2022-02-22 09:57

G. Nausėda su EK pirmininke aptarė sankcijas Rusijai, ketina vykti į Ukrainą

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį ryte su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen aptarė būsimas sankcijas Kremliui.

Apie tai politikai kalbėjosi, reaguodami į Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“ ir į šias teritorijas įvesti rusų karius.

„Rusijos veiksmai laužo visas tarptautines normas ir ignoruoja tarptautinę teisę. Tai yra visiškai nepriimtina, todėl atsakas turi būti itin griežtas. Tai yra momentas, kai ES turi parodyti vienybę ir ryžtą ir reaguoti priemonėmis, kurios būtų ypač skausmingos“, – antradienį išplatintame Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, sankcijos Rusijai turi įsigalioti nedelsiant, o jeigu vyktų karinė situacijos Ukrainoje eskalacija – griežtinamos. Jo teigimu, sankcijų našta turi būti nepakeliama, jog pavyktų sustabdyti Rusiją nuo tolesnių agresyvių veiksmų.

Šalies vadovas ES atsaką į Rusijos veiksmus pirmadienio vakarą aptarė ir su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'u Micheliu.

Prezidentūros teigimu, antradienį Briuselyje šaukiamas skubus ambasadorių posėdis, kuriame bus užbaigiamas sankcijų Rusijai paketas.

Ketina vykti į Ukrainą

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė pranešė, kad G. Nausėda ketina vykti palaikomojo vizito į Kijevą, tačiau neatskleidė, kada tai galėtų įvykti, motyvuodama saugumu.

„Prezidentas jau seniau yra pasakęs, kad palaiko nuolatinį ryšį su prezidentu Zelenskiu ir ketina tikrai važiuoti į Kijevą palaikyti prezidento Zelenskio. Kada konkrečiai – iš anksto neskelbiama. Bet tas vizitas bus“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

„Negalėčiau, saugumo sumetimais to nedarysime“, – pridūrė ji, paprašyta patikslinti galimą vizito laiką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienio vakarą pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo bei rusų karių įvedimo į šias teritorijas.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų sąjungininkės smerkia šį Kremliaus žingsnį kaip provakarietiškos Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą ir pretekstą kariniam konfliktui.

Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau nei 150.000 karių ir karinės technikos.

[infogram id="19b0a1be-6a26-45c0-a1cb-a3b679b0d03a" prefix="8ic" format="interactive" title="Kremliaus agresija (Putino karas):: karinės pajėgos Rytų Europoje ir Ukrainos pasienyje"]

52795
130817
52791