J. Stoltenbergas: visi požymiai rodo, kad Rusija planuoja didelio masto puolimą

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius. John Thys (AFP/„Scanpix“) nuotr.

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, Ukrainos krizę apibūdina kaip šios kartos pavojingiausią momentą Europos saugumui. Kartu jis pabrėžė, kad pagrindinė šios krizės kaltininkė – Rusija.

Po antradienį įvykusio neeilinio susitikimo NATO vadovas pareiškė, kad Maskva perėjo nuo slaptų bandymų destabilizuoti Ukrainą prie atvirų karinių veiksmų.

„Šis žingsnis (pripažinimas apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę – VŽ) buvo rimtas Rusijos eskalavimas ir šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“, – pridūrė jis.

J. Stoltenbergas teigė, kad Rusija, pripažinusi separatistinių anklavų nepriklausomybę, nenutraukė planų įsiveržti į Ukrainą.

„Visi požymiai rodo, kad Rusija toliau planuoja plataus masto Ukrainos užpuolimą. Mes ir toliau raginame Rusiją atsitraukti, niekada nevėlu nepulti“, – žurnalistams sakė jis.

Spaudos konferencijoje jis gyrė Ukrainą už „santūrumą, nereaguojant į pasikartojančias Rusijos provokacijas“ ir pridūrė, kad NATO „vieningai ir visapusiškai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą“.

NATO vadovas patikino, kad karinis aljansas ir toliau teiks Ukrainai „tvirtą politinę paramą“. Jis teigė, kad NATO sąjungininkai turi daugiau nei 100 aukštos parengties karo lėktuvų ir daugiau kaip 120 karo laivų, pasirengusių plaukioti jūroje nuo poliarinio rato iki Viduržemio jūros.

Kartu J. Stoltenbergas nurodė, kad NATO reagavimo pajėgos tebėra aukštos parengties, bet dar nėra dislokuotos, nors kai kurios sąjungininkės perkelia karius, laivus ir lėktuvus į Baltijos šalis ir prie Juodosios jūros, kad apgintų kitas aljanso nares.

„NATO turi reaguoti, kai matome agresyvius Rusijos veiksmus, tačiau ir toliau siekiame dialogo, deeskalacijos ir manome, kad svarbu kalbėtis“, – pridūrė jis.