą JK sankcijų sąrašą įtraukti penki Rusijos bankai, o individualios sankcijos taikomos trims oligarchams: Genadijui Timčenkai, Borisui ir Igoriui Rotenbergams. Ekspertai sako, kad apčiuopiamos naudos šios sankcijos vargu ar turės.
Pasak B. Johnsono, sankcijos bus taikomos šiems Rusijos bankams: „Promsviazbank“, „Industrialnyj zberegatelnyj bank“, „Černomorskyj Bank razvitija i rekonstrukcyji“, „Genbank“ ir „Rosija“.
